Medienos briketai ir granulės
Tradicinis medienos deginimas krosnyse gali būti nesudėtingas ir neproblematiškas esant nedidelėms energijos gamybos apimtims ir esant pigiai darbo jėgai. Toks energijos gamybos būdas reikalauja daug darbo sąnaudų, o kylant gyvenimo lygiui Lietuvoje, mes vis labiau vertiname tiek savo, tiek kitų žmonių laiką.
Gamtinės dujos: geriausias pasirinkimas
Gamtinės dujos dažnai vadinamos pagrindiniu ateities energijos šaltiniu. Nors Europoje ir kitur intensyviai pradėtos naudoti tik prieš kelis dešimtmečius, gamtinės dujos kasmet užima vis svarbesnes pozicijas tarp įvairių energijos resursų. Pramonės bei verslo įmonės ir gyventojai visame pasaulyje pastebi gamtinių dujų, kaip energijos šaltinio, privalumus: pigumą, universalumą, taupumą, ekologiškumą.
Durpės ir sapropelis- energetinė žaliava?
Lietuvoje jau nuo seno durpės greta malkų buvo naudojamos kurui. Paskutiniaisiais tarpukario nepriklausomos Lietuvos metais durpių buvo iškasta 230 tūkst. t ir didžioji jų dalis buvo sudeginta. Po Antrojo pasaulinio karo durpių kasyba gerokai išaugo – kasmet buvo iškasama per 2 mln. t durpių , o 1975 m. – net 3,2 mln. tonų. Iki 1970 m. kasmet apie 1,5 mln. t durpių buvo sudeginama, tačiau vėlesniais metais, pradėjus vis plačiau naudoti dujas, mazutą ir kitus iš svetur nebrangiai gaunamus naftos produktus bei akmens anglis, durpės kurui vis mažiau benaudotos.
Biomasė energijai gauti
Biomasė yra vienas labiausiai paplitusių ir plačiausiai naudojamų atsinaujinančių energijos šaltinių. Biomasė yra fotosintezės produktas. Kasmet fotosintezės metu augalų stiebuose, šakose ir lapuose sukaupiamas energijos kiekis, keletą kartų didesnis už pasaulio energijos poreikius. Biomasė išsiskiria iš kitų energijos šaltinių tuo, kad tai akumuliuota saulės energija.
Nederlinga žėmė žada gerą uždarbį
Nederlingos ar nedirbamos žemės savininkai, nežinodami, kaip galėtų ją tinkamai panaudoti, dažnai palikdavo dirvonuoti didžiulius jos plotus, tikėdamiesi, jog kada nors iš jos vis dėto bus naudos. „Šimtai tūkstančių hektarų pievų ir nederlingų žemių šiuo metu Lietuvoje yra nenaudojami, o jų savininkai nežino, ką su šia žeme veikti. Tačiau kai Vyriausybė ėmėsi remti biokuro auginimo projektus, tokios žemės savininkams galime pasiūlyti ilgalaikį ir pelningą bendradarbiavimą“, – sakė biokuro veikla užsiimančių įmonių „Skiedrynė“ ir „Medvija“ bei „Aviridis“ valdybos narys Remigijus Lapinskas.
Biokuro augintojams pinigėliai dera ant gluosnių
Sodininkystės ir gėlininkystės UAB „Jūsų sodui“ ėmėsi naujo verslo – auginti biokurui gaminti skirtus gluosnius, kurių pirmą derlių įmonė nuims 2006 m. Anot įmonės vadovo, ūkininkai gluosnių plantacijomis galėtų praversti dirvonuojančius laukus ir gauti pelno. Pasak Petro Basalyko, „Jūsų sodų“ (JS) direktoriaus, įmonė gluosniais prieš metus jau užsodino 5 ha plotą Valkininkų seniūnijoje, Varėnos rajone. Jis tvirtina, kad iš gluosnių gaunama šilumos energija yra 2 kartus pigesnė nei iš kitų kuro rūšių, o šilumos gaunama tiek pat, kiek iš miško atliekų: skiedrų, pjuvenų, šakų ir pan.
Biomasės vartojimas energijos gamybai Lietuvoje
Pagrindinius biomasės išteklius Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, sudaro mediena. Generalinės miškų urėdijos duomenimis miško žemės plotas sudaro 2045,5 tūkst. ha, o tai atitinka 31,3% miškingumą. Bendras metinis medienos prieaugis šiuo metu sudaro apie 11,7 mln. m³. Medienos kirtimai palaipsniui auga ir pastaraisiais metais sudarė 5,5-6,0 mln. m³. Dabartiniais vertinimais medienos kuro ištekliai sudaro 4,3 mln.m³ per metus, o tai atitinka 843 tūkst. t naftos ekvivalento (ktne).
Biomasės panaudojimas Lietuvoje
Augalinė biomasė (mediena, šiaudai, energetiniai augalai) yra vienas iš reikšmingiausių atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje ir sudaro svarbią vietinio kuro dalį. Biomasė yra ekologiškai gana švarus kuras.