Tyrimo tikslas
Įvertinti darbingumo amžiaus sergančiųjų I tipo cukriniu diabetu, netiesioginės išlaidos Lietuvoje 2003 metais. Palyginti skirtingas socialines demografines ir sveikatos būkles turinčių sergančiųjų I tipo CD netiesiogines išlaidas.
Ištirti magnio sulfato įtaką suvartojamų anestetikų dozei, hemodinamikai, skausmo malšinimui po kardiochirurginių operacijų.
Tyrimo metodologija
Visos I tipo cukriniu diabeto sergančiųjų išlaidos buvo vertinamos taikant ligos ir išlaidų metodą bei paplitimo nuostatą, o netiesioginės išlaidos vertintos ,,žmogiškojo kapitalo“ metodu. Visos netiesioginės išlaidos buvo susiskirstytos į penkias grupes: prarastas pajamos laikino nedarbingumo atveju, tapus invalidu, sugaišus laiką asmens sveikatos priežiūros įstaigose, mirtingumo atveju ir globėjo prarastos pajamos. Netiesioginės išlaidos buvo apskaičiuojamos, nustačius darbo valandas, kuriais asmuo nedirbo, susirgęs cukriniu diabetu, ir vidutinį darbo užmokestį, kurį prarado, susirgęs šia liga.
Ištyrus dvi grupes ligonių, kuriems buvo atliktos aortokoronarinio nuosrūvio formavimo operacijos dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis. Tiriamosios grupes ligoniams (n=29) įvadinės anestezijos metu buvo švirkščiama 40 mg/k magnio sulfato į veną, o palaikomosios anestezijos metu skirta 1000 mg magnio sulfato infuzija per valandą. Kontrolinės grupės ligoniams (n=32) magnio sulfato neskirta.
Tyrimo rezultatai
Bendra netiesioginių išlaidų suma visų darbingo amžiaus sergančiųjų I tipo cukriniu diabetu Lietuvoje 2003 m. sudarė 25868085,71 Lt, arba 52 proc. Visų (bendrų) išlaidų sumos 83,7 proc. Visų netiesioginių išlaidų sudarė prarastos pajamos invalidumo 10,4 proc. – laikinojo nedarbingumo 2,6 proc. – ankstyvojo mirtingumo atvejais 3,0 proc. – lankymasis asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir 0,3 proc. – globėjo prarastos pajamos.