Ekonomika1
5 (100%) 1 vote

Ekonomika1

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKA

Atsiradimo istorija ir pagr. sąvokos.

ĮŽANGA

Rinkos ekonomikos pagrindai susiformavo Švietimo laikotarpiu, įtakojusiu XVIII amžiaus vystymąsi. Tam įtakos turėjo ir žmogaus teisinis mąstymas, kurį formavo Prancūzų revoliucija. Ir rinkos, ir planinė ekonomika teoriškai gali būti grynos formos, tačiau realioje kasdienybėje susiduriama su mišriomis formomis, kurios, priklausomai nuo situacijos, gali pasireikšti labai skirtingai. Nors tikrovėje ekonomikoje pasireiškia didesnė ar mažesnė intervencija, svarbiausios rinkos ekonomikos veikimo sąlygas galima apibūdinti labai paprastai. Jų esmė – tai atskiro asmens laisvė (bei sugebėjimas) užsiimti ekonomine veikla ir kuo geresnė šios laisvės apsauga nuo pažeidimų.

Rinka nesusidaro ten, kur nėra individualių mainų ir uždarbio interesų.

Ekonomika – tai mokslas, nagrinėjantis, kaip iš visų ribotų išteklių, išteklių panaudojimo galimybių pasirinkti geriausią.

Mikroekonomika nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų (individualių vartotojų, įmonių, išteklių savininkų) elgseną bei šių elementų sąveikų ryšį kainoms, gamybai ir pajamoms.

Rinkoje žmonės laisvai keičiasi prekėmis ir paslaugomis. Rinkos kaina – kaina už kurią pirkėjai nori ir gali nupirkti tokį prekių ir paslaugų kiekį, kokį pardavėjai nori ir gali parduoti.

Paklausa – vartotojų noras ir išgalėjimas pirkti prekes ir paslaugas. Paklausos dėsnis – mažesne kaina yra perkama daugiau negu didesne. Pasiūla – gamintojų galėjimas ir norėjimas pagaminti tam tikrą prekių ir paslaugų kiekį už tam tikrą kainą. Pasiūlos dėsnis – didesne kaina yra siūloma daugiau prekių ir paslaugų negu mažesne.

Didėjanti kaina sąlygoja paklausos mažėjimą ir pasiūlos didėjimą, ir atvirkščiai. Paklausos ir pasiūlos pokyčiams įvertinti ekonomikoje vartojama elastingumo sąvoka.

Elastingumo sąvoka

Žinome, kad prekių paklausa priklauso nuo jų kainos, vartotojo pajamų, kitų prekių kainų, Analogiškai pasiūla priklauso nuo prekės kainos, jos gamybos kaštų. Tačiau dažnai svarbu žinoti paklausos ir pasiūlos kiekio didėjimo mąstą kintant kainai.

Elastingumas priklausomai nuo jo apibrėžimo tikslo nustatomas dvejopai:

▪ kai norima elastingumą paaiškinti, jis apibrėžiamas kaip paklausos ir pasiūlos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu;

▪ kai norima matematiškai apskaičiuoti, jis apibrėžiamas kaip paklausos ir pasiūlos kiekio procentinio padidėjimo ir kainų procentinio padidėjimo santykis:

Paklausos E = Δ D% / Δ P% Pasiūlos E = Δ S% / Δ P%

Formulėse paklausos, pasiūlos ir kainos kitimas pateiktas procentais, siekiant elastingumą išreikšti koeficientu, kuris leistų palyginti skirtingų rūšių prekes.

Pasiūlos ir paklausos elastingumo koeficientas, skaičiuojant pagal šias formules, yra skirtingo ženklo. Pasiūlos dėsnis išreiškia tiesioginę kainų ir pasiūlos kiekio priklausomybę, todėl pasiūlos elastingumo ženklas teigiamas. Priešingai, paklausos dėsnis išreiškia atvirkščią kainų ir paklausos kiekio priklausomybę, todėl paklausos elastingumo koeficientas yra neigiamas.

Minuso ženklo nerašymas.

Pavyzdžiai:

Padidėjus vienų prekių kainoms, itin sumažėja pirkimas, o kai kurių prekių kainų padidėjimas sukelia nedidelį efektą. Tarkim, automobilių kainos padidėjimas 1% sukels akivaizdžią pirkėjų reakciją: jie pirks mažiau maždaug apie 2%.

Automobilių paklausos elastingumas kainai gali būti apskaičiuotas tokiu būdu:

Ed = -2% / 1% = -2

Tačiau padidėjus benzino kainai 1% pirkėjų reakcija nebus tokia stipri: dauguma vairuotojų važinės ir toliau. Benzino pirkimas per pirmuosius kelis mėnesius sumažėja nežymiai – apie 0,2%. (Per metus vairuotojų reakcija pasikeičia ir jie pamažu savo automobilius keičia kitais modeliais, tais kurie naudoja mažiau kuro). Trumpalaikės paklausos elastingumas apskaičiuojamas taip:

Ed = -0.2% / 1% = -0.2%

Kai matyti iš rezultatų, automobilių pirkėjai reaguoja labiau į kainos pokytį negu benzino pirkėjai.

Lygindami elastingumus ir norėdami išvengti painiavos, ekonomistai dažnai praleidžia minuso ženklą ir pažymi tik absoliutinį elastingumo dydį. Šitaip darydami jie gali nedviprasmiškai teigti, kad automobilių paklausos elastingumas (Ed = 2,0) yra didesnis negu benzino paklausos elastingumas (Ed = 0,2).

Paklausos elastingumas kainai visada yra neigiamas; keičiantis kainai, perkamas prekių kiekis keičiasi priešinga linkme. Vadinasi elastingumo formulė visada rodo neigiamą skaičių. Svarbu, kad paklausos elastingumas kainai yra visada neigiamas, nesvarbu, kad ar minuso ženklas praleistas, ar ne.

Grafinė elastingumo išraiška

Elastingumo koeficientų formulės rodo, kad tiek paklausos, tiek pasiūlos elastingumas gali keistis nuo 0 iki begalybės. Tačiau tolesniam rinkos teorijos supratimui pakanka skirti penkis skirtingus elastingumo dydžius ir juos pavaizduoti grafiškai.

1. Absoliutus elastingumas pavaizduotas 1 pav. a. Be galo mažas kainų pasikeitimas nuo P1 iki P2 sąlygoja didelį paklausos ir pasiūlos didėjimo procentą. Skaitmeninis elastingumas yra begalinis.

2. Santykinis elastingumas parodytas 1 pav.
b. Tam tikras kainų kitimas nuo P1iki P2 lemia didesnį paklausos ir pasiūlos kiekio pasikeitimą nuo Q1 iki Q2. Skaitmeninis elastingumas yra didesnis už vienetą.

3. Vieneto elastingumas. Tam tikras kainų kitimas, išreikštas procentais, sukelia tokį pat paklausos ir pasiūlos kiekio pasikeitimą, 1 pav. c. kainai pakitus nuo P1 iki P2, paklausos ir pasiūlos kiekis pasikeičia nuo Q1 iki Q2. Skaitmeninis elastingumas lygus vienetui.

4. Santykinis neelastingumas. Kainų pasikeitimas sąlygoja mažesnį paklausos ir pasiūlos pasikeitimą. 1 pav. d. kaina pasikeičia nuo P1 iki P2, o paklausa ir pasiūla nuo Q1 iki Q2. Skaitmeninis elastingumas yra mažesnis už vienetą, bet didesnis už nulį.

5. Absoliutus neelastingumas. Kainų kitimas nepakeičia paklausos bei pasiūlos. 1 pav. e. Pavaizduota, jog pakitus kainai nuo P1 iki P2 paklausa ir pasiūla liko tokios pačios taške Q1. Skaitmeninis elastingumas lygus nuliui.

1 pav. kreivės tik vizualiai pavaizduoja a įvairaus laipsnio elastingumą. Tačiau, norint pasakyti, ar paklausa bei pasiūla elastinga ar ne, nepakanka remtis vien kreivių pasvirimo kampu. Tos pačios kreivės taškuose elastingumo koeficientas nėra vienodas, nes jį skaičiuojant naudojami procentiniai dydžiai, o jie apskaičiuojami remiantis skirtinga baze įvairiuose kreivės taškuose.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 975 žodžiai iš 3194 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.