Lietuvos mokesčių sistema
2001 09 07
Įvairūs mokėjimai į valstybės biudžetą, kuris ir sudaro valstybės
ekonominio gyvenimo pagrindą. Įstatyminiais aktais nustatyta įvairių
mokesčių rūsių visuma ir sudaro valstybės mokesčių sistemą, o apmokestinimo
samprata tai valstybės mokesčių įplaukos iš namų ūkio ir įmonių pajamų ir
išlaidų. Pvz. pajamų mokestis apima asmeninių firmų bendrą pajamų mokestį,
pelno mokestį, o išlaidų mokesčiai tai PVM, akcizo, mokesčiai.
Tiesioginės išlaidos + pridėtinės išlaidos = savikaina + pelnas = kaina +
akcizas + PVM
PVM yra rezervas kainai mažinti.
Dabartinė mokesčių sistema sukurta po nepriklausomybės atkūrimo 1990- 1996
metais, ir kasmet vis papildoma reikalingais įstatymais. Iš esmės mokesčių
sistema atitinka Europos Sąjungos valstybių sistemas bet ypatumų priderintų
mums.
1998 atliktas auditas (atliko ES finansininkų ir buhalterių taryba)
įvertino teigiamai mūsuose sukurtą mokesčių sistemą ir atvirkščiai
neigiamai įvertino statistikos įstatymai. Paprastai mokesčių turinį nusako
jo elementai, kurie yra:
1. mokėtojai (subjektas)
2. objektas
Tai įstatymu priklausantis apmokestinimo objektas, pvz. turtas, prekės,
pajamos, pelnas.
3. šaltinis
pvz. Darbo užmokestis, pelnas, palūkanos, renta.
4. apmokestinimo vieta
5. mokesčio tarifas (kvota, norma)
6. mokesčio lengvatos
Europos šalys ir Lietuva naudoja 3 mokesčių surinkimo būdus:
1. rejestrinis (kadastrinis)
2. kol savininkas gaus pajamas
3. mokesčio surinkimas sutinkamai su deklaracija
Personalinės įmonės ir Ūkinės bendrijos moka pajamų mokestį, o Akcinės
bendrovės – pelno mokestį.
Kadastriniai mokesčiai renkami sutinkamai su apmokestinimo objekto aprašu
ir įkainojimu. Tai teisinę galią turintis apskaitos dokumentas. 2001 09 14
Šiame dokumente, kaip taisyklė pateikiami tipinių objektų sąrašai, pvz.
žemės mokesčio išoriniai požymiai yra: sklypo dydis, gyvulių skaičius,
žemės derlingumas, nuotolis nuo kitų miestų, kiti objektą apibudinantys
rekvizitai.
Antrasis mokesčių surinkimo būdas: pvz. juridinio asmens buhalterija.
Mokestį išskaičiuoja iš pajamas gaunančio mokesčio subjekto ir perveda į
biudžetą.
Trečias mokesčių surinkimo būdas: kai mokesčių inspekcijos atsižvelgdamos
į deklaracijoje pateikto apmokestinamo objekto dydį sutinkamai su
veikiančiomis normomis ir taisyklėmis nustato mokesčio sumą.
Priklausomai nuo valdymo organų, kurie renka mokesčius, jie skirstomi į
valstybinius ir vietinius, be to pagal Lietuvos įstatymus funkcionuoja ir
tarptautiniai mokesčiai, pvz. tranzito.
Lietuvoje, kaip ir ES šalyse naudojama mišri mokesčių sistema:
|Valstybiniai mokesčiai |
|Tiesiogi|Neties|Kiti |
|niai |iogini|mokesčia|
| |ai |i |
|Pelno |PVM |Socialin|
|(juridin| |io |
|ių | |draudimo|
|asmenų) | | |
|Pajamų |Akcizo|Ligonių |
|(fizinių|mokest|kasos |
|asmenų) |is | |
|Žemės |Muito | |
|mokestis|mokest| |
| |is | |
|Gamtos | | |
|ištekliu| | |
|Aplinkos| | |
|teršimo | | |
|Valstybi| | |
|nio | | |
|kapitalo| | |
|naudojim| | |
|ą | | |
|Paveldo | | |
|apdovano| | |
|jamą | | |
|turtą | | |
|Kiti | | |
|tiesiogi| | |
|niai | | |
|mokesčia| | |
|i | | |
Žemės mokestį moka visi ūkio subjektai (ir namų), kurie nuomoja žemę iš
valstybės.
Gamtos išteklių mokestį moka visos įmonės, ūkio subjektai, kurie naudoja
gamtos turtus.
Valstybės kapitalo panaudojimo mokestį moka tos firmos, kurios nuomoja
valstybinę techniką ir kt.
|Vietiniai mokesčiai |
|Tiesioginia|Netiesio|
|i |giniai |
|Pelno |PVM |
|(juridinių | |
|asmenų) | |
|Pajamų |Muito |
|(fizinių |mokestis|
|asmenų) | |
|Žemės | |
|mokestis | |
|Savivaldybi| |
|ų | |
|gyvenamųjų | |
|namų nuomos| |
|mokestis | |
|Įvairios | |
|vietinės | |
|rinkliavos | |
|Kiti | |
|vietiniai | |
|mokesčiai | |
Valstybinę mokesčių politiką Lietuvoje įgyvendina Finansų ministerijos FM
VMI (Valstybinė Mokesčių Inspekcija). Ji yra įvardinta, kai centrinis
mokesčių administratorius ir jos teritorinės mokesčių inspekcijos įstatymu
įvardintos kaip vietos mokesčių administratoriai.
Dabar rajonų mokesčių inspekcijos perduotos apskritims. Mokesčių
inspekcijoms (miestų ir apskričių) įstatymu yra pavesta.
1. Tvarkyti mokesčių mokėtojų ir kitų įmokų į valstybės biudžetą
apskaitą.
2. Kontroliuoti mokesčio mokėjimo į biudžeto apskaičiavimą.
3. Išmokėti permokas, arba išieškoti laiku nesumokėtus mokesčius,
delspinigius, baudas.
4. Kontroliuoti
mokesčių ir įplaukų paskirstymą biudžetams.
5. Vykdyti savivaldybių ir apskričių sprendimus dėl vietinių
rinkliavų nustatymo ir atskaitymų į vietinį biudžetą.
6. Vykdyti visus kitus svarbius numatytus darbus sutinkamai su
mokesčių įstatymais.
VMI administruoja visus mokesčius Lietuvos Respublikoje, taip pat
administruoja ir naftos, dujų, kitų išteklių, konsolinį, žyminius,
prekyviečių, žemės ir vandens nuomos mokesčius. Pagal kelių fondo įstatymą,
privalomą sveikatos draudimą ir kitus mokesčius.
PVM ir akcizo mokestį FM VMI administruoja su Lietuvos Respublikos
muitine, o už gautus dujų, naftos išteklius, aplinkos teršimą administruoja
su aplinkosaugos ministerija.
Akcizo mokestis
Akcizo mokesčio objektas tampa įstatyme išvardintos prekės. Akcizo
mokesčiu apmokestinamos tokios prekių grupės:
• Alkoholiniai gėrimai, įskaitant alų, jei jis priklauso stipriam
alui (virs 5%).
• Tabakas ir jo gaminiai;
• Kava, šokoladas ir maisto produktai su kakava;
• Bižuterija, aukso, sidabro dirbiniai
• Benzinas, žibalas, dyzelinis, reaktyvinis, skystasis, krosninis
kuras;
• Prabangūs lengvieji automobiliai
• Elektros energija
Svarbiausia – akcizas mokamas nuo realizavimo pajamų, gautą iš pirkėjo
dalies, prilygstančia akcizui..
Nuo 1999 metų akcizo dydžius reguliuoja ne vyriausybė, o įstatymas, ir
pvz. Naftos produktų akcizo didinimo programa numato 2001 metais padidinti
šio akcizo tarifus.
Nekilnojamo turto mokestis
Įstatymas veikia nuo 1995 sausio 1 d. Mokesčio mokėtojai – juridiniai
asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. Mokesčio objektas –
nekilnojamas turtas išskyrus žemę. Mokama nuo įmonės bendrųjų pajamų.
Apmokestinama nekilnojamo turto vertė užfiksuota balanse, o tos įmonės,
kurios neveda balanso (PĮ, ŪB) moka tiek, kokio dydžio turtas apskaitytas
valstybinėje institucijoje, kuri tarnauja inventorizacijos biurui.
Mokesčių tarifai:
• 1( nekilnojamo turto, jei jis naudojamas verslui;
• 5( – jei naudojamas ne verslui.
Mokesčiai už žemę
a) Valstybinė žemė. Jei naudojama ūkiui – tai mokama 1,5( jos kainos,
o jei žemė naudojama kitais tikslais, tai 3(.
b) Privati žemė: 1.5( nuo jos kainos; 6( nuo nuomojamos žemės ir
vandens telkinių už juos išnuomotą kainą.
Mokesčių mokėtojai : žemės savininkai ar nuomininkai. Mokama nuo bendrų
pajamų.
PVM
Fiziniai, juridiniai asmenys, kurių pajamos, įplaukos per metus sudaro nuo
10 –100 tūkst. litų gali registruotis PVM mokėtojais, o jei fiziniai
asmenys, kurių pajamos sudaro virš 100000Lt privalo mokėti PVM į biudžetą,
pradedant nuo to mėnesio, kurį viršijo 10000 Lt.
[pic]
Dar naudojamas PVM tarifas, kuris sudaro 15.25( tokiais atvejais:
❑ Prekės parduodamas neišrašant PVM faktūros, t.y už grynuosius
pinigus.
❑ Prekių ar paslaugų tarifų dydžiai nustatyti valstybės
institucijomis.
❑ Jų sąskaitoje (faktūroje) už apmokestinamas prekes PVM
neišskirtas. Tokiu atveju prekių gavėjai netenka teisės
apskaičiuoti ir traukti į ataskaitą pirkimo PVM.
Verslo planas (projektas)
Tai struktūrizuotas parengtas logiškai išaiškinimui ir argumentuotas darbo
instrumentas siekiantis dviejų tikslų:
1) Padedantis jums gyliai suprasti jūsų valdomos organizacijos
ekonominę, finansinę, techninę būklę, siekiant užbrėžtų tikslų.
Šis dokumentas nukreiptas praktikoje savų idėjų patikrinimui.
Dažniausiai nukreiptas kreditorių (bankų) sudominimui įmonės veikla, kuri
skirta įmonės verslui plėtoti ir gauti jai vystyti investicijų ar kreditų.
Įprastai verslo planas turi 8 –10 dalių. Jo apimtis 30 – 50 psl. Verslo
projekte reikia vengti nereikalingos beletristikos, para-mokslinio
pavidalo. Dažniausiai struktūra tokia:
I. Apibendrinimas
II. Verslo pristatymas ir aprašymas
III. Rinka (marketingas)
IV. Tyrimai, projektavimas, produkto prekės gaminimas.
V. Gamyba.
VI. Valdymas
VII. Kritinė rizika
VIII. Finansai.
IX. Pagrindinių darbų grafinė medžiaga
X. Bibliografija, priedai.
I. Pateikiama esmė viso to, kas detaliai bus išdėstyta tolimesniuose
skyriuose. Apibendrinimas atliekamas tada, kai yra baigtos viso plano
dalys. Yra pirma vienintelė skaitoma verslo plano dalis.
II. Tikslai:
1) Pristatyti ir apibudinti verslo sferą.
2) Pristatyti firmos, įmonės istoriją.
3) Trumpai ir aiškiai pristatyti sumanymo uždavinius ir atskirus etapus
jų realizavime.
4) Pristatyti sumanymo unikalumą arba atskiras sumanymo dalis.
III.
1) Pristatome verslo, aplinkos veiksnius (teisiniai, politiniai,
vyriausybinio reguliavimo,
technologiniai, ekonominiai, kultūriniai,
socialiniai, netgi etniniai). Reikėtų pateikti minėtų faktorių kitimo
tendencijas, galinčias turėti įtakos siekiant numatytų tikslų.
2) Rinkos būklė: pristatyti jos dydį, tendencijas, pateikti, kokios ir
kur bus gaminamos prekės, atlikti rinkos būklės ar pokyčių analizę.
3) Konkurencija. Paprastai pateikiama konkurencinė analizė iš 2 dalių:
a) Konkuruojančių produktų (prekių) apžvalga ir analizė.
b) Konkuruojančių firmų (organizacijų) apžvalga ir analizė.
Aptariant ir pristatant prekes akcentuotinas dėmesys kokybės, kainos,
serviso garantijų, ilgaamžiškumo ir kt. palyginimui. Be to būtina
pristatyti atitikimo vartotojų poreikiams analizę.
Aptariant firmas ir organizacijas reikia pristatyti jų kainodaros būklę ar
schemą, kokybės ir kiekybės lyderių veiklą, jų užimamą dalį rinkoje,
pardavimų dydžius, pranašumus bei trukumus, jų gaunamą pelną.
3) Rinkos segmentavimas ir tikslingų rinkų parinkimas.
a) Įrodyti, pagrindžiant analitiniais skaičiavimais ar sumanymas
realiai atitinka keliamiems tikslams.
b) Ar bus pakankamai sukaupta išteklių tikslinių rinkų ir jų rinkinių
sukūrimui, t.y čia analizuojami faktoriai lemiantys vartotojų
poreikius ir jų pirkimų galimybių sprendimus. Pagrindinis tikslas –
išskirti vartotojų grupes, kurioms skirti firmos produktai.
4) Marketingo rinkinio elementai.
a) Produktas, prekė, paslauga.
Pateikiami dalykiniai įrodymai, kad prekė tenkina ir atitinka vartotojų
poreikius, ypač akcentuojama prekės išskirtines arba pranašesnes savybes už
konkurentų prekes.
b) Paskirstymas.
Pristatomi prekės paskirstymo kanalai, kad vartotojams jos būtų patogiose
vietose, norimu laiku, bei reikiamais kiekiais. Paskirstymas turi būti
orientuotas į kaip įmanoma žemesnius kaštus, jei yra galimybė pristatyti
sukurtas paskirstymo naujoves, kurie padeda padidinti pardavimų apimtį.
c) Jo kaina.
Pateikiamas kainų pagrindimas, kuris įrodo, ar verta įeiti į rinką, joje
išsilaikyti ir gauti nors vidutinį pelną. Čia reikėtų pateikti kainodaros
metodiką, galima paskaičiuoti ir bendrojo pelno dydį, ir įvertinti, ar jis
bus pakankamas paskirstymų ir kitų veiklos išlaidų padengimui.
d) Skatinimas.
Nurodyti naudotinas skatinimo formas, aptarti reklamavimo ir skatinimo
programas, pirkėjams teikiamas paramas ir lengvatas, pagristi informacinių
priemonių parinkimą.
5) Marketingo (rinkodaros) kaštai.
Čia pateikiamos marketingo veiklos kaštų prognozės. Jie turi apimti
pardavimų, transportavimo, sandėliavimo, užsakymų apdorojimo, atsargų
laikymo, reklamavimo ir stimuliavimo, asmeninio pardavimo, garantijų,
serviso ir kitas išlaidas.
Šias išlaidas reikia apskaičiuoti kuo objektyviau, todėl, kad jos dengiama
iš bendrojo pelno per veiklos sąnaudas.
III. Tyrimas, projektavimas
1) Projektavimo ir prekės ar produkto sukūrimo planai (pagristi
skaičiavimais).
2) Techninių ir technologinių tyrimų rezultatai.
3) Tyrimams reikalinga pagalba ir sąlygos.
4) Produkto (prekės) sukūrimo kaštai.
IV. Gamyba
1) Gamybos vykdymo vieta. Čia kartu akcentuojami tokie veiksniai:
a) Reikalingų darbuotojų samdymo galimybės.
b) Darbo užmokesčio dydžiai.
c) Atstumai iki tiekėjų ir vartotojų.
d) Vietinės bendruomenės reakcija ir vietiniai mokesčiai.
e) Galimybės gauti vietinių bankų paramą ir pan.
2) Kiek įmanoma detaliau pateikti gamybos poreikius skaičiavimais:
a) Pateikiami poreikiai patalpoms, sandėliavimo, pagrindinėms
patalpoms ir kt.
b) Pateikiami skaičiavimai reikalingiems įrengimams, transportui,
ryšių priemonėms ir kitam turtui, taip pat pristatomas gamybos