Ekonomika1
5 (100%) 1 vote

Ekonomika1

Lietuvos mokesčių sistema

2001 09 07

Įvairūs mokėjimai į valstybės biudžetą, kuris ir sudaro valstybės

ekonominio gyvenimo pagrindą. Įstatyminiais aktais nustatyta įvairių

mokesčių rūsių visuma ir sudaro valstybės mokesčių sistemą, o apmokestinimo

samprata tai valstybės mokesčių įplaukos iš namų ūkio ir įmonių pajamų ir

išlaidų. Pvz. pajamų mokestis apima asmeninių firmų bendrą pajamų mokestį,

pelno mokestį, o išlaidų mokesčiai tai PVM, akcizo, mokesčiai.

Tiesioginės išlaidos + pridėtinės išlaidos = savikaina + pelnas = kaina +

akcizas + PVM

PVM yra rezervas kainai mažinti.

Dabartinė mokesčių sistema sukurta po nepriklausomybės atkūrimo 1990- 1996

metais, ir kasmet vis papildoma reikalingais įstatymais. Iš esmės mokesčių

sistema atitinka Europos Sąjungos valstybių sistemas bet ypatumų priderintų

mums.

1998 atliktas auditas (atliko ES finansininkų ir buhalterių taryba)

įvertino teigiamai mūsuose sukurtą mokesčių sistemą ir atvirkščiai

neigiamai įvertino statistikos įstatymai. Paprastai mokesčių turinį nusako

jo elementai, kurie yra:

1. mokėtojai (subjektas)

2. objektas

Tai įstatymu priklausantis apmokestinimo objektas, pvz. turtas, prekės,

pajamos, pelnas.

3. šaltinis

pvz. Darbo užmokestis, pelnas, palūkanos, renta.

4. apmokestinimo vieta

5. mokesčio tarifas (kvota, norma)

6. mokesčio lengvatos

Europos šalys ir Lietuva naudoja 3 mokesčių surinkimo būdus:

1. rejestrinis (kadastrinis)

2. kol savininkas gaus pajamas

3. mokesčio surinkimas sutinkamai su deklaracija

Personalinės įmonės ir Ūkinės bendrijos moka pajamų mokestį, o Akcinės

bendrovės – pelno mokestį.

Kadastriniai mokesčiai renkami sutinkamai su apmokestinimo objekto aprašu

ir įkainojimu. Tai teisinę galią turintis apskaitos dokumentas. 2001 09 14

Šiame dokumente, kaip taisyklė pateikiami tipinių objektų sąrašai, pvz.

žemės mokesčio išoriniai požymiai yra: sklypo dydis, gyvulių skaičius,

žemės derlingumas, nuotolis nuo kitų miestų, kiti objektą apibudinantys

rekvizitai.

Antrasis mokesčių surinkimo būdas: pvz. juridinio asmens buhalterija.

Mokestį išskaičiuoja iš pajamas gaunančio mokesčio subjekto ir perveda į

biudžetą.

Trečias mokesčių surinkimo būdas: kai mokesčių inspekcijos atsižvelgdamos

į deklaracijoje pateikto apmokestinamo objekto dydį sutinkamai su

veikiančiomis normomis ir taisyklėmis nustato mokesčio sumą.

Priklausomai nuo valdymo organų, kurie renka mokesčius, jie skirstomi į

valstybinius ir vietinius, be to pagal Lietuvos įstatymus funkcionuoja ir

tarptautiniai mokesčiai, pvz. tranzito.

Lietuvoje, kaip ir ES šalyse naudojama mišri mokesčių sistema:

|Valstybiniai mokesčiai |

|Tiesiogi|Neties|Kiti |

|niai |iogini|mokesčia|

| |ai |i |

|Pelno |PVM |Socialin|

|(juridin| |io |

|ių | |draudimo|

|asmenų) | | |

|Pajamų |Akcizo|Ligonių |

|(fizinių|mokest|kasos |

|asmenų) |is | |

|Žemės |Muito | |

|mokestis|mokest| |

| |is | |

|Gamtos | | |

|ištekliu| | |

|Aplinkos| | |

|teršimo | | |

|Valstybi| | |

|nio | | |

|kapitalo| | |

|naudojim| | |

|ą | | |

|Paveldo | | |

|apdovano| | |

|jamą | | |

|turtą | | |

|Kiti | | |

|tiesiogi| | |

|niai | | |

|mokesčia| | |

|i | | |

Žemės mokestį moka visi ūkio subjektai (ir namų), kurie nuomoja žemę iš

valstybės.

Gamtos išteklių mokestį moka visos įmonės, ūkio subjektai, kurie naudoja

gamtos turtus.

Valstybės kapitalo panaudojimo mokestį moka tos firmos, kurios nuomoja

valstybinę techniką ir kt.

|Vietiniai mokesčiai |

|Tiesioginia|Netiesio|

|i |giniai |

|Pelno |PVM |

|(juridinių | |

|asmenų) | |

|Pajamų |Muito |

|(fizinių |mokestis|

|asmenų) | |

|Žemės | |

|mokestis | |

|Savivaldybi| |

|ų | |

|gyvenamųjų | |

|namų nuomos| |

|mokestis | |

|Įvairios | |

|vietinės | |

|rinkliavos | |

|Kiti | |

|vietiniai | |

|mokesčiai | |

Valstybinę mokesčių politiką Lietuvoje įgyvendina Finansų ministerijos FM

VMI (Valstybinė Mokesčių Inspekcija). Ji yra įvardinta, kai centrinis

mokesčių administratorius ir jos teritorinės mokesčių inspekcijos įstatymu

įvardintos kaip vietos mokesčių administratoriai.

Dabar rajonų mokesčių inspekcijos perduotos apskritims. Mokesčių

inspekcijoms (miestų ir apskričių) įstatymu yra pavesta.

1. Tvarkyti mokesčių mokėtojų ir kitų įmokų į valstybės biudžetą

apskaitą.

2. Kontroliuoti mokesčio mokėjimo į biudžeto apskaičiavimą.

3. Išmokėti permokas, arba išieškoti laiku nesumokėtus mokesčius,

delspinigius, baudas.

4. Kontroliuoti
mokesčių ir įplaukų paskirstymą biudžetams.

5. Vykdyti savivaldybių ir apskričių sprendimus dėl vietinių

rinkliavų nustatymo ir atskaitymų į vietinį biudžetą.

6. Vykdyti visus kitus svarbius numatytus darbus sutinkamai su

mokesčių įstatymais.

VMI administruoja visus mokesčius Lietuvos Respublikoje, taip pat

administruoja ir naftos, dujų, kitų išteklių, konsolinį, žyminius,

prekyviečių, žemės ir vandens nuomos mokesčius. Pagal kelių fondo įstatymą,

privalomą sveikatos draudimą ir kitus mokesčius.

PVM ir akcizo mokestį FM VMI administruoja su Lietuvos Respublikos

muitine, o už gautus dujų, naftos išteklius, aplinkos teršimą administruoja

su aplinkosaugos ministerija.

Akcizo mokestis

Akcizo mokesčio objektas tampa įstatyme išvardintos prekės. Akcizo

mokesčiu apmokestinamos tokios prekių grupės:

• Alkoholiniai gėrimai, įskaitant alų, jei jis priklauso stipriam

alui (virs 5%).

• Tabakas ir jo gaminiai;

• Kava, šokoladas ir maisto produktai su kakava;

• Bižuterija, aukso, sidabro dirbiniai

• Benzinas, žibalas, dyzelinis, reaktyvinis, skystasis, krosninis

kuras;

• Prabangūs lengvieji automobiliai

• Elektros energija

Svarbiausia – akcizas mokamas nuo realizavimo pajamų, gautą iš pirkėjo

dalies, prilygstančia akcizui..

Nuo 1999 metų akcizo dydžius reguliuoja ne vyriausybė, o įstatymas, ir

pvz. Naftos produktų akcizo didinimo programa numato 2001 metais padidinti

šio akcizo tarifus.

Nekilnojamo turto mokestis

Įstatymas veikia nuo 1995 sausio 1 d. Mokesčio mokėtojai – juridiniai

asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. Mokesčio objektas –

nekilnojamas turtas išskyrus žemę. Mokama nuo įmonės bendrųjų pajamų.

Apmokestinama nekilnojamo turto vertė užfiksuota balanse, o tos įmonės,

kurios neveda balanso (PĮ, ŪB) moka tiek, kokio dydžio turtas apskaitytas

valstybinėje institucijoje, kuri tarnauja inventorizacijos biurui.

Mokesčių tarifai:

• 1( nekilnojamo turto, jei jis naudojamas verslui;

• 5( – jei naudojamas ne verslui.

Mokesčiai už žemę

a) Valstybinė žemė. Jei naudojama ūkiui – tai mokama 1,5( jos kainos,

o jei žemė naudojama kitais tikslais, tai 3(.

b) Privati žemė: 1.5( nuo jos kainos; 6( nuo nuomojamos žemės ir

vandens telkinių už juos išnuomotą kainą.

Mokesčių mokėtojai : žemės savininkai ar nuomininkai. Mokama nuo bendrų

pajamų.

PVM

Fiziniai, juridiniai asmenys, kurių pajamos, įplaukos per metus sudaro nuo

10 –100 tūkst. litų gali registruotis PVM mokėtojais, o jei fiziniai

asmenys, kurių pajamos sudaro virš 100000Lt privalo mokėti PVM į biudžetą,

pradedant nuo to mėnesio, kurį viršijo 10000 Lt.

[pic]

Dar naudojamas PVM tarifas, kuris sudaro 15.25( tokiais atvejais:

❑ Prekės parduodamas neišrašant PVM faktūros, t.y už grynuosius

pinigus.

❑ Prekių ar paslaugų tarifų dydžiai nustatyti valstybės

institucijomis.

❑ Jų sąskaitoje (faktūroje) už apmokestinamas prekes PVM

neišskirtas. Tokiu atveju prekių gavėjai netenka teisės

apskaičiuoti ir traukti į ataskaitą pirkimo PVM.

Verslo planas (projektas)

Tai struktūrizuotas parengtas logiškai išaiškinimui ir argumentuotas darbo

instrumentas siekiantis dviejų tikslų:

1) Padedantis jums gyliai suprasti jūsų valdomos organizacijos

ekonominę, finansinę, techninę būklę, siekiant užbrėžtų tikslų.

Šis dokumentas nukreiptas praktikoje savų idėjų patikrinimui.

Dažniausiai nukreiptas kreditorių (bankų) sudominimui įmonės veikla, kuri

skirta įmonės verslui plėtoti ir gauti jai vystyti investicijų ar kreditų.

Įprastai verslo planas turi 8 –10 dalių. Jo apimtis 30 – 50 psl. Verslo

projekte reikia vengti nereikalingos beletristikos, para-mokslinio

pavidalo. Dažniausiai struktūra tokia:

I. Apibendrinimas

II. Verslo pristatymas ir aprašymas

III. Rinka (marketingas)

IV. Tyrimai, projektavimas, produkto prekės gaminimas.

V. Gamyba.

VI. Valdymas

VII. Kritinė rizika

VIII. Finansai.

IX. Pagrindinių darbų grafinė medžiaga

X. Bibliografija, priedai.

I. Pateikiama esmė viso to, kas detaliai bus išdėstyta tolimesniuose

skyriuose. Apibendrinimas atliekamas tada, kai yra baigtos viso plano

dalys. Yra pirma vienintelė skaitoma verslo plano dalis.

II. Tikslai:

1) Pristatyti ir apibudinti verslo sferą.

2) Pristatyti firmos, įmonės istoriją.

3) Trumpai ir aiškiai pristatyti sumanymo uždavinius ir atskirus etapus

jų realizavime.

4) Pristatyti sumanymo unikalumą arba atskiras sumanymo dalis.

III.

1) Pristatome verslo, aplinkos veiksnius (teisiniai, politiniai,

vyriausybinio reguliavimo,
technologiniai, ekonominiai, kultūriniai,

socialiniai, netgi etniniai). Reikėtų pateikti minėtų faktorių kitimo

tendencijas, galinčias turėti įtakos siekiant numatytų tikslų.

2) Rinkos būklė: pristatyti jos dydį, tendencijas, pateikti, kokios ir

kur bus gaminamos prekės, atlikti rinkos būklės ar pokyčių analizę.

3) Konkurencija. Paprastai pateikiama konkurencinė analizė iš 2 dalių:

a) Konkuruojančių produktų (prekių) apžvalga ir analizė.

b) Konkuruojančių firmų (organizacijų) apžvalga ir analizė.

Aptariant ir pristatant prekes akcentuotinas dėmesys kokybės, kainos,

serviso garantijų, ilgaamžiškumo ir kt. palyginimui. Be to būtina

pristatyti atitikimo vartotojų poreikiams analizę.

Aptariant firmas ir organizacijas reikia pristatyti jų kainodaros būklę ar

schemą, kokybės ir kiekybės lyderių veiklą, jų užimamą dalį rinkoje,

pardavimų dydžius, pranašumus bei trukumus, jų gaunamą pelną.

3) Rinkos segmentavimas ir tikslingų rinkų parinkimas.

a) Įrodyti, pagrindžiant analitiniais skaičiavimais ar sumanymas

realiai atitinka keliamiems tikslams.

b) Ar bus pakankamai sukaupta išteklių tikslinių rinkų ir jų rinkinių

sukūrimui, t.y čia analizuojami faktoriai lemiantys vartotojų

poreikius ir jų pirkimų galimybių sprendimus. Pagrindinis tikslas –

išskirti vartotojų grupes, kurioms skirti firmos produktai.

4) Marketingo rinkinio elementai.

a) Produktas, prekė, paslauga.

Pateikiami dalykiniai įrodymai, kad prekė tenkina ir atitinka vartotojų

poreikius, ypač akcentuojama prekės išskirtines arba pranašesnes savybes už

konkurentų prekes.

b) Paskirstymas.

Pristatomi prekės paskirstymo kanalai, kad vartotojams jos būtų patogiose

vietose, norimu laiku, bei reikiamais kiekiais. Paskirstymas turi būti

orientuotas į kaip įmanoma žemesnius kaštus, jei yra galimybė pristatyti

sukurtas paskirstymo naujoves, kurie padeda padidinti pardavimų apimtį.

c) Jo kaina.

Pateikiamas kainų pagrindimas, kuris įrodo, ar verta įeiti į rinką, joje

išsilaikyti ir gauti nors vidutinį pelną. Čia reikėtų pateikti kainodaros

metodiką, galima paskaičiuoti ir bendrojo pelno dydį, ir įvertinti, ar jis

bus pakankamas paskirstymų ir kitų veiklos išlaidų padengimui.

d) Skatinimas.

Nurodyti naudotinas skatinimo formas, aptarti reklamavimo ir skatinimo

programas, pirkėjams teikiamas paramas ir lengvatas, pagristi informacinių

priemonių parinkimą.

5) Marketingo (rinkodaros) kaštai.

Čia pateikiamos marketingo veiklos kaštų prognozės. Jie turi apimti

pardavimų, transportavimo, sandėliavimo, užsakymų apdorojimo, atsargų

laikymo, reklamavimo ir stimuliavimo, asmeninio pardavimo, garantijų,

serviso ir kitas išlaidas.

Šias išlaidas reikia apskaičiuoti kuo objektyviau, todėl, kad jos dengiama

iš bendrojo pelno per veiklos sąnaudas.

III. Tyrimas, projektavimas

1) Projektavimo ir prekės ar produkto sukūrimo planai (pagristi

skaičiavimais).

2) Techninių ir technologinių tyrimų rezultatai.

3) Tyrimams reikalinga pagalba ir sąlygos.

4) Produkto (prekės) sukūrimo kaštai.

IV. Gamyba

1) Gamybos vykdymo vieta. Čia kartu akcentuojami tokie veiksniai:

a) Reikalingų darbuotojų samdymo galimybės.

b) Darbo užmokesčio dydžiai.

c) Atstumai iki tiekėjų ir vartotojų.

d) Vietinės bendruomenės reakcija ir vietiniai mokesčiai.

e) Galimybės gauti vietinių bankų paramą ir pan.

2) Kiek įmanoma detaliau pateikti gamybos poreikius skaičiavimais:

a) Pateikiami poreikiai patalpoms, sandėliavimo, pagrindinėms

patalpoms ir kt.

b) Pateikiami skaičiavimai reikalingiems įrengimams, transportui,

ryšių priemonėms ir kitam turtui, taip pat pristatomas gamybos

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1726 žodžiai iš 5739 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.