Ekonomikos
5 (100%) 1 vote

Ekonomikos

1.EKONOMIKA IR EKONOMIKOS TEORIJOS OBJEKTAS, METODAI, JŲ YPATYBĖS. GRAFIKŲ NAUDOJIMAS 2

2.MIŠRI EKONMIKA. VALSTYBĖS VAIDMUO MIŠRIOJE EKONOMIKOJE 3

3. ELASTINGUMO SAMPRATA, SKAIČIAVIMAS, ELASTINGUMO RŪŠYS. PAKLAUSOS KREIVĖS (TIESĖS) ELASTINGUMO KITIMAS. VIDURIO TAŠKO ELASTINGUMAS. PAKLAUSOS ELASTINGUMAS PAJAMOMS IR KRYŽMINIS ELASTINGUMAS 3

4. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI 4

5.PREKĖS NAUDINGUMAS: BENDRAS IR RIBINIS NAUDINGUMAS. MAŽĖJANČIOS RIBINIO NAUDINGUMO DĖSNIS. RIBINIS NAUDINGUMAS IR PAKLAUSOS KREIVĖ. VARTOTOJO PUSIAUSVYROS FORMALIZAVIMAS 5

11. MONOPOLIJOS PUSIAUSVYRA. MONOPOLIJOS GALIA IR JOS MATAVIMAS. MONOPOLIJOS PASEKMĖS. DISKRIMINACIJA KAINOMIS 5

12. OLIGOPOLINĖ RINKA, JOS POŽYMIAI. KLASIKINIS LAUŽTOS PAKLAUSOS KREIVĖS IR NELANKSČIOS KAINOS MODELIS 5

13. KAINŲ NUSTATYMAS ESANT SUSITARIMAMS (KARTELIUI) IR DOMINUOJANČIAI FIRMAI OLIGOPOLINĖJE ŠAKOJE. KAŠTAI PLIUS PELNAS KAINODARA 6

14. GAMYBOS VEIKSNIŲ RIBINIO PRODUKTYVUMO TEORIJA. GAMYBOS VEIKSNIŲ PAKLAUSA TOBULOS KONKURENCIJOS IR NETOBULOS KONKURENCIJOS SĄLYGOMIS 6

15. GAMYBOS VEIKSNIŲ RIBINIO PRODUKTYVUMO TEORIJA. GAMYBOS VEIKSNIŲ PAKLAUSA TOBULOS KONKURENCIJOS IR NETOBULOS KONKURENCIJOS SĄLYGOMIS. 6

16. KELIŲ GAMYBOS VEIKSNIŲ OPTIMALUS DERINIMAS. KAŠTŲ MINIMIZAVIMO IR PELNO MAKSIMIZAVIMO TAISYKLĖS ESANT GRYNOS KONKURENCIJOS IR NETOBULOS KONKURENCIJOS RINKOMS 8

17. PALŪKANOS IR JŲ NORMA. VEIKSNIAI, LEMIANTYS PALŪKANŲ NORMOS DYDĮ IR DIFERENCIACIJĄ. BŪSIMŲPAJAMŲDABARTINĖ VERTĖ. 8

18. ŽEMĖS IR NATŪRALIŲ IŠTEKLIŲ RENTA. EKONOMINĖ RENTA 9

19. INDVIDUALAUS DARBO PASIŪLA. DARBO UŽMOKESČIO KITIMO SUBSTITUCIJOS IR PAJAMŲ EFEKTAI. VISUMINIO DARBO PASIŪLA. 12

20. DARBO UŽMOKESTIS, JO LYGĮ IR DIFERENCIACIJĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI 14

21. DARBO RINKOS STRUKTŪROS IR DARBO UŽMOKESTIS 15

22. PAJAMOS IR TURTAS. PAJAMŲ DIFERENCIAVIMO VEIKSNIAI IR ĮVERTINIMAS. LORENZ’O KREIVĖ IR GINI KOEFICIENTAS, KITI PAJAMŲ NELYGYBĖS MATAI. PAJAMŲ PERSKIRSTYMAS 17

23. NETURTAS, JO KRITERIJAI. NETURTO PAPLITIMAS IR NETURTO MAŽINIMO PRIEMONĖS 19

24. RINKOS MECHANIZMO RIBOTUMAS IR VALSTYBĖS DALYVAVIMO EKONOMIKOJE KRYPTIS. APMOKESTINIMO MENAS. LAFFER’IO KREIVĖ 21

25. VISUOMENINĖS GĖRYBĖS: GRYNOSIOS IR NEGRYNOSIOS. MIŠRIOS IR PRIVAČIOS GĖRYBĖS. VISUOMENINIŲ GĖRYBIŲ RINKOS PAKLAUSA. 24

26. MAINŲ EFEKTYVUMAS. EDGWORTH’O DĖŽUTĖ IR KONTRAKTŲ KREIVĖ. PARETO KRITERIJUS IR PARETO OPTIMALUMAS. RIBINIŲ SUBSTITUCIJOS NORMŲ LYGYBĖ – MAINŲ EFEKTYVUMO SĄLYGA. 27

27. GAMYBOS EFEKTYVUMAS. RIBINIŲ TECHNINĖS SUBSTITUCIJOS NORMŲ LYGYBĖ – GAMYBOS EFEKTYVUMO SĄLYGA. 29

28. MAINŲ IR GAMYBOS EFEKTYVUMO DERINIMAS. RIBINĖS TRANSFORMACIJOS NORMOS IR RIBINĖS SUBSTITUCIJOS NORMOS LYGYBĖ. 30

29. KONKURENCINĖ RINKA IR EKONOMINIS EFEKTYVUMAS. SOCIALINĖS GEROVĖS FUNKCIJA. ANTRO – GERIAUSIO TEOREMA. 32

30. BNP, JO APSKAIČIAVIMO METODAI. NOMINALUSIS IR REALUSIS BNP 33

31. BVP, GNP, NPAJ, APAJ ir disponuojamos pajamos 34

32. Visuminė paklausa (AD) ir visuminė pasiūla (AS). Jų sąveikos traktavimas klasikinėje teorijoje. Infliacijos ir nedarbo aiškinimas klasikinėje ir keinsistinėje teorijose. 34

33. Vartojimo ir taupymo funkcija. Ribinis polinkis vartoti ir taupyti. Vidutinis polinkis vartoti ir taupyti. Numatomos investicijos ir jų veiksniai 36

34. Pusiausvyros prielaidos ir pusiausvyros bendrasis (arba vidinis) produktas. Investicijų ir jų kitimo poveikis pusiausvyros BNP. Multiplikatorius ir jo efektas 37

S 37

35. ŪKINĖS VEIKLOS CIKLIŠKUMAS 40

36 NEDARBAS, JO RŪŠYS IR MAŽINIMO PRIEMONĖS 42

37 INFLIACIJA: TURINYS, MATAVIMAS, ATMAINOS, 42

38. Ryšys tarp infliacijos ir nedarbo lygio 46

39. VISUMINĖ PASIŪLA (AS) 47

40 tikslinė fiskalinė politika ir ekonomikos stabilizavimas. Subalansuoto biudžeto multiplikatorius 48

41. Netikslinė fiskalinė politika. Automatiniai stabilizatoriai 51

42. BIUDŽETAS IR BIUDŽETINĖ POLITIKA. ĮVAIRUS POŽIŪRIAI Į BIUDŽETINĘ POLITIKĄ. 52

43. BIUDŽETO DEFICITO FINANSAVIMAS. IŠSTŪMIMO EFEKTAS 54

44. VALSTYBĖS SKOLA, JOS DIDĖJIMO RIBOS IR PASEKMĖS. 55

45. Pinigų prigimtis ir funkcijos. Šiuolaikiniai pinigai ir jų rūšys. Kreditinės kortelės ir prekybos kreditas. pinigų perkamoji galia. 56

46. Bankų atsiradimas ir jų veiklos ypatybės. Dalinio rezervo principas. Bankų sistema, jos organizacija ir f-jos. 57

47. Pinigų kūrimas bankų sistemoje. Depozitų multiplikatorius, jo kitimo veiksniai. 57

48. (1) Šalies centrinis bankas; (2) f-jos monetarinėje sistemoje. 58

49. Pinigų pasiūlos kontrolė. Pinigų S, D, ir palūkanų norma (I). 58

50. Keinsistinis požiūris į pinigų poveikį visuminei paklausai. Pinigų rinkos, palūkanų normos ir investicijų ryšys. 60

51. Pinigų vaidmuo ekonomikoje: monetaristinis požiūris. Kiekybinė pinigų teorija. 61

52. Fiskalinės politikos pasekmės. Grynoji fiskalinė politika. Du požiūriai į fiskalinės politikos poveikį realiajam BNP ir kainų lygiui. 61

53 Monetarinės politikos pasekmės ilguoju laikotarpiu. Fisk ir Mon pol derinimo sunkumai, jų realizacijos laikas. 62

54. Tarptautinė prekyba. Absoliutus pranašumas. Lyginamasis pranašumas, jo grafinė išraiška. Tarpt prekybos nauda ir kaštai 62

55. Valstybės užsienio politika. Laisvoji prekyba ir protekcionizmas, jo priemonės ir ekonominės priežastys. 63

56. Nominalus ir realus valiutų kursai. Jo kitimo ilguoju, vidutiniu ir
trumpuoju laikotarpiu veiksniai. Perkamojo pariteto teorija. 64

57. Valiutos kurso režimai: aukso standartas, Bretton Woods sistema, svyruojantis, bet valdomas valiutų kursas. Fiksuoto ir paslankaus valiutos kurso palyginimas. 66

58. Ekonomikos augimo samprata ir matavimas. Ekonomikos augimo modeliai: klasikų požiūris į ekonomikos augimą. R.F.Harrod’o ir E.Domaro modelis, mokslinis augimo teorijos (Cobb-Duglas gam. funkcija, R.Solow modelis). 67

1.EKONOMIKA IR EKONOMIKOS TEORIJOS OBJEKTAS, METODAI, JŲ YPATYBĖS. GRAFIKŲ NAUDOJIMAS

Materialinis visuomenės gyvavimo pagrindas yra jos ekonomika, ūkis. Vystantis visuomenei, ekonomika darėsi sudėtinga: smulkus uždaras, natūralus ūkis virto atviru, vis platesniu, gamybiniais, prekiniais, finansiniais ryšiais apraizgytu pasauliniu rinkos ūkiu. Sisiformavo įvairaus dydžio ūkiniai vienetai. Ūkinė veikla įgavo įvairias formas, apėmė kone visas žmonių veiklos sritis.

Bendrosios ekonomikos (ek.) teorijos objektas yra ūkinė veikla arba ekonomika. Tyrinėdama ekonomiką, ek. teorija siekia atskleisti bendruosius , esminius veikimo, augimo ir vystimosi ryšius, priklausomybės veikiančios apskritai ekonomika ar tik tam tikrą jos stadiją.

Ūkinė veikla siejama su gėrybių (paslaugų, produktų, informacijos) gamyba, paskirstymu, mainais vartojimu visuomenėje, t.y. su taupia visuomenine gamyba.

Visuomeninėje gamyboje sąlygiškai galima išskirti 2 tarpusavyje susijusias sritis: techninę (gamybinę) ir visuomeninę. Pirmoji sudaro gamybinę sistemą, susidedančią iš darbo (d) priemonių, (d) objekto, (d) jėgos, (d) rezultatų bei technologinių gamybinių ryšių tarp jų. Trys pirmi kartu paėmus yra gamybos ištekliai. Vienas svarbiausių gamybinės sistemos charakteristikų – produktyvumas (rezultatyvumas). Žmonės gamybinėje veikloje dalyvauja kaip objektai ir kaip subjetai. Ir vienu ir kitu atveju tarp jų tam tikri ryšiai, kurių visumą sudaro socialinę gamybos sistemą. Dėl gamybos išteklių nuosavybės žmonės visuomenėje užima atitinkamą socialinę vietą. Ekonominės nuosavybės turinys reiškiasi ekonomine nauda ir atsakomybe, susijusiomis su nuosavybės objekto valda, naudojimu ir disponavimu juo. Kad funkcionuotu nuosavybės santykiai, o kartu ir ekonomika, jie turi būti visuomenės pripažintomis normomis įtvirtinti.

Ekonomikos teoriją domina, tam tikros sistemos aspektas, susijęs su taupiu išteklių naudojimu tenkinant žmonių poreikius, ir kaip toks išteklių naudojimas veikia visuomeninės gamybos raidą bei visos visuomenės vystimąsį. Visuomenė visada ribotais gamybos ištekliais. Tad kyla reikalas iš tam tikrų ištekllių gauti kuo daugiau gėrybių poreikiams tenkinti arba tam tikrą kiekį gėrybių gauti mažiausiomis išteklių sąnaudomis.

Pagrindiniai ekonomikos bruožai.

1)verslumas 2) racionalumas, 3) proporcingumas 4) ekonomika turi savo struktūrą sudarytą iš elementų ir ryšių tarp jų .

Ek. tikslai 1 žemas nedarbo lygis; 2 kainų stabilumas; 3 efektyvumas; 4 teisingas pajamų paskirstymas; 5 ekonominis augimas; 6 ekonominė subjektų laisvė; 7 aplonkos apsaugos gerinimas; 8 ekonominis – socialinis saugumas.

Ekonomikos teorijos metodas – tai tam tikras ekonominių reiškinių tyrimo būdas. Prie bendrųjų mokslų metodų priskiriami tiek tradicinei (analizė, sintezė, indukcija, dedukcija, istorinis ir loginis), tiek ir naujausi metodai (modeliavimas, formalizavimas, hipotekinis – deduktyvinis ir t.t.). Daugelis autorių priskiria ir matematikos, statistikos, sistteminį, stryktūrinį – funkcionalinį, kibernetikos metodus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1176 žodžiai iš 3871 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.