Ekonomikos kaip mokslo samprata
5 (100%) 1 vote

Ekonomikos kaip mokslo samprata

TURINYS

TURINYS 1

ĮVADAS 2

1. EKONOMIKOS SAMPRATA 3

1.1. Ekonomikos sąvoka 4

1.2. Ekonomikos mokslo ištakos 5

1.3. Ekonomikos mokslo objektas 6

2. EKONOMIKOS MOKSLO DALYKAS 10

2.1. Ekonomikos (ekonomikso) dėsniai 10

2.2. Ekonomikos sistemos 12

2.3. Ekonomika ir ekonominis elgesys 17

2.4. Ekonomikos mokslų sintezė 20

IŠVADOS 22

LITERATŪROS SĄRAŠAS 23

ĮVADAS

Temos aktualumas: Ekonomika arba dar kitaip vadinama ”ekonomikos teorija”, “ekonomiksas”, “ūkis” bei “ūkinė veikla” yra sudėtingas mokslas. Temos “Ekonomikos kaip mokslo samprata” pasirinkimu norėta išsiaiškinti ekonomikos sampratą ir esmę – suvokti ne tik ekonomikos sąvoką, bet giliau aprėpti ekonomikos objektą, t.y. žmonių tarpusavio santykius gamybos sferoje, kuriuos veikia daug įvairių veiksnių – ūkinę veiklą ir jos sudedamąsias dalis.

Pagrindinis tikslas ir uždaviniai: Suvokti ekonomiką ir visuomenines jos problemas, kurios glaudžiai susijusios su kiekvienu iš mūsų. Taigi visų pirma analizuojama, kaip ši problema (ekonomikos mokslo suvokimas ir tyrinėjimas) nagrinėjama literatūroje, kokie yra požiūriai į ją, atsakant į šiuos pagrindinius klausimus:

– Kokie ekonomikos mokslo pagrindiniai apibrėžimai ir ištakos?

– Kas yra gamybinė ir ūkinė visuomenės veikla (ekonomikos objektas)?

– Koks visuomenės elgesys ekonomikoje?

– Kokios pagrindines ekonomikos sistemos?

– Kokie ekonomikos mokslų dėsniai?

– Kokia šiuolaikinė ekonomikos mokslų sintezė?

Visa tai padės geriau suvokti ekonomikos mokslą, tiriant ir kaip ekonomikos visumą, ir kaip jos mokslo dalis – mikro- ir makro- ekonomiką. Norint suprasti ekonomikos mokslą, reikia ne tik apibrėžti ekonomikos sąvoką, bet ir suvokti visų rūšių ekonominės veiklos visumą, kuri sudaro ekonomikos sistemą ir veikia pagal savo dėsnius.

1. EKONOMIKOS SAMPRATA

Norint išsiaiškinti ekonomikos sampratą, jos, kaip žmogiškosios veiklos aspekto, apibūdinimas būtų svarbiausias. Ekonomikos sampratą aiškinant abstrakčiais gamybiniais santykiais kaip nuosavybės santykiais, pamirštama, kad gamybiniai santykiai turi savo konkrečias reiškimosi formas. Pastarosios vadinamos ūkiniais santykiais. Norint sukonkretizuoti ekonomikos sampratą, reikia remtis ūkiniais santykiais (1, P.4).

Skiriamos mokslo objektas ir mokslo dalykas. Mokslo objektas yra – specifiškai suprantamas tikrovės fragmentas, kurį tiria apibrėžtų mokslų, disciplinų sistema. Mokslo dalykas yra tai, ką atskiras mokslas, priklausąs tai mokslų sistemai, tiria specifikai suprantamame objekte. Neretai kaip dalykas suprantamas pats mokslas, o objektas – tai, ką mokslas tiria (6, P.15).

Taigi nagrinėsime ekonomikos mokslo objektą – ūkinę visuomeninę veiklą bei ūkinės veiklos reiškinius ir esmę skirtingose sistemose. Žodžio ekonomikos prasmę literatūroje autoriai apibūdina visų pirma kaip mokslo šaką arba visuomeninio ūkio veiklos sritį.

Taigi žodis ekonomika turi dvi prasmes:

– tai mokslo šakos pavadinimas;

– šalies ar kokio kito ūkio vieneto ūkinės veiklos pavadinimas (2, P.11).

Tuo tarpu politinės ekonomikos enciklopedijoje, sąvoka “ekonomika” turi trejopą prasmę:

– pirma, ji reiškia tam tikrą žmogiškosios veiklos sritį;

– antra, – tos veiklos aspektą (gamybinių santykių sistemą);

– trečia, – mokslą, tiriantį tą veiklą (1, P.3-4).

Terminai “ekonomika”, “ūkis”, “ūkinė veikla” vartojami kaip sinonimai, nors tam tikru požiūriu ūkis yra konkretesnė, mažiau supaprastinta (idealizuota) sąvoka negu ekonomika, o ūkinė veikla yra labiau funkcionali, palyginti su sąvokomis “ekonomika” ir “ūkis” (6, P.15).

Bet kuriame ūkyje visada iškyla pasirinkimo problema: ką gaminti, kaip gaminti iš esamų (dažniausiai ribotų) išteklių ir kam paskirstyti produktus.

Jeigu nebūtų konflikto tarp tikslų ir išteklių arba jei visuomenė turėtų tiek daug išteklių, kad galėtų patenkinti visus poreikius, tuomet nebūtų ekonominių problemų (2, P.11).

Rinkos, prekių gamybos bei paslaugų teikimo organizavimo būdų tyrimas yra svarbi ekonomikos mokslo dalis.

Išvados: Ekonomika arba ekonomikos teorija dažnai ir yra apibrėžiama, kaip tyrimas visų tų būdų, kuriais žmonės gamina ir maino vertę turinčius dalykus, siekdami gauti geidžiamas prekes/paslaugas.

1.1. Ekonomikos sąvoka

Tiriant ekonomikos mokslą paprastai norima turėti trumpą, aiškų ir lengvai suprantamą, be to, viską apimantį jos apibrėžimą. Galbūt dėl to ir yra daug įvairiausių ekonomikos teorijos apibrėžimų.

Ekonomika – socialinis mokslas, kuris stengiasi paaiškinti ekonominius pagrindus visuomenėje. Turto ir gerovės koncepcijos, ekonomikos pagrindas (8, P.2).

Ekonomika – tai mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią. Arba, tai mokslas apie tai, kaip žmonėms geriau apsirūpinti maistu, būstu, rūbais ir kitais būtinais dalykais, kaip spręsti su tuo susijusias problemas (2, P.11).

Ekonomika – mokslas, nagrinėjantis, kaip paskirstomi ir naudojami riboti ištekliai, siekiant patenkinti pasirenkamuosius, tarpusavyje konkuruojančius žmonių poreikius (3, P.12).

Ekonomika yra visuomenės (socialinis) mokslas, aprašantis ir tyrinėjantis, kaip visuomenė renkasi naudoti nepakankamus išteklius, kad patenkintų neaprėpiamus poreikius (5,
P.11).

Ekonomika yra ne tik ta sritis, kurioje analizuojamas materialinių gėrybių judėjimas(9, P.34).

Ekonomika (ekonomikos teorija) – nagrinėja žmonių veiklą, kai norėdami turėti geidžiamų dalykų, jie gamina ir keičiasi prekėmis bei paslaugomis (5, P.11).

Pasak Džoną M.Keinsą ekonomika – daugiau metodas negu doktrina, tai – minties įrankis, mąstymo būdas, padedantis jį įvaldžiusiajam padaryti teisingas išvadas (4, P.13).

Taigi:

Ekonomikos mokslas yra veiklos, susijusios su mainais ir piniginiais sandėriais tarp žmonių, rūšis;

Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonės naudoja retus arba ribotus gamybos išteklius (žemę, darbą, gamybinės paskirties prekes) įvairioms prekėms gaminti ir skirstyti jas tarp žmonių, kad jie galėtų jas naudoti;

Ekonomikos teorija yra mokslas apie kasdieninę žmonių gyvenimišką veiklą, apie tai, kaip gauti priemonių savo gyvenimui užtikrinti ir kaip tas priemones panaudoti;

Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonija susitvarko su savo uždaviniais vartojimo ir gamybos srityje;

Ekonomikos teorija yra mokslas apie turtą (5, P.21).

Žinomas teoretikas P.Samuelsonas pažymi, kad ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kokius išteklius žmonės ir visuomenė ilgainiui įsigyja prekėms gaminti ir paskirstyti tarp įvairių visuomenės grupių, kad būtų galima jas vartoti dabar ir ateityje (5, P.21).

Išvados: Iš paminėtų ekonomikos arba ekonomikos teorijos sąvokų galima padaryti išvadas ir pateikti savo supratimą (apibrėžimą) apie ekonomikos mokslą. Taigi ekonomika ar ekonomikos teorija – tai mokslas apie žmonių ūkinę veiklą, kurios metu, naudojant ribotus išteklius, tenkinami neaprėpiami žmonių poreikiai .

Būtų galima apibūdinti ekonomikos teoriją ir kaip mokslą apie žmonių tarpusavio santykius gamybos, mainų ir vartojimo srityse įvairiais žmonijos vystymosi etapais.

Ūkinę veiklą arba ekonomiką trumpai galima apibūdinti kaip taurią gėrybių ir ribotų išteklių gamybą ir paskirstymą vartotojams.

1.2. Ekonomikos mokslo ištakos

Žodis ekonomika kilęs iš graikų kalbos: “Oikos” – būstas, ūkis, “nomos” – valdymo, tvarkymo menas (2, P.11).

Dauguma žmonių turi savo nuomonę apie tai, kaip reikia tvarkyti namų ūkį. Tam dažniausiai visiškai pakanka šeimininko asmeninio patyrimo, o jei kas suklysta, – pasekmės dažnai būna taip pat asmeniniais reikalas. Kitaip yra, kai imasi tvarkyti visos įmonės ar šalies ūkį. Todėl neatsitiktinai žmonijos patyrimas šioje srityje buvo kaupiamas, apibendrinamas – formavosi ekonomikos mokslas: nuo ekonominių minčių senovės Egipto papirusuose iki naujausių Nobelio premijos laureatų darbų (2, P.11).

Ekonomika (ar ekonomikos teorija) turi dvi pagrindines ištakas. Be to, jos susijusios su politika. Viena ištaka priskirtina etikai, kita – techniškai. Pastarąją A.Sen įvardija kaip “inžinieriją”. Į etiką orientuota tradicija prasideda nuo Aristotelio.

Aristotelis ekonomikos mokslą siejo su žmogaus tikslais, pažymėdamas jų ryšį su gerove. Ekonomika apibūdinama kaip dėsnių nustatymas, ką mes turime ir ko neturime daryti. Todėl šio mokslo tikslas apima kitų mokslų tikslus taip, kad šis tikslas taptų žmogaus gerove (9, P.35).

Nėra griežtos ribos, kuri atskirtų ekonomiką nuo etikos ir politikos. Ekonominė teorija sieja etikos ir politikos dalykus. Čia iškyla žmonių veiksmų motyvacijos problema, susieta su bendrosios etikos klausimu:”kaip reikia gyventi?” Aristotelis tai siejo su siekiamu žmogaus gerovės, kartu pažymėdamas, kad nors verta siekti tikslo ir dėl vieno žmogaus, tačiau kur kas aukštesnis ir kilnesnis siekimas dėl visos tautos arba miesto – valstybės (9, P.35).

Išvados: A. Sen teigia, kad šiuolaikinis ekonomikos mokslas yra nuskurdintas, nes jis tolsta nuo etikos. Jo teigimu ekonominė teorija būtų produktyvesnė, o gal gyvybingesnė bei tikroviškesnė, jei būtų paisomi etiniai samprotavimai, kurie suformuoja žmonių elgesį ir lemia sprendimus.

1.3. Ekonomikos mokslo objektas

Ekonomikos objektas apibūdinamas kaip ūkinė veikla.

Visuomenė gyvuoja ir plėtojasi, tik tenkindama savo materialinius ir dvasinius poreikius. Jiems tenkinti reikalingos gėrybės. Materialinės gėrybės pateikia visuomeninė gamyba. Jos funkcija – iš išteklių, kuo taupiau juos naudojant, pagaminti ir paskirstyti materialias gėrybes visuomenės poreikiams tenkinti. Visuomeninė gamyba yra visuomenės gamybinės ir ūkinės veiklos vienybė: būtina ne bet kaip, o taupiai pagaminti ir paskirstyti.

Visi visuomenės poreikiai ir ištekliai turi konkrečią struktūrą, o svarbiausia – ištekliai riboti ir kiekvienu konkrečiu laikotarpiu mažesni už visuomenės poreikius. Iškyla jų taupumas, racionalaus naudojimo problema. Šias problemas visuomenė ir sprendžia savo ūkine veikla (6, P.19). Todėl turto (išteklių) ir gerovės koncepcijos yra ekonomikos pagrindas.

Turtas – šalies resursai, kurie gali būti panaudoti gaminant prekes /paslaugas (8, P.2).

Gerovė – apima pasitenkinimo lygį, kurį asmuo ar grupė žmonių gauna iš prekių/paslaugų vartojimo (8, P.2).

Ekonomiką (ekonomikos teoriją) reikia išmanyti, ją studijuoti, nes jos problemos tiesiogiai susijusios su mumis visais ir kiekvienu iš mūsų. Ekonomika pirmiausiai nagrinėja visuomenes, o kartu ir politines
kurios yra svarbios kiekvienam žmogui (5, P.21).

Ekonomikos pasikeitimai paprastai imponuoja pelną ir nuostolį skirtingoms visuomenės grupėms, todėl reikia išsiaiškinti efektyvumo (produktyvumo) ir teisingumo kriterijus, tam, kad spręsti politines problemas, kurios padidina visuomenės gerovę (8, P.2-3).

Šioms problemoms taip pat priklauso ir prekybinės ir pramoninės veiklos problemos. Kiekvienas renkasi, kaip panaudoti nepakankamus išteklius. Individai pasveria kiekvieno pasirinkimo naudą ir kaštus – vienu atveju kaip vartotojai, kitu – kaip darbuotojai, trečiu – kaip verslininkai, ketvirtu – kaip valstybės tarnautojai. Visi šie sprendimai ir sudaro ekonomiką, arba ūkį. Šiuos sprendimus galima suskirstyti į tris grupes: ką?, kaip? ir kam? grupėmis.

1. Ką – kokias ir kiek prekių gaminti ir paslaugų teikti?

2. Kaip tas prekes gaminti ir paslaugas teikti?

3. Kam gaminti? Tai yra kas gaus ir vartos tas prekes/paslaugas (4, P.19)

Ekonomika turi duoti atsakymą į visus iškilusius klausimus ir siektų ekonomikos tikslo – sukurtų tokią ekonomikos politiką, kuri:

sumažintų žmogaus gyvenimo sunkumus,

padidintų naudą, gaunamą iš ekonominės veiklos (3, P.12).

Norint įgyvendinti šį tikslą būtina:

– garantuoti pusiausvyrą tarp didelio žmonių užimtumo ir kainų pastovumo (stabilumo),

– didinti ekonominės veiklos veiksmingumą (efektyvumą),

– tinkamai paskirstyti pajamas,

– garantuoti ekonomikos augimą,

– mažinti gamtos teršimą (3, P.12).

Taigi ūkinėje veikloje naudojami ištekliai, kad būtų galima tenkinti žmonių poreikius.

Poreikiai – tai žmonių biologinė ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės, vartojant darbu sukurtus daiktus ir paslaugas.Jų ypatybė ta, kad užtikrinant pastovų vienos poreikių dalies patenkinimą, atsiranda naujų, sudėtingesnių poreikių. Tačiau vienu metu tenkinti visų poreikių negalime (5, P.21).

Ištekliai – yra visa tai, kas naudojama žmonių poreikiams tenkinti. Jų pagrindą sudaro gamtos ištekliai (5, P.22).

Ekonomika – visuomeninis reiškinys. Tačiau jos materialinį pamatą sudaro perdirbti, sukultūrinti gamtos kūnai (6, P.15).

Pirmiausiai reikia aptarti ekonomikos ryšius su gamta ir visuomene.

Gamta domina ekonomiką (dar vadinama ekonomiksu) visų pirma kaip atkuriami ir neatkuriami gamtos ištekliai. Ekonomika tiria materialios bei dvasinės kultūros darinius kaip gamybos veiksnius ir jų apribojimus (6, P.16).

Skiriami realūs (naudojami ūkinėje žmonių veikloje) ir potencialūs ( dar neįvaldyti ištekliai) gamtos ištekliai. Didelė dauguma išteklių yra riboti ir jie vadinami ekonominiais ištekliais arba gamybos veiksniais.

Skiriami trys klasikiniai išteklių tipai:

– žemė, visi gamtos teikiami ištekliai;

– darbas arba darbo jėga, ūkio sistemoje darbo jėga yra pagrindinis produktas – prekė, kurią teikia namų ūkio sistema.

– kapitalas, žmonių darbu sukurtas produktas (5, P.22).

Taigi ištekliai tiesiogiai naudojami gėrybių gamybai, ir yra vadinami gamybos veiksniais.

Rinkos ūkyje gamybos veiksniai turi kapitalo formą: daiktinio, žmogiškojo, informacinio, socialinio. Visuomenę galima apibūdinti kaip istoriškai apibrėžtą žmonių bendriją su savo materialiąja ir dvasine kultūra ir apibrėžta gamtine aplinka. Ši bendrija yra sudėtinga, įvairialypės veiklos sistema, atliekanti daug funkcijų, tarp jų ir – ūkinę ( 6, P.16).

Teorinė ekonomika skiria šias ūkinės veiklos fazes: gėrybių gamybą, jų paskirstymą, mainus ir vartojimą (6, P.16).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1994 žodžiai iš 6622 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.