Ekonomikos nuostatu modeliavimas dokumentas
5 (100%) 1 vote

Ekonomikos nuostatu modeliavimas dokumentas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

EKONOMIKOS

NUOSTATØ MODELIAVIMAS

ALGIRDAS JAKUTIS

VILNIUS-2000

TURINYS

I˛anga…………………………………………….5

Ávadas…………………………………………….9

1.Ekonomikos nuostatø modeliavimo iðtakos..17

1.1.Kalbos filosofija ir ekonomikos kalba…….17

1.2.Ekonomikos nuostatø modeliavimo

filosofinës problemos…………………………..28

1.3.Kompiuterio panaudojimo filosofija………41

1.4.Ekonomikos nuostatø modeliavimo lingvistiniai aspektai………………………………….50

2. Pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema..71

2.1 Daþniniø þodynø analizë……………………73

2.2Kategorijø sàraðas…………………………….74

2.3 Kategorijø apibrëþimai………………………75

2.4. Kategorijø pakopiðkumo nustatymas ir pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema………….88

2.5Sistemos stabilumas…………………………..94

2.6Sinonimø ávertinimas…………………………95

2.7Sistemos tolygumas…………………………..96

2.8Pasikartojanèiø kategorijø ávertinimas…….105

2.9Nulinës pakopos kategorijø analizë…….. 106

3. Ekonomikos nuostatø modeliavimas ir identifikavimas……………………………………108

3.1 Ekonomikos nuostatø tipai…………………….109

3.2 Modeliavimo metodai…………………………..110

3.3 Neekonominiø kategorijø, reikalingø modeliavimui, sàraðas…………………………….113

3.4 Modeliavimo eiga ir rezultatai…………………116

3.5 Ekonomikos nuostatø identifikavimas…………133

4.Ekonomikos nuostatø modeliavimo kompiuteriu galimybës……………………………………………..133

4. 1Ekonomikos kategorijø deriniø skaièius……….136

4. 2.Þmogaus ir kompiuterio funkcijos, modeliuojant ekonomikos nuostatas…………………………….139

4.3 Ekonomikos nuostatø modeliavimas

kompiuteriu………………………………………….142

4.3.1Kompiuterio panaudojimo galimybës…………142

4.3.2Tekstø redaktoriai………………………………142

4.3.3EDIT…………………………………………….144

4.3.4WIN WORD…………………………………..147

4.3.5WORD FOR WINDOWS……………………148

4.3.6NORTON COMMANDER………………….149

4.3.7Teksto redagavimo bûdai……………………..150

4.3.8Ekonomikos nuostatø modeliavimo

algoritmai……………………………………………155

5.Ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikos praktinis taikymas…………………………………..160

5.1Ekonomikos þodyno sudarymas………………..162

5.2Ekonomikos teksto sudarymas…………………163

5.3Ekonomikos teksto recenzavimas………………164

5.4Ekonomikos teksto optimizavimas……………..166

5.5Praktinis kompiuterio panaudojimas

modeliavimui……………………………………….176

5.6Modeliavimas mokymo

procese………………..177

5.7Modeliavimas ne ekonomikoje…………………178

Iðvados ir pasiûlymai………………………………..179

Modelling economical regulations…………….. 185 Моделирование экономических положений……… ….208

Literatûra……………………………………………245

Priedai……………………………………………….264

1.Pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos formavimas…………………………………………..229

2.Optimalios ekonomikos kategorijø sistemos sudarymas……………………………………………276

3.Ekonomikos tekstø optimizavimas………………301

Áþanga

Temos aktualumas. Praktinë ekonominë þmoniø veikla istorijos eigoje susidûrë su teorinës ekonomikos poreikiu. Reikëjo apibendrinti atskirus faktus, formuluoti ekonomikos principus, dësnius, kriterijus, savybes, tikslu panaudoti ðias nuostatas praktinëje veikloje. Atsirado daug ekonomikos tekstø: nuo laikraðtiniø publikacijø iki akademiniø leidiniø. Tekstø autoriø plati skalë: nuo valstieèio iki akademiko, Nobelio premijos laureato.

Susigaudyti ðioje informacijos masëje nëra paprasta: daugelis ekonomikos nuostatø prieðtarauja viena kitai; yra daug pasikartojanèiø, viena kità dubliuojanèiø nuostatø; daugelio nuostatø niekur nerasime, nes jos dar nesuformuluotos. Reikalingas sisteminis poþiûris á ðià informacijà, tuo labiau, kad jos apimtis kiekvienà dienà auga. Reikia iðsiaiðkinti, kaip atsiranda ekonomikos nuostatos, kaip jas teisingai formuluoti ir klasifikuoti.

Tyrimo objektas yra racionalaus ekonominio teksto parengimo procesas. Eksperimento objektas yra ekonomikos þodynai ir ávairiø autoriø ekonomikos tekstai.

Pagrindinis darbo tikslas yra parengti ekonomikos nuostatø modeliavimo metodologijà. Ðiam tikslui pasiekti reikalinga:

• analizuoti filosofines formaliø kalbø kûrimo iðtakas;

• parengti ekonomikos kategorijø klasifikavimo metodikà;

• suformuoti ekonomikos nuostatø modeliavimo procedûras;

• analizuoti kompiuterio panaudojimo ekonomikos nuostatoms modeliuoti galimybes;

• parodyti darbo praktinio pritaikymo rezultatus ir tolesnio panaudojimo galimybes.

Tyrimo metodologija ir metodika. Tyrimo teorinis pagrindas yra filosofinis

mokymas, iðdëstytas
fenomenologijos, analitinës kalbos filosofijos, neopozityvizmo, struktûralizmo tyrinëtojø veikaluose.

Modeliavimui panaudota tradicinë, formalioji ir matematinë logika. Ekonomikos kategorijø klasifikavimui pasiûlyta originali monografijos autoriaus sukurta pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema.

Mokslinis naujumas. Ekonomikos moksle iki ðiol tokia tema nebuvo nagrinëta. Todël autorius negalëjo remtis ar analizuoti kolegø darbø taip, kaip tai daro kitø monografijø autoriai, pasirinkdami anksèiau nagrinëtà temà. Autoriui teko labiau susikoncentruoti ties teorine klausimo puse ir tikëtis, kad jis pats (vëliau) ar pasekëjai pratæs praktinio panaudojimo galimybiø tyrimà.

Ið kitos pusës, formalizuota kryptis moksle ir filosofijoje egzistuoja ir yra vystoma. Autorius rëmësi savo mokytojø, bendraamþiø, savo ir savo mokiniø darbais.

Darbo praktinë reikðmë ir aprobavimas. Ekonomikos nuostatø modeliavimo metodologija ágalina formuluoti ávairius ekonomikos tekstus: straipsnius, knygas, kursinius bei diplominius darbus, vadovëlius, ekonominiø ástatymø bei poástatyminiø aktø projektus.

Monografijos autorius kartu su savo kolegomis ir studentais sumodeliavo vadovëlá “Ekonomikos teorijos pagrindai”, kuris laimëjo Mokslo ir studijø fondo paskelbtà vadovëliø konkursà. Sumodeliuota “Uþsienio ámoniø veiklos Lietuvoje analizë”, kuri panaudota Vyriausybës nutarimui rengti.

Remiantis pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema, galima recenzuoti kitø autoriø ar jø kolektyvø sudarytus tekstus. Taip buvo ávertinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ekonominë dalis, tarpusavyje palyginti keliø ekonomistø – Nobelio premijos laureatø – tekstai.

Monografijos medþiaga naudojama mokymo procese. VGTU, VU, Lietuvos Teisës Akademijos, Lietuvos Karo Akademijos, privaèios Akelan vadybos mokyklos, keliø aukðtesniøjø mokyklø studentai modeliuoja ekonomikos nuostatas.

Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatas – principai, dësniai, savybës, kriterijai, apribojimai ir t.t. Ankstesniuose mokslo vystymosi etapuose rasti dësná ar sudaryti principà buvo laikoma dideliu pasisekimu. Dabar, panaudojus ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikà, principus, dësnius ir t.t. nesunkiai modeliuoja studentai bei moksleiviai.

Tai VGTU Verslo vadybos, statybos, aplinkos ir transporto inþinerijos fakultetø studentai, VU magistrantai, Lietuvos Teisës ir Karo Akademijø studentai, privaèios Akelan vadybos mokyklos studentai, Alytaus aukðtesniosios technikos mokyklos, Vilniaus aukðtesniosios kooperacijos mokyklos ir Buivydiðkiø aukðtesniosios þemës ûkio mokyklos moksleiviai.

Ekonomikos nuostatø modeliavimas dëstomas paskaitø metu, ásisavinamas pratybose, rengiami namø, kontroliniai, kursiniai ir baigiamieji darbai. Ekonomikos nuostatas modeliuoja magistrantai. Doktorantai taiko metodikà, rengdami savo disertacinius darbus.

Ekonomikos nuostatø modeliavimas taikomas studijø programø rengimui. Tai lieèia Verslo ekonomikos katedroje parengtas ekonomikos teorijos, verslo ekonomikos ir finansø, statybos ekonomikos studijø programas.

Monografijos kilme ir bendra˛ygiai. Med˛iaga rinkti pradejau 1985 m. Ekonomikos nuostatu modeliavimo tyrimuose dalyvavo tukstanciai studentu ir aukštesniuju mokyklu moksleiviu. Jie taip pat padejo projektuoti pakopiška ekonomikos kategoriju sistema. Šia tema savo baigiamuosiuose darbuose nagrinejo VGTU Verslo Vadybos fakulteto bakalaurai R. Biekša, J. Jurgaitiene, N. Keturakis, D.Matijoškaite, I. Motiejunaite, I. Nastajute, V. Paulikas, A.Petkeviciene, K. Petuchova, J. Skirkeviciute ir L. Talackiene. Teksto optimizavimo projektus 1998-1999m. renge to paties fakulteto magistrantai. Su kolega A. Stepanovu šia tema parengta ir paskelbta keletas straipsniu. Vadovelio “Ekonomikos teorijos pagrindai”, kurio tekstas pertvarkytas pagal monografijoje pateikta metodika, bendraautoriai yra V. Petraškevicius, A. Stepanovas, L, Šeckute ir S. Zaicevas.

Ekonomikos nuostatu modeliavimo idejai pritare profesoriai J. Bivainis, B. Melnikas, S. Marciukaitis, K. Prunskiene, O. Rakauskiene, A. Kaklauskas, docentai J. Rudalevicius, S. Butkus, J. Vijeikis, V. Aukšciunas, G. Dievulis, dr. J. Velyvis, dr. V. Kazlovas…Šios idejos nepalaiko profesoriai R. Ginevicius, V. Rutkauskas, A. Šileika, L. Simanauskas, doc. V. Bagdonas, dr. G. Vagnorius.

Dalykine parama realizuojant monografijos ideja suteike VGTU Rektorius profesorius E.-K. Zavadskas.

Med˛iaga iforminti kompiuteriu padejo studentas D. Kondratenko. Monografija INTERNETE paskelbe magistrantas V. Sapranavicius.

Monografijos pabaigoje pateikta apie 200 mokslines literaturos šaltiniu, kuriais remiausi ja rengdamas. Šiu šaltiniu autoriams ir kitiems aukšciau išvardintiems asmenims esu dekingas u˛ parama ir kritika.

Ávadas

Ekonomikà sudaro ekonominës nuostatos. Ekonomikà galima apibrëþti kaip mokslà, kurá sudaro ekonomikos principai, dësniai, savybës, kriterijai, apribojimai, aksiomos ir kt. Kiekvienà iðvardintà ekonomikos nuostatà sudaro kategorijos.

Kategorijos ( gr. kategorija-nurodymas )-teorinës sàvokos, reiðkianèios svarbiausius tikrovës atkûrimo aspektus. Kategorijos yra praktiná patyrimà teoriðkai áprasminanèios formos. Kategorijos ávardina ekonomikos reiðkinius. Kategorijos pateiktos ir nagrinëjamos vadovëliuose, þinynuose, enciklopedijose.

Kategorijos yra susijusios tarpusavyje, nes ekonomikos
atspindi kategorijos yra susijæ.

Sàryðiø tarp kategorijø yra daug-aibë. Ðie sàryðiai yra lyg tinklas arba medis, kadangi viena kategorija yra susijusi su keliomis kitomis kategorijomis, o ðios-dar su kitomis. Kaip pavyzdá panagrinëkime kategorijà “investicija”. Investicija apibrëþiama kaip kapitalo ádëjimas á ámonæ. Kapitalas gi yra visa tai, kas sukurta þmoniø darbu ir naudojama galutiniam produktui gaminti. Ámonë yra gamybos ar prekybos ûkinis vienetas. Toliau reikëtø apibrëþti ðias kategorijas: darbas, nauda, produktas, gamyba, prekyba, ûkis. Po to reikëtø apibrëþti kategorijas, áeinanèias á kà tik paminëtø kategorijø apibrëþimus, ir t. t.

Ið aptarto pavyzdþio matyti, kad ið vienos kategorijos apibrëþimo pakopomis gauname aibæ kategorijø. Susidaro pakopiðka kategorijø sistema.

Aktualu nagrinëti svarbiausias kategorijas. Svarbiausiomis galima laikyti daþniausiai ekonomikos tekstuose pasitaikanèias kategorijas. Labai daþnai kartojasi tik nedidelë þodþiø dalis. Vokieèiø stenografas S. Kedingas, iðnagrinëjæs 10 mln þodþiø, nustatë, kad 15 daþniausiø þodþiø sudaro 25% teksto. Lietuviø kalbos daþniniame þodyne kategorija darbas yra 12 vietoje-tirtame tekste pavartota 1759 kartus. Kitos daþnai vartojamos ekonomikos kategorijos yra: ûkis, þemë, gamyba, darbininkas, ámonë, planas.

Kiek yra þinoma kategorijø? Iðsamiausi ekonomikos terminø þodynai pateikia iki 75000 kategorijø. Dalis ðiø kategorijø priklauso negamybinës sferos ekonomikai, o kitos yra verslo ekonomikos kategorijos. Ryðiø tarp ekonomikos reiðkiniø (kategorijø) skaièiø galima rasti pasitelkus kombinatorikos formules. Gausime skaièiø, kurá galima lyginti su galimø kombinacijø ðachmatø lentoje skaièiumi (10120). Norint ið kategorijø derinio gauti racionalià ekonomikos nuostatà, reikia deriná nagrinëti atitinkamais metodais, naudojamais ekonomikos, aibiø ar tikimybiø teorijose. Be to, kartais tenka naudoti vienà ar kità metodø deriná-algoritmà. Racionalûs kategorijø deriniai iðreiðkia sudëtines kategorijas, principus, dësnius, apibrëþimus, savybes ir t. t. Pasitaiko kategorijø dësniø, kurie nesudaro racionalaus sàryðio. tai rodo, kad tiesioginio ryðio tarp nagrinëjamø kategorijø nëra.

Esant tokiam dideliam variantø skaièiui, atrodytø, beviltiðka net pradëti nagrinëti ðià problemà. Taèiau bûtina ásidëmëti, kad svarbiausi sàryðiai yra binariniai, kitaip sakant poriniai kategorijø sàryðiai. Turint binarinius sàryðius, visi kiti sàryðiai lengvai modeliuojami.

Dalis sàryðiø ðiai dienai yra iðnagrinëti ir paskelbti. Yra tûkstanèiai ðaltiniø, nagrinëjanèiø kategorijø problematikà, pvzd., [60,115,142,147,148,161,162,163].

Kategorijø problematikà pirmasis iðryðkino Aristotelis[11,12]. Jis pastebëjo, jog sàvokas galima surûðiuoti pagal tai, kokiu aspektu jos apibûdina tikrovës reiðkinius. Tokiø aspektø Aristotelis nurodë keletà: esmës,kiekybës, kokybës, santykio ir t. t. Jie nepakeièiami vienas kitu ar kuriuo nors vienu, bendriausiu, tad jie ir yra aukðèiausios rûðys, arba kategorijos, kuriomis remiasi mokslas, aiðkindamas tikrovæ. Nuoseklesniø iðvadø apie kategorijø struktûrà, jø prigimtá Aristotelis nepadarë, taèiau jis nurodë jø paþintinæ reikðmæ, pareiðkë mokslui svarbià mintá apie jø sisteminimo bûtinumà. Kategorijø problematikà nagrinëjo tokie þymûs mokslo veikëjai kaip E. Huserlis, R. Bertranas, D. Pospelovas, A. Einðteinas[9]. Pastarasis yra pasakæs: “Að nesu tikras, ar galima ið tikrøjø suprasti màstymo stebuklà”. Ðià mintá patvirtina ir kibernetikoje taikomas “juodos dëþës” principas, kurio esmë ta, kad ið anksto þinoma tik áeinanti informacija ir gauti rezultatai. Kaip, kokiais bûdais gauti ðie rezultatai lieka neaiðku, nagrinëjama tik áeinanti informacija ir rezultatinë informacija. Prof. V. Dimitrijevas[134] baiminasi, kad skverbimasis á ‘juodà dëþæ”-þmogaus intelektà-gali bûti pavojingas: pasekmës yra sunkiai nuspëjamos.

Mes anksèiau aptarëme, kad kategorijos ávardina ekonominius reiðkinius. Ðie reiðkiniai tarp savæs yra susijæ. Sàryðio paieðka, modeliavimas veda prie tam tikrø rezultatø. Rezultatas – ekonomikos nuostatos. Nuostatas galima klasifikuoti. Þinomø ekonomikos nuostatø tipai: principas, dësnis, kriterijus, apribojimas, savybë, apibrëþimas, aksioma, postulatas, sudëtinë kategorija, dogma, kanonas…Nuostatos dar klasifikuojamos i tezes ir hipotezes. Teze – irodyta nuostata, o hipoteze – menama nuostata.

Atidžiau nagrinėdami bet kokį ekonomikos tekstą, rasime išvardintus ekonomikos nuostatų tipus. Pvz. išnagrinėjus paskaitos „Verslo organizavimo formos“ tekstą rasta, kad jį sudaro 47 dėsniai, 37 apibrėžimai, 17 principų, 29 savybės, 24 aksiomos, 18 kanonų, 10 postulatų, 8 kriterijai ir 4 apibrėžimai.

Kituose ekonomikos tekstuose randama faktø, formuliø, grafikø, paradoksø, prielaidø, iðvadø…

Sàryðá tarp ekonomikos reiðkiniø aptikti padeda metodai. Dialektinis metodas yra totalinis. Jis taikomas moksle nuo Platono[9] laikø. Dialektinio metodo sudëtinës dalys yra stebëjimas, analizë, sintezë, indukcija, dedukcija, eksperimentas, abstrahavimas, verifikacija. Naudotini genetinis, “ðakø ir ribø” bei kiti metodai.

Kurie metodai daugiausia taikomi modeliuojant ekonomikos
nuostatas? 321 sàryðio perþiûra rodo, kad analizë panaudota 92 atvejais, genetinis metodas – 78, stebëjimo – 42, dedukcijos – 16, sintezës – 15 ir pan.

Metodà taip pat sudaro kategorijos, principai, dësniai…Todël panaudojant þinomus metodus, modeliuojami nauji. Ðiandien mokslui þinomø metodø sàraðas nëra galutinis.

Panagrinëkime svarbiausio – binarinio sàryðio nustatymo eigà. Imame dvi kategorijas A ir B. Ið þinyno, vadovëlio, enciklopedijos iðraðome jø apibrëþimus. Po to ið metodø sàraðo imame pirmàjá metodà ir jo pagalba ieðkome ryðio tarp kategorijø A ir B. Jei ryðys yra, nustatome jo tipà. Vëliau imame antràjá metodà ir jo pagalba ieðkome sàryðio tarp kategorijø A ir B. Vël, jei ryðys yra nustatome jo tipà. Tai gali bûti kito tipo ryðys tarp tø paèiø kategorijø.

Galimas atvejis, kai imant po vienà metodà, sàryðio aptikti nepavyksta, o panaudojus keliø metodø deriná, sàryðis fiksuojamas.

Panagrinëkime konkretø pavyzdá. Atsitiktiniu bûdu parinkime keletà kategorijø ir raskime ryðius tarp jø. Paimkime keturias ekonomikoje naudojamas kategorijas ir uþraðykime jø apibrëþimus[22].

Infliacija – pinigø cirkuliacijos kanalø perpildymas popieriniais pinigais virð realiø ûkio poreikiø, vedantis á nuvertëjimà.

Amortizacija – laipsniðkas darbo priemoniø vertës perkëlimas á jomis pagamintà produktà pagal jø fizinio ir moralinio susidëvëjimo lygá ir darbo priemoniø atstatymas.

Kapitalas – visa tai, kas sukurta þmoniø darbu ir yra naudojama prekiø ir paslaugø kûrimo tikslams.

Utilitarizmas (lot. utilas – nauda, iðloðis) – socialinis – ekonominis principas, pagal kurá visi visuomeniniai santykiai nagrinëjami jø naudingumo poþiûriu, norint ðiuos santykius panaudoti priemone kokiems nors tikslams pasiekti.

Modeliuokime ryðius tarp ðiø keturiø ekonomikos reiðkiniø. Pirmiausia kategorijos nagrinëjamos po vienà. Stebima, kaip ekonomikos reiðkinys, ávardintas duotàja kategorija kinta laike ir erdvëje Pvz., infliacija istorijos eigoje turi tendencijà ir augti ir stabilizuotis, kartais iðnyksta. Todël formuluojama nuostata “infliacija laikui bëgant kinta”. Ðios nuostatos tipas – savybë; reiðkinys nagrinëtas stebëjimo metodu. Nagrinëjant kategorijà “kapitalas” aiðkëja, kad “kapitalas laikui bëgant auga”. Tai dësnis gautas analizës metodu.

Iðtyræ vienukes, imame nagrinëti porinius kategorijø ryðius. Infliacijà ir amortizacijà patyrinëjus genetiniu metodu, aiðkëja, kad amortizacijos kitimas gali iððaukti infliacijos pokyèius. Juk sulëtëjus amortizacijai, kaupiasi pasenæ árengimai, su kuriais pagaminama maþiau ir prastesnës kokybës prekiø. O pinigø patenkanèiø á cirkuliacijà kiekis nemaþëja. Todël auga infliacija. Formuluojame dësná “amortizacijos sulëtëjimas didina infliacijà”. Panaudotas genetinis metodas.

Minëti ir kiti modeliavimo rezultatai pateikiami lentelëje

Eil Nr Kategorijø derinys Ekonomikos nuostata Nuosta- tos tipas Panaudo-ti metodai

1 2 3 4 5

VIENUKËS

1. Infliacija Infliacija laikui bëgant kinta Savybë Stebëji-mas

2. Amortiza-cija Amortizacija laikui bëgant stabilizuojasi Dësnis Verifika-cija

3. Kapitalas Kapitalas laikui bëgant auga Dësnis Stebëji-mas

4. Utilitarizmas Utilitarizmas laikui bëgant kinta Savybë Stebëji-mas

DVEJUKËS

5. Infliacija – amortiza-cija Amortizacijos sulëtëjimas didina infliacijà Dësnis Genetinis

6. Infliacija – kapitalas Infliacija brangina kapitalà Dësnis Genetinis, analizë

7. Infliacija – utilitariz-mas Utilitarizmas skatina infliacijà Dësnis Genetinis

8. Amortiza-cija – kapitalas Kapitalas amortizuojasi Dësnis Analizë

9. Amortiza-cija – utilitariz-mas Utilitarizmas – viena ið amortizacijos prieþasèiø Dësnis Genetinis

10. Kapitalas – utilitariz-mas Utilitarizmas – kapitalo principas Principas Genetinis

1 2 3 4 5

TREJUKËS

11. Infliacija – amortiza-cija – kapitalas Infliacija brangina kapitalà, kuris amortizuojasi Dësnis Geneti-nis, analizë

12. Infliacija – amortiza-cija-utilitariz-mas Utilitarizmas skatina infliacijà ir yra viena ið amortizacijos prieþasèiø Dësnis Genetinis

13. Amortiza-cija – kapitalas – utilitariz-mas Utilitarizmas – kapitalo principas ir viena ið amortizacijos prieþasèiø Principas, dësnis Genetinis

14. Infliacija – kapitalas – utilitariz-mas Utilitarizmas – kapitalo principas, o infliacija brangina kapitalà Principas, dësnis Genetinis

KETVERIUKË

15. Infliacija – amortiza-cija – kapitalas – utilitariz-mas Utilitarizmas – kapitalo principas, o infliacija brangina kapitalà, kuris amortizuojasi Principas, dësnis Geneti-nis, analizë

Iðnagrinëjus 15 deriniø, gauta eilë dësniø, principø, savybiø. Matome, kad svarbiausi yra binariniai sàryðiai (dvejukës). Trejukës ir t.t. modeliuojami lengviau, kai jau turime dvejukes.

Ekonomikoje svarbu rasti pradines kategorijas, ið kuriø galima modeliuoti ekonomikos nuostatas, palaipsniui prijungiant kitas kategorijas. Ieðkant pradiniø kategorijø, nagrinëti tas ið jø, kurios paaiðkinamos minimaliu kitø kategorijø skaièiumi.

1.Ekonomikos nuostatø modeliavimo iðtakos

Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatas yra ekonomikos kalba. Kalbos pagrindus nagrinëja kalbos filosofija. Tekstus aiðkina fenomenologija, hermeneutika, taip pat analitinë kalbos filosofija, kuri skaidoma á loginæ ir
lingvistinæ kalbos analizæ. Kalbà nagrinëja semiotika ir struktûralizmas.

Ekonomikos nuostatø modeliavimas susiduria su problemomis, kuriø sprendimà randame tradicinëje, formalioje ir matematinëje logikoje. Filosofija nagrinëja aibës, begalybes problemà, su kuria susiduria ekonomikos nuostatø modeliavimas. Filosofija nagrinëja sàvokos ir jos apibrëþimo, kategorijø pakopiðkumo, abstrakcijos klausimus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2612 žodžiai iš 8642 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.