Ekonomikos raida
5 (100%) 1 vote

Ekonomikos raida

Turinys

Įvadas 2

I. Nacionalinė sąskaitų sistema 41.1 Pagrindiniai nacionalinės sąskaitų sistemos šalies ekonomikos

įvertinimo rodikliai 4

1.2 Šalies pajamų struktūra 6

II. Lietuvos ekonomikos raida 1995 – 2004 m. 8

2.1 Lietuvos ekonomikos augimo tendencijos 8

2.2 BVP vienam gyventojui regioniniu aspektu 10

2.3 Infliacijos pokyčiai 11

2.4 Užimtumo ir nedarbo dinamika 12

Išvados 14

Literatūra 15

Įvadas

Lietuvos ekonomikos raidos tendencijos neatskiriamos nuo pasaulio

ekonomikos raidos tendencijų. Šiandien Lietuvai, tapusiai globalios

ekonomikos dalimi, tiesioginę įtaką daro pasaulio ir Europos ekonomikos

pokyčiai.

Pastarieji dešimtmečiai ekonomikoje išsiskiria ypač dideliais

globalizacijos tempais, konkurencijos didėjimu, naujų technologijų plėtra.

Ekonominei situacijai Lietuvoje įtakos turi tiek išoriniai, tiek ir

vidiniai veiksniai. Prie pagrindinių išorinių veiksnių priskirtini

ekonomikos globalizacija, ES plėtra ir Lietuvos integracija į ES bei į jos

bendrąją rinką, auganti konkurencija, sparti naujų technologijų raida.

Prie pagrindinių vidaus veiksnių priskirtini nuolatinis ekonomikos

valdymo efektyvumo, produktyvumo didinimas, gebėjimas atlaikyti

konkurencinį spaudimą tiek vidaus, tiek ir ES bei kitose rinkose ir įeiti į

naujas rinkas, užtikrinti produkcijos atitikimą griežtiems saugos

reikalavimams bei užtikrinti finansavimo šaltinius ekonomikai augti.

Įsitraukimas į Europos Sąjungos rinką, – tai beveik 500 milijonų

vartotojų, atveria naujas didžiules perspektyvas Lietuvos ekonomikai. Ne

mažiau svarbi yra ES parama, leisianti pagerinti Lietuvos ekonominę aplinką

ir suteiksianti konkrečią paramą Lietuvos verslui, ypač per struktūrinės ir

regioninės politikos instrumentus.

Šalies ekonomikos apimtis yra nustatoma pagal bendrą šalyje

pagaminamų prekių ir paslaugų kiekį. Gaminant vis daugiau prekių ir

paslaugų, ekonomika kyla, o pats geriausias būdas įvertinti šį augimą –

pinigais įkainoti visus pirkimus ir pardavimus. Nors pinigai nėra

vienintelis ekonomikos apimties įkainojimo būdas, juos pasitelkus

lengviausia susumuoti visa, kas šalyje buvo pagaminta bet kuriais metais:

obuolius ir apelsinus, automobilius ir kompiuterius, futbolo rungtynes ir

koledžo mokymą.

Kai susumuojama visa šių prekių ir paslaugų piniginė išraiška, gautą

rodiklį galima lyginti su kitų šalių rodikliais. Ir nors valiuta jose

skirtinga, kiekvienos šalies bendra prekių paslaugų suma, naudojant valiutų

kursus, gali būti perskaičiuota ir palyginta su kitos šalies ekonomikos

apimtimi.Šio darbo objektas – Lietuvos ekonominio augimo tendencijos 1995-2004

m.Šio darbo tikslas – išanalizuoti nacionalinę sąskaitų sistemą bei

apžvelgti 1995-2004 m. Lietuvos ekonomikos raidą.

Darbo uždaviniai:

• Apibūdinti nacionalinę sąskaitų sistemą;

• Išanalizuoti pagrindinius ekonominio augimo rodiklius;

• Apžvelgti 1995-2004 m. Lietuvos ekonominio augimo tendencijas.

Darbą sudaro pagrindinis tekstas su lentelėmis ir paveikslais.

I. Nacionalinė sąskaitų sistema

1.1 Pagrindiniai nacionalinės sąskaitų sistemos šalies ekonomikos

įvertinimo rodikliai

Visa šalies ekonomika susideda iš daugybės atskirų ekonominių

vienetų, kuriuos klasifikuoti padeda Nacionalinių sąskaitų sistema.

Nacionalinių sąskaitų sistema – (NSS – national accounting system) – tai

sistema, apibūdinanti pagrindinius ekonominio gyvenimo reiškinius[1]:

• gamybą,

• pajamas,

• vartojimą,

• kaupimą

• turtą.Sudėję šiuo momentu turimų prekių kainas, gauname nacionalinio turto

rodiklį. Jis apima visas visuomenės sukauptas materialines gerybes, kurias

sukūrė dabartinė ir ankstesnės kartos.

Rodikliai, nusakantys nacionalinio produkto apimtį, fiksuoja ne

momentą, o procesą. Jie rodo gamybos ,,srovės“ mastą, galingumą ir tos

srovės kitimą. Paprastai šalies visuomeninė (nacionalinė) gamyba įvertinama

pagal jos metinio produkto dydį.

Rinkos sąlygomis visa tai išreiškiama ūkinės veiklos rezultatų rinkos

verte. Jei darbas, žemė ir kapitalas tuo ar kitu būdu (avalynės gamyba,

advokatų apmokėjimas, aerodromų įrengimas) naudojami – vadinasi,

visuomenėje yra atitinkamo veiklos rezultato poreikis. Tokio rezultato

rinkos vertė arba jos kitoks piniginis ekvivalentas yra nacionalinio

produkto sudėtinė dalis.

K. Markso ekonominėje doktrinoje visuomenės išteklių naudojimas tam

tikrai daliai paslaugų teikti laikomas negamybine, t. y. visuomeninio

(nacionalinio) produkto ir jo vertės nesukuriančia, veikla[2].Bendrasis nacionalinis produktas. Pagrindinis nacionalinio produkto

rodiklis yra bendrasis nacionalinis produktas (BNP).Bendrasis nacionalinis produktas yra visų baigtinių prekių ir

paslaugų, pagamintų per
tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus),

piniginių verčių suma[3].

BNP apima ne visas prekes ir paslaugas, kurias pardavė tais metais

rinkoje jų gamintojai:

• į kurių nors metų BNP įeina būtent tais metais pagaminta

produkcija. Šių prekių vertėjau atsispindėjo nacionaliniame

produkte jų pagaminimo ir pirmojo realizavimo metais. Jei prekė

tais pačiais metais pagaminta, bet lieka neparduota, jos vertė

pateks į BNP tuo atveju, jei dėl to padidės gamybinių atsargų

bei nerealizuotos gatavos produkcijos apimtis – šių atsargų

prieaugis įeina į BNP.

• BNP sudaro vien baigtinių prekių ir paslaugų vertė.Baigtinė prekė ir paslauga – tai ta, kuri pasiekia savo galutinį

vartotoją, t. y. kuri nebėra vartojama kaip sąnaudos kitai prekei ar

paslaugai pagaminti.

Savo esme baigtinis produktas arba paslauga – tai asmeniniams žmonių

poreikiams patenkinti skirtas dalykas. Į BNP baigtinės prekės vertė gali

pakliūti ne tiesiogiai, o per teikiamų paslaugų vertę. Reliatyvi išimtis

daroma investicinėms prekėms – gamybinių fondų prieaugiui; šios prekės

(darbo priemonės) taip pat laikomos baigtinėmis prekėmis ir įeina į BNP

sudėtį pagrindinių gamybinių fondų prieaugio dydžiu.

Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos

rinkos kainos ir jos gamybai pirktų prekių ir paslaugų kainų[4].

Naudojant pridėtinės vertės sumavimo būdą, galima apskaičiuoti ir

valstybės bendrąjį nacionalinį produktą. Bendrajam nacionaliniam produktui

apskaičiuoti naudojami ir kiti du būdai – pagal išlaidas ir pagal pajamas.

Kai kurios baigtinės prekės ir paslaugos yra kuriamos ir teikiamos

vartotojui be jų pirkimo – pardavimo[5]. Dabar tokios rūšies paslaugos

daugelyje šalių sudaro žymią nacionalinio produkto dalį. Jų apimtis

apskaičiuojamas pagal tų paslaugų kaštus.

BNP nusako, kokio dydžio produktas priklauso tos šalies piliečiams,

įskaitant ir pajamas, gaunamas iš investicijų užsienyje, bei atskaitant

užsieniečių toje šalyje gautas pajamas.

Jei apskaitoma toje šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų

rinkos vertė, ignoruojant užsienyje gautas pajamas iš investicijų ir

pridedant šioje šalyje užsieniečiams priklausančias investicines pajamas,

gaunamas bendrasis vidinis (tėvyninis) produktas – BVP. Skirtingai nuo BNP,

jis apskaitomas ne rinkos kainomis, bet gamybos veiksnių kaštais, kurių

suma nustatoma sudedant pridėtinę vertę kiekvienoje šakoje ir įmonėje.

1.2 Šalies pajamų struktūra

Nacionalinių pajamų sąvoka šiuolaikinėje ekonomikos teorijoje

vartojama kaip nacionalinio produkto sinonimas. Kadangi visos produkcijos

(išskyrus tarpinę produkciją) vertę pasisavini įvairūs ūkio subjektai –

gamybos veiksnių savininkai bei vyriausybė, tai nacionalinis produktas,

išreiškiamas BNP ir kitais rodikliais, gali būti vadinamas ii

nacionalinėmis pajamomis[6].

Kartais nacionalinių pajamų sąvokai suteikiama savarankiška reikšmė.

Apskaičiuotas nacionalinių pajamų rodiklis išreiškia tą visuomenėje sukurtą

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1051 žodžiai iš 3468 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.