TURINYS
ĮVADAS
1. EKONOMIKOS SISTEMOS.
1.1. RINKOS EKONOMIKA.
1.2. CENTRALIZUOTAI VALDOMA EKONOMIKA.
1.3. MIŠRI EKONOMIKA.
2. RINKOS EKONOMIKOS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI.
3. RINKOS EKONOMIKA LIETUVOJE.
IŠVADOS
LITERATŪRA
Ekonomikos sistema ( economic system ) – trūkumo ir pasirinkimo problemų sprendimo būdas.
Visose pasaulio valstybėse ekonominiai ištekliai ( darbo, žemės, kapitalo ), palyginti su visuomenės poreikių ir paslaugų paklausa, yra riboti, todėl labai svarbus išteklių paskirstymo principas. Šią funkciją gali atlikti trys pagrindiniai skirstymo būdai:
1. Rinkos ekonomika, į kurią ištekliai patenka per rinką;
2. Centralizuota komandinė ekonomika, kai šalies ūkis planuojamas iš centroir išteklius skirsto pati valstybė;
3. Mišri ekonomika, kai išteklius skirsto ir rinka ir valstybė.
Bet kurios šalies ekonomikos sitema sprendžia tuos pačius uždavinius, nepriklausomai nuo to, kas priima sprendimus: ar valstybė ar rinkos mechanizmas. Šie uždaviniai apima prisitaikymą prie nuolat besikeičiančių sąlygų ir sprendimus ką , kiek ir kaip gaminti bei kas suvartos arba įsigis pagamintas prekes.
Ką turi gaminti šalies ūkis: grūdus ar tiksliuosius prietaisus, mėsą ar pieno produktus, chemines trąšas ar vaistus, lengvosios pramonės gaminius ar baldus? Daugelis šalių šias problemas sprendžia sėkmingai.
Kaip firma gali gainti produkciją, kokius išteklius ir kokią technologiją įmonė panaudos, kur išdėstys savo gamybą? Technologiniai įvairių prekių gamybos procesai pasižymi savo specifika: darbo imlumu arba kapitalo imlumu. Konkrečios šalies išsivystymo lygis sąlyggoja darbo ir kapitalo išteklių panaudojimo gamybos procesuose santykį.Optimalus išteklių ir technologijų derinys yra nuolatinio visuomenės vystymosi proceso rezultatas.
Kam atiteks sukurtos materialinės vertybės, kaip pagaminta produkcija bus paskirstyta atskiriems visuomenės nariams? Ši problema taip pat ne mažiau svarbi. Pagrindiniai paskirstymo modeliai yra lygiavinis, kai atskirų visuomenės narių gaunamų prekių bei paslaugų kiekis nežymiai skiriasi, ir diferencijuotas, kai paskirstymas vyksta pagal konkrečių visuomenės narių įnašą į veiklos rezultatą. Išsivysčiusių pasaulio valstybių patirtis rodo, kad kaip tik įvairiapusė stimulų sistema ura ekonominės sistemos vystymosi pagrindas.
Šiuos uždavinius sprendžia visos ekonomikos sistemos. Skiriasi tik atskirų šalių ekonomikos sistemų tikslai. Jie priklauso nuo vertinimo kriterijų, susiformavusių ir veikiančių tam tikroje visuomenėje. Tikslai gali remtis ne tik ekonomikos efektyvumo kriterijumi, bet ir politika, religija, ideologija, nacionaliniu nepriklausomybės siekimu.
Rinkos ekonomikos arba laisvosios verslininkystės ( gryna kapitalistinė) sistema.Ji remiasi privačia nuosavybe, individų ekonomine laisve. Valstybės organai ar kitos grupės nesikiša į ekonomiką. Šios sistemos esmė ta, kad į klausimus ką? kaip? ir kam? gaminti atsako pirkėjai ir pardaavėjai pagal pasiūlos ir paklausos dėsnius. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad be pardavėjų ir pirkėjų yra dar keletas svarbių rinkos elementų. Vienas jų privati nuosavybė. Privati nuosavybė – tai nuosavybė, kuria dispuonuoja atskiri asmenys bei privačios firmos, tai svarbiausia laisvosios verslininkystės (rinkos) sistemos teisė, garantuojanti asmens laisvę turėti, naudoti vertę turinčius produktus, jais disponuoti.
Rinkos ekonomikoje gamybos priemonės priklauso privatiems asmenims – nuosavybė yra privati, o išteklius skirsto rinka pagal pasiūlos ir paklausoso dėsnius.Šios ekonomikos sistemos sąlygomis individai gali užsiimti kokia tik nori veikla, jei turi lėšų. Jei yra paklausa, gali verstis savo verslu, bet jiems gali tekti nutraukti veiklą, pinigams pasibaigus. Grynojo kapitalizmo visuomenėje yra daugybė tarpusavyje konkuruojančių firmų, kurios varžosi siekdamos gauti pelną, o kainų lygis turėtų užtikrinti optimalų pelną. Privati nuosavybė skatina žmones naudoti savo nuosavybę, kad ji duotų pelną.
Rinkos sąlygomis ūkinės veiklos priemonės tampa žmogaus veikliojo gyvenimo tikslu. Todėl ūkinė veikla akivaizdžiai priklauso nuo išorinių aplinkybių, verčia žmogų vis labiau didinti savo galimybes, pasinaudoti ypatingomis asmeninėmis – dalykinėmis savybėmis.Išryškėja išskirtinės žmogaus elgesio nuostatos – savanaudiškumas, racionalumas ir individualizmas. Rinkos ekonomika veikia savieigos (savireguliacijos), savaiminio judėjimo principu. Tik taip veikianti ekonominė sistema sudaro sžlygas ūkio subjektams operatyviai reaguoti į gausybę besikeičiančių aplinkybių. Tik taip veikianti ekonominė sistema gyvybinga, orintuota į žmogų ir jo poreikius. Pati bendriausia savaiminio ekonomikos judėjimo forma yra verslo laisvė.