Ekonomikos studiju programos japonijoje ir Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Ekonomikos studiju programos japonijoje ir Lietuvoje

TURINYS

TURINYS…………………………………………………………………………………………………….2

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………3

EKONOMIKOS STUDIJOS LIETUVOJE ŠIANDIEN…………………………………….4

TARPTAUTINIŲ PROFESINIŲ PRAKTIKŲ PROGRAMA „VULCANUS IN JAPAN 2005-2006“………………………………………………………………………………………………………………8

ISM IR NUCB UNIVERSITETŲ SUTARTIS…………………………………………………9

STUDIJŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI……………………………………………………………10

BAKALAURO LAIPSNIO STUDIJOS JAPONIJOJE NUO 2005M………………….11

EKONOMIKOS STUDIJŲ PROGRAMA LIETUVOJE…………………………………..12

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………16

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………….17

ĮVADAS

Ex oriente Lux – šviesa at¬eina iš Rytų, sakoma, šviesą suprantant kaip mokslą, ku¬ris šviečia pasauliui naujomis idėjomis ir viltimis. Iš Rytų šalių bene labiausiai mokslo vaisius skleidžia Japonija, kuri, būdama bene skurdžiau¬sia gamtos išteklių, gyvenda¬ma ant nuolat drebančių uo¬lų ir niokojama taifūnų, tapo viena turtingiausių pasaulio šalių.

Kažkada „Panasonic“ firmos prezidentas yra pasakęs, kad XXI amžiuje didžiausias šalies turtas bus ne didelė teritorija, derlinga žemė, net ne gamtos ištekliai, bet mokslo žinių turintis jaunimas. Japonijoje sukurta puiki jaunimo mokslinio lavinimo sistema nuo vaikų dar¬želio iki universiteto ir net visuotinio moky¬mo po universiteto. Firma rūpinasi, kad jos gaminiai ir technologi¬jos žengtų ne kartu su laikmečiu, o visada pralenktų laiką. Todėl negai¬lima pinigų moksliniams ty¬rimams. Japonai nuolat pa¬brėžia, kad pirmiau žmonės, paskui aparatai, t.y. tik aukš¬ta darbuotojų kvalifikacija padės sukurti gerus gami¬nius ir technologijas.

Japonai savo uni¬versitetuose ir firmose sa¬ko: „Mes maža ir neturinti gamtos išteklių tauta, todėl turime mokytis ir dirbti ge¬riau už kitus, kad ir patys, ir mūsų gaminiai būtų geriausi pasaulyje. Antraip mus už¬puls rusai ar kinai ir mes žlugsime“. Mokslas ir jo vai¬siai, o ne krepšinis, japonų tautą da¬ro didžią ir gerbiamą. Taip dirbdami jie sukūrė ir kuria mokslo ir technologijos stebuklus.

Tokius Japonų pasiekimus išstudijavę išvadas padarė ir Lietuvos universitetai. Pastaruoju metu vis daugiau galimybių atsiranda studentams išvažiuoti į užsienio šalių universitetus studijuoti ir gilinti savo žinias praktikoje įvairiose srityse. Nors dar nedaug studentų išvyko į Japonijos universitetus studijuoti ekonomikos, tikimybė, kad ateity bus paprasčiau ir daugiau atsivers galimybių išvažiuoti visiems norintiems yra. Lietuvos studentams tikrai yra ko pasimokyti iš Japonijos ekonomistų ir žinoma kitų sričių specialistų. Taip pat didelė perspektyva nusimato gerai mokantiems japonų kalbą bet kokioje mokslo srityje, o norint studijuoti Japonijoje, kalbos mokymasis yra viena iš pagrindinių sąlygų.

Šio darbo tikslas – panagrinėti kokios yra pagrindinės kliūtys rengiant gerus ekonomistus Lietuvoje. Pasidomėti Japonijos mokslo įstaigų studijomis, jų tikslais.

Darbo uždaviniai – išanalizuoti Lietuvos universitetų problemas ir privalumus. Paminėti populiariausias studijų programas Lietuvos studentams pasiekiamas Japonijoje. Pavardinti studijų tikslus ir uždavinius.

EKONOMIKOS STUDIJOS LIETUVOJE ŠIANDIEN

Pastaruoju metu dažniausiai yra kalbama apie šių dienų įmonių poreikius neatitinkančią studijų kokybę, apie demokratinės dvasios stoką universitetuose ir pan. Šiuos dalykus netgi bandoma pavadinti gilia aukštojo mokslo krize, išeitis iš kurios viena – reformos. Vidurinėse mokyklose besimokantį jaunimą ir tėvus bandoma įtikinti, kad dėl žemo lygio Lietuvos universitetuose nėra prasmės studijuoti, taigi vienintelė išeitis – bandyti laimę svetur.

Štai koks nelinksmas vaizdas piešiamas. O kaip yra iš tikrųjų? Taip klausti prasminga, nes nemažai kritikų tik pritaria lyg ir susiklosčiusiai nuomonei, iki galo nesuvokdami problemos svarbos ir mąsto, o kiti vadovaujasi visiškai neaiškiais ir todėl nerimą keliančiais motyvais.

Iš tikrųjų padėtis yra ne tokia prasta, kokią ją bandoma pateikti. Dalis Lietuvos universitetų absolventų, kurie studijavo, o ne studentavo, puikiausiai įsitvirtina ne tik Lietuvos įmonėse, bet ir Europos Sąjungos šalyse – jie laimi prestižinius konkursus, skiriami eiti labai atsakingas pareigas. Mūsų studentai, grįžę iš studijų prestižiniuose užsienio universitetuose, tvirtina, kad jie nenusileidžia nei savo pasirengimu, nei užsienio kalbų mokėjimu, nei gebėjimu integruotis į universitetinę aplinką. Ir iš priimančiosios šalies sulaukiame vien tik pagyrų ir nuostabos dėl jų lygio. Deja, šiandien negalime pasakyti, kad tokių yra dauguma. Taigi kodėl, sakykime, nemažos dalies Lietuvos universitetų absolventų pasirengimas (o ne
parengimas!) lyg ir neatitinka lūkesčių?

Studijų kokybė nėra abstraktus dalykas. Tai šiuolaikiškos studijų programos, aktualias žinias profesionaliai perteikiantys dėstytojai, tokių žinių siekiantys studentai. Šiandien neturime pakankamai profesionalių dėstytojų, o turime pasenusią laboratorijų įrangą, studentus, kurių nemaža dalis linkusi studentauti, o ne studijuoti. Nereikėtų pamiršti ir kitų studijų kokybę lemiančių aplinkybių – bendrabučių, kreditavimo sistemos ir kt., kurios taip pat neatitinka siekiamos kokybės.

Kas dėl to kaltas? Įkyriai bandoma įpiršti mintį, kad kalti tik universitetai – neskaidriai naudojamos lėšos, prasta vadyba, prastas dėstymas ir t.t.

Grįžkime prie esminių studijų kokybės sąlygų. Kodėl trūksta profesionalių dėstytojų? Dėstytojai profesionalai turi mokėti užsienio kalbų, turėti užtektinai laiko pasiruošti paskaitoms, t.y. studijuoti literatūrą, rengti paskaitų konspektus, praktines užduotis ir pan. Ar gali šiandieną tai daryti šešiasdešimtmetis dėstytojas, gaunantis valytojos atlyginimą, iki kaklo paskendęs buities rūpesčiuose? Be abejo, ne, kadangi jam jau per vėlu mokytis užsienio kalbų, be to, jis turi dirbti papildomai, kad sudurtų galą su galu (ši situacija nepagerės dėl to, ar rektorius bus renkamas, ar skiriamas – būtent tokį sprendimą siūlo kai kurie kritikai; nepakeis jos iš esmės ir dabar universitetuose kuriami bei įgyvendinami studijų kokybės gerinimo planai). Išeitis peršasi savaime – pensininkus lauk, o vietoje jų priimti perspektyvų ir gražų jaunimą, ypač studijavusį užsienyje. Pastaruoju metu gana intensyviai eskaluojama universiteto rektorių, prorektorių atlyginimų tema. Čia vėlgi sakoma tik dalis tiesos. Visų pirma reikėtų pabrėžti, kad mokslininkas – tai kvalifikacija, o ne profesija. Ką tai reiškia? Statybininkui, gydytojui, agronomui ir pan., dirbančiam gamyboje, keliami vienokie reikalavimai ir kitokie – dirbančiam universitete. Dirbdamas gamyboje, jis turi gerai išmanyti savo profesiją, ir to dažnai užtenka. Universiteto dėstytojas – mokslininkas, tai reiškia, kad bent trečdalį savo darbo laiko jis turi studijuoti mokslinę literatūrą, mokslinius straipsnius, rašyti monografijas, dalyvauti mokslinėse konferencijose ir pan. Per daugelį metų jis įgyja labai aukštą kvalifikaciją, kuri jam leidžia ruošti mokslininkus, dalyvauti disertacijų gynimuose, rengti tarptautinius projektus. Be to, dar yra ekspertizės, užsakomieji mokslo tiriamieji darbai su ūkio subjektais, paskaitos kvalifikacijų kėlimo kursuose ir pan. Universitetų rektoriais, prorektoriais paprastai tampa išsiskiriantys, aktyvūs mokslininkai, suformavę savo mokslo mokyklas ir dirbantys su būriu buvusių mokinių. Tai yra specifika, kuri kartais nesuprantama nedirbančiam universitete. Be tokių lyderių mokslo plėtra neįsivaizduojama. Jie dirba dieną naktį, jų alga formuojasi iš daugelio įvairių šaltinių. Dažnai ne vienam aktyviam universiteto profesoriui išmokamos sumos yra gerokai didesnės negu rektoriui ar prorektoriui. Taip yra visame pasaulyje. Deja, plačiajai visuomenei pateikiamos tik galutinės sumos ir nepaaiškinama, kas jas sudaro. Bet kuris aktyvus dėstytojas, turintis aukštą kompetenciją, gali aktyviai dalyvauti tarptautinėse programose, užsakomuosiuose mokslo bei tiriamuosiuose darbuose ir uždirbti daugiau už rektorių. Deja, pretenzijas dažniausiai reiškia tie, kurie nepersistengia nei dėstydami, nei mokslą plėtodami.

Universitetų laboratorinė įranga – unikali, kadangi ji yra 20-30 metų senumo, galima sakyti, muziejinė, bet dar veikianti! Tapę Europos Sąjungos nariais, įsiliejome į bendrą studijų erdvę, į Lietuvos universitetus atvažiuoja daug studentų iš išsivysčiusių šalių – Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Danijos, Švedijos ir kt. Įdomu, ką jie pagalvoja tokią įrangą pamatę?

Esminė studijų kokybės sąlyga – studentai. Šiandieną dažnai kalbama apie nesąmoningą rinkėją, tikintį populistinių partijų kalbomis. Suvokiame, kodėl taip yra. Sąmonėjimas yra ilgas procesas, priklausantis nuo daugelio sąlygų. Kažkodėl galvojama, kad visi šių dienų studentai yra be galo sąmoningi, tobuli, motyvuoti, dieną naktį mąstantys tik apie specialybės dalykus. Deja, kaip ir tas rinkėjas, dažnas studentas irgi yra šių dienų socialinis produktas. Tapti gerais studentais, suvokti studijų svarbą visam likusiam gyvenimui vieniems neužtenka sąmoningumo, kiti turi užsidirbti pinigų ir todėl neturi laiko rimtoms studijoms, tretiems neužtenka valios, jie tiesiog studentauja. Vargais negalais baigęs universitetą toks studentas vargu ar sublizgės darbdavio akyse. Be abejo, jis neprisipažins, kaip jis siekė diplomo. Kaltas liks universitetas. Štai taip ir formuojasi verslininkų nuomonė apie nepatenkinamą studijų kokybę, apie universitetų absolventų lygį. Kiek kaltės šioje situacijoje tenka universitetams? Galbūt galima papriekaištauti, kad jie nepriverčia savo studentų rimtai studijuoti. Bet universitetas – ne ta vieta, jis to niekada nedarė ir nedarys. Tai vieta, kur jau subrendę jauni žmonės savo noru ateina siekti žinių, ruoštis ateičiai. Aukštoji mokykla yra tik vedlys per žinių ir mokslo džiungles. Čia praverstų priminti Vakarų universitetų patirtį. Ten nuvykę mūsų studentai supranta
ką reiškia universitetinės studijos: semestro pradžioje dėstytojas paskelbia knygų, iš kurių reikia pasirengti egzaminui, sąrašą. Šis sąrašas paprastai būna gana ilgas, o laikas, skirtas knygoms perskaityti, gana trumpas. Su dėstytoju susitinkama tik atėjus konsultuotis ar kokius klausimus aptarti. Tokiu keliu eiti kol kas negalime dėl daugelio priežasčių: vadovėlių, metodinių priemonių, skaityklų stokos, socialinių sąlygų (finansinių galimybių) ir pan.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1526 žodžiai iš 4426 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.