Ekonomikos studijų programos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Ekonomikos studijų programos Lietuvoje

1. ĮŽANGA 3

2. STUDIJŲ FORMOS 4

3. EKONOMIKOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS LIETUVOS UNIVERSITETUOSE 6

4. EKONOMIKOS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS LIETUVOS UNIVERSITETUOSE 12

5. SPECIALIOSIOS PROFESINĖS STUDIJOS 17

6. EKONOMIKOS DOKTORANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS LIETUVOS UNIVERSITETUOSE 18

7. IŠVADOS 20

LITERATŪRA 21

8. Pastabos 23

1. ĮŽANGA

Ekonominių disciplinų dėstymo pradžia Lietuvoje siejama su Jeronimu Stroinovskiu (1752–1815). Jis pirmasis Vilniaus universitete pradėjo dėstyti fiziokratų ekonominę teoriją, o A. Smito teorijos pagrindus dėstė prof. Jonas Znoska (1772-1833) ir Jonas Vaškevičius (1797–1859). Jie padėjo pamatus siauresnėms savarankiškoms ekonominėms disciplinoms, kurių tolesnė raida nutrūko 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą.

Tarpukariu Lietuvoje sparčiai plėtėsi dauguma pramonės šakų, dėl to atsirado ekonomikos specialistų poreikis. Tai skatino sudaryti naujas ekonomikos studijų programas, kurios būtų dėstomos Lietuvos aukštosiose mokyklose, bei steigti naujus ekonomikos dėstymo skyrius. Šiuo tikslu Lietuvos universiteto Teisių fakultete buvo įkurtas ekonomikos skyrius.

Iki pat šių dienų ekonomikos studijų programos yra nuolat atnaujinamos ir tobulinamos. Lietuvos ekonomikos fakultetams stengiantis adaptuotis prie Vakarų pasaulio universitetų standartų, keičiamas studijų turinys, dėstomų dalykų pobūdis, mokslinių tyrimų metodologija.

Dabar Lietuvoje yra 16 aukštųjų mokyklų, iš kurių 1 yra neuniversitetinė. Diplomuoti ekonomikos specialistai yra ruošiami 6 universitetuose ir 1 neuniversitetinėje aukštojoje mokykloje.

Lanksti studijų formų (dieninės, vakarinės, neakivaizdinės, tęstinės ekonomikos studijų formos) sistema leidžia visiems, norintiems studijuoti, suderinti darbą ir studijas.

Trijų pakopų studijų programų įdiegimas įgalina kryptingiau ruošti ekonomikos specialistus, tačiau Lietuvos universitetai skirtingai sprendžia ekonomikos specialistų ruošimo problemas:

• Kokioms įmonėms ar organizacijoms ruošti ekonomikos specialistus?

• Kokių krypčių ekonomistus ruošti?

• Kaip ruošti?

Šio referato tikslas yra nagrinėti pagrindinį ekonomikos specialistų ruošimo klausimą: kaip Lietuvos aukštosios mokyklos ruošia ekonomikos specialistus, kokios ekonomikos studijų programos šiuo metu yra siūlomos, kokie studjų moduliai yra įtraukiami į visų trijų pakopų studijų programas, tam, kad būtų ruošiami aukštos kvalifikacijos ekonomikos specialistai, ir būtų patenkintas ekonomistų poreikis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

2. EKONOMIKOS STUDIJŲ FORMOS

Lietuvos aukštosiose mokyklose siūlomos ekonomikos studijų formos:

Nuosekliosios studijos skirtos aukštajam universitetiniam išsilavinimui įgyti ir gauti atitinkamą kvalifikaciją.

Nuosekliosios studijos apima:

• pagrindines studijas (pirmoji pakopa: bakalauro ir profesinės studijos);

• magistrantūrą, specialiosios profesinės studijos (antroji pakopa);

• doktorantūrą (trečioji pakopa).

Nenuosekliosios studijos: jų metu yra pasirenkami pavieniai studijų moduliai, norint kelti asmeninę kvalifikaciją.

Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė. Atsižvelgiant į studijų tvarkaraštį, jų intensyvumą, individualias studijuojančiojo savybes, informacinių technologijų panaudojimą studijų procese, šios formos savo ruožtu gali būti realizuotos skirtingais būdais, pavyzdžiui, intensyviuoju, individualiuoju, cikliniu, nuotoliniu ir kt.

Skirtingomis formomis studijuojamos tos pačios studijų programos sandara, turinys ir apimtis (kreditais) nesikečia, nors trukmė (metais) gali būti ilgesnė. Aukštasis išsilavinimas, įgyjamas baigus tos pačios pakopos skirtingų formų studijų programas, yra lygiavertis.

Dieninės ekonomikos studijos yra skirtos asmenims, galintiems studijuoti aukštosios mokyklos nustatytos darbo dienos metu. Pagrindinių studijų programų auditoriniam darbui dieninėse studijose turi būti skiriama ne mažiau kaip 45 proc. ir ne daugiau kaip 80 proc. studijų laiko. Antrosios pakopos dieninių studijų programų auditoriniam darbui turi būti skiriama ne mažiau kaip 40 proc. ir ne daugiau kaip 70 proc. studijų laiko. Senatas dieninei studijų formai yra nustatęs, kad auditorinių užsiėmimų trukmė pagrindinėse studijose neturi viršyti 28 val., specialiosiose profesinėse studijose – 24 val., o magistratūroje – 16 val.

Vakarinės ekonomikos studijos yra skirtos asmenims, negalintiems studijuoti aukštosios mokyklos nustatytos darbo dienos metu. Auditorinis darbas paprastai vyksta po aukštosios mokyklos nustatytos darbo dienos ir šeštadieniais. Pagrindinių studijų programų auditoriniam darbui turi būti skiriama ne mažiau kaip 35 proc. ir ne daugiau kaip 65 proc. studijų laiko (14 – 26 val. per savaitę Antrosios pakopos studijų programose auditoriniam darbui turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 proc. ir ne daugiau kaip 55 proc. studijų laiko (12-22 val. per savaite).).

Neakivaizdinės ekonomikos studijos yra skirtos asmenims, kurie negali studijuoti pagal dieninę ir vakarinę studijų formas. Ši neakivaizdinių studijų programa orientuota į dirbančių asmenų poreikius ir jų galimybes siekiant universitetinio lygio studijų. Auditorinis darbas organizuojamas sesijomis ir vieną – du kartus per mėnesį
šeštadieniais. Neakivaizdinių bakalauro studijų programos trukmė yra penkeri metai (10 semestrų), o magistro – 2 arba 2.5 metų, dėl to metinis studijų krūvis yra mažesnis, tačiau studijų moduliai yra tokie patys kaip ir dieninių bei vakarinių studijų programų. Taigi, asmenims, derinantiems darbą su studijomis sudaromos palankios sąlygos įsisavinti universitetinę programą.

Neakivaizdinių studijų ypatumai, lyginant su dieninėmis bakalauro studijomis, yra tokie:

Auditoriniams užsiėmimams studentai kviečiami į sesiją kartą per semestrą, tam paprastai skiriama 15 dienų, per jas skaitomos paskaitos, vyksta pratybos ir seminarai, dėstytojai konsultuoja studentus visų dalykų klausimais.

Egzaminai ir įskaitos semestro metu laikomi šeštadieniais, tai yra, patogiu dirbantiems laiku. Analogiškai laikas skiriamas ir konsultacijoms.

Pagrindinėse studijose neakivaizdinių studijų forma įprasta, tačiau antrosios pakopos studijose ji kol kas taikoma retai, nes sunku užtikrinti sąlygas moksliniam tiriamajam darbui, kurio apimtis magistratūroje yra gana didelė.

Būsimieji ekonomikos studentai turi platų studijų formų pasirinkimą. Žinoma, absolventai dažniausiai stoja į dienines ir vakarines studijas, o dirbantys, daug keliaujantys asmenys – į neakivaizdines ar vakarines. Taigi, vakarinės studijos yra priimtinos tiek dirbantiems, tiek ir nedirbantiems studentams, kaip tarpinis variantas. Vis dėlto būsimieji studentai daugiau renkasi neakivaizdines, o ne vakarines studijas. Viena iš priežasčių, kodėl stojančiųjų į neakivaizdines ir vakarines ekonomikos studijų programas skaičius daug mažesnis nei stojančių į dienines, yra ta, kad šios studijų formos yra ne visuose Lietuvos universitetuose. Pavyzdžiui, vakarinės studijos yra Šiaulių, Vilniaus ir Kauno Technologijos universitetuose, o neakivaizdinės studijos – tik Vilniaus ir Kauno Technologijos universitetuose. Žemiau pateiktoje diagramoje yra akivaizdžiai matomas skirtumas tarp ekonomikos neakivaizdinių bei vakarinių ir dieninių studijų programų populiarumo Lietuvoje.

2.1 pav. Stojančiųjų skaičius į ekonomikos nuosekliųjų studijų programas ( )

Universitetuose yra ir tęstinės studijos. Šių studijų programa skirta visų sričių diplomuotų universitetinio lygio specialistų perkvalifikavimui jų pasirinktoje srityje. Programa atitinka magistrų mokymo dieninių studijų programą. Mokymosi trukmė 1 arba 2 metai.

Studijų planavimas

Pagrindinis studijų planavimo vienetas yra modulis, kuris numato įvairias studijų formas: paskaitas, pratybas, laboratorinius darbus, seminarus, studento savarankišką darbą, mokslinį tiriamąjį darbą, projektavimo darbus, praktikas ir pan. Studijų modulis paprastai dėstomas vieną semestrą. Pagrindinis studijų modulio ir studijų plano apimties matavimo vienetas yra kreditas. Vienas kreditas atitinka 40 sutartinių studento darbo auditorijose ir savarankiško darbo valandų

3. EKONOMIKOS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

Bakalauras – pirmasis aukštąjį universitetinį išsilavinimą pažymintis kvalifikacinis laipsnis. Bakalauro ketverių metų 160 kreditų apimties studijų programos paremtos mokslo srities bendrųjų ir mokslo krypties fundamentaliųjų, humanitarinio ir socialinio lavinimo bei specialaus lavinimo dalykų studijomis. Bakalauro studijos yra orientuotos į plataus profilio specialistų rengimą ir baigiamos išlaikius kvalifikacinį egzaminą arba apgynus baigiamąjį bakalauro darbą. Bakalauro 4 m. studijų programos apimtis – ne mažiau kaip 160 kreditų, 5 m. – ne mažiau kaip 200 kreditų.

Lietuvos universitetai skirtingai ruošia daugumą studijų programų, taip pat ir ekonomikos studijų programas. Taigi studentams yra suteikiamos skirtingos žinios iš bendrojo universitetinio lavinimo, socialinių mokslų srities ir specialaus lavinimo dalykų.

Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai

Pavyzdžiui, Vilniaus universitete bendrojo universitetinio lavinimo dalykai sudaro net 69 kreditus ir tai sudaro apie 43% visos ekonomikos studijų programos. Tačiau Šiaulių universitete tų pačių dalykų studentai mokosi perpus mažiau, jie turi atsiskaityti tik už 33 bendrojo universitetinio lavinimo dalykų kreditus ir tai sudaro tik apie 21% visos studijų programos. Visuose kituose Lietuvos universitetuose ekonomikos studijų programose bendrojo universitetinio lavinimo dalykų yra nuo 21 iki 32 procentų. Bendrojo universitetinio lavinimo dalykams priskiriami šie studijų moduliai: informatika (dažniausiai ji būna 2 semestrus ir tai sudaro 8 kreditus), tiesinė algebra ir matematinė analizė bei diferencialinės lygtys ir tikimybių teorija (šie studijų moduliai taip pat dažniausiai būna 2 semestrus ir jie sudaro 8 kreditus) (kai kuriuose universitetuose gali skirtis pavadinimai), filosofija (4 arba 3 kreditai), profesinės kalbos kultūra (2 arba 3 kreditai) (gali kitaip vadintis), užsienio kalbų alternatyvos (gali trukti nuo 1 iki 4 semestrų ir atitinkamai tai sudarytų nuo 4 iki 12 kreditų) (galima pasirinkti kokia užsienio kalbą studentas nori studijuoti; dažniausiai gali pasirinkti iš 3 užsienio kalbų: anglų, vokiečių ir prancūzų (dar kartais būna ir rusų kalba)), psichologija (3 kreditai), logika (3 kreditai) (2 pastarieji studijų moduliai yra dėstomi ne visuose Lietuvos universitetuose) bei kūno kultūra,
kuriuose universitetuose trunka tik vieną semestra ir sudaro 2 kreditus, kituose universitetuose ji trunka 2 semestrus ir sudaro 4 kreditus, dar kitur kūno kultūros visai nėra arba ji gali neužimti nė vieno kredito, ir dar daug kitų studijų modulių.

3.1 pav. Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai procentais ( )

Socialinių mokslų srities pagrindai

Socialinių mokslų srities pagrindų kiekis visose Lietuvos universitetų ekonomikos studijų programose yra labai panašus, tačiau Šiaulių universitete socialinių mokslų žinių suteikiama daugiau, o Vilniaus universitete mažiau nei kur kitur. Socialinių mokslų srities pagrindų kiekis svyruoja tarp 30 ir 44 kreditų. Socialinių mokslų srities pagrindų dalykams priskiriami šie studijų moduliai: mikroekonomika (dažniausiai trunka 2 semestrus ir sudaro 8 kreditus), makroekonomika (taip pat 8 kreditai, tačiau kai kuriuose universitetuose trunka tik vieną semestrą), vadyba (4 kreditai), apskaitos pagrindai (4 kreditai), finansų pagrindai (4 kreditai), civilinė teisė ir procesas (4 kreditai (gali vadintis ir kitaip, pavyzdžiui, tiesiog „teisė“)), marketingas (4 kreditai), bendravimo alternatyvos (4 kreditai (kituose universitetuose arba iš viso nėra, arba kitaip vadinasi)) ir kiti.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1548 žodžiai iš 4869 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.