Ekonomikos teorija, kaip ir kiti mokslai, atsirado ne iš karto. Ji formavosi kartu su visuomenės gamybos, ekonominių santykių istorine raida. Naujai atsirandanti ekonominė teorija parėmė ir toliau plėtojo ekonomikos idėjas, iškeltas šio mokslo pirmtakų. Palengva keitėsi ekonomikos mokslo objektas ir pats jo pavadinimas. Apie tai byloja ekonominės minties istorija. Ekonominė mintis – tai visuomeninių – ekonominių santykių atspindys žmonių sąmonėje, pasireiškiantis ekonominėmis pažiūromis, idėjomis, vėliau teoriniais apibendrinimais.(2)
Žodis “ekonomika” kilęs iš graikų kalbos: “oikos” – būstas, ūkis, “nomos” – valdymo, tvarkymo menas.
Aukštą išsilavinimo lygį pasiekusių universitetų vadovėliuose ekonomikos mokslo objektas apibūdinamas įvairiai, tačiau daugiausia taip:
Ekonomika (economics) – tai mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią.
Taip pat žodis “ekonomika” turi dvi prasmes: tai mokslo šakos pavadinimas, arba šalies ar kokio kito ūkio vieneto ūkinės veiklos pavadinimas.
Kitaip sakant, tai mokslas apie tai, kaip žmonėms geriau apsirūpinti maistu, rūbais, būstu ir kitais būtinais dalykais, kaip spręsti su tuo susijusias problemas.
Ekonomikos mokslas yra veiklos, susijusios su mainais ir piniginiais sandėriais tarp žmonių rūšis.(1)
Ekonomika – tai ūkinių vienetų, tarpusavyje susijusių gamybiniais, vartojimo, mainų,
finansiniais ir kt.ryšiais, sistema; tai gamybos ir vartojimo veiklų tarpusavio sąveika.(2)
Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonės naudoja retus arba ribotus išteklius (žemę, darbą, gamybinės paskirties prekes) įvairioms prekėms gaminti (kviečiams, mėsai, drbužiams, keliams ir kt.) ir skirstyti jas tarp žmonių, kad jie galėtų jas naudoti.
Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonija susitvarko su savo uždaviniais vartojimo ir gamybos srityje(3)
Ekonomika yra ir problemų mokslas. Visais laikais žmonės didelę gyvenimo dalį skiria ekonominių problemų sprendimui. Problema – tai uždavinys, iškylantis žmonių tikslingoje veikloje ir reikalaujantis teorinio arba praktinio sprendimo; tai sudėtingas, sunkiai išsprendžiamas klausimas. Ekonomikos problemos yra vienos opiausių, su kuriomis susiduria šių dienų visuomenė. Kiekvienas mūsų svarstome: kokį darbą pasirinkti; kiek ir kodėl už jį mokama; kas lemia jūsų perkamų prekių ar paslaugų kainą bei pabrangimą, ir kaip visa tai veikia mūsų gyvenimo lygį; kodėl ir kokius mokesčius turite mokėti valstybei ir kitus klausimus.
Be asmeninių ir šeimyninio pobūdžio klausimų, ekonomikoje apstu problemų, jaudinančių ir visą visuomenę pvz.: ar ji pajėgs išlaikyti didėjantį gyventojų skaičių? Ar platus robotų ir kompiuterių naudojimas nesukels didelio darbuotojų pertekliaus, masinio nedarbo? ir kt.(2)
Atsakyti į minėtus klausimus ir į daugelį kitų panašių klausimų privalo ekonomikos mokslas.
Norint patenkinti visus poreikius, reikalingi ištekliai. Ištekliai – visa tai, kas naudojama žmonių poreikiams tenkinti. Jų pagrindą sudaro gamtos ištekliai, kurie skirstomi į neišsenkamus ir išsenkamus.(2) Oras, vanduo priskiriami prie neišsenkamų, tačiau jie yra riboti. Išsenkami ištekliai – tai augmenija, gyvūnija (jie atkuriami), naudingos iškasenos (neatkuriami) ir kt.
Skiriami trys klasikiniai išteklių tipai: žamė, darbas, kapitalas.
Žemė – visi gamtos teikiami ištekliai, pati žamė, miškai, vandenys, iškasenos.
Darbas – tai žmogaus tikslinga veikla, tai sąmoninga veikla, būdinga tik žmogui, kurios metu jis gamtoje esančius daiktus apdoroja, pritaiko savo poreikiams.
Kapitalas – žmonių darbu sukurtas produktas, naudojamas prekėms bei paslaugoms kurti, kitaip tariant, kapitalas – visos žmonių darbu sukurtos darbo priemonės naudojamos ūkinėje veikloje.(3)
Sąnaudos – tai gamybos procese naudojami ekonominiai ištekliai (darbo jėga, medžiagos ir žaliavos, įrengimai, kapitalas ir kt.)
Ekonomika – tai bandymas sumažinti išlaidas, siekiant tam tikro tikslo.
Žmogaus materialiniai poreikiai neturi ribų ir iš tiesų yra begaliniai, tačiau ekonominiai ištekliai, kurių reikia šiems poreikiams tenkinti, deja, yra riboti. Tad kiekviena visuomenė susiduria su ta pačia ekonomine problema – išteklių stygiaus problema. Stygius reikalauja pasirinkimo. Žmogus, norėdamas patenkinti savo norus, turi ne tik gamtos teikiamus išteklius pritaikyti prie savo poreikių, tai yra ekonomiškai gaminti, bet ir savo gaminius taupyti, saugoti, kad šie nesugestų, o už atliekamus gaminius mainais gauti kitų prekių ir paslaugų, kurių tuo metu neturi.
Ekonomiškumas – tai pasiekimas didžiausios naudos mažiausia kaina, t.y. taupiai naudojant turimus išteklius; tai pastangos iš turimų išteklių gauti kuo daugiau naudos.(2)
Paprastai žmogui rūpi ne tik tai, ko jam reikia dabar, bet ir tai ko reikės ateityje. Užsiimdamas ūkine arba ekonomine veikla žmogus mokosi iš praeities ir stengiasi numatyti ateitį. (3) Ekonominė veikla – tai veikla, skirta užsidirbti sau pragyvenimui, gaminant prekes ar teikiant paslaugas. (2) Tačiau ne kiekvieną žmogaus veiklą vadinsime ekonomine (ūkine) veikla, nes ji turi būti tiesiogiai nukreipta į “daiktinius” ekonomikos produktus (prekes ir paslaugas), kurie tiesiogiai ar netiesiogiai
tenkina žmonių poreikius. Jei žmogus eina žvejoti tenorėdamas maloniai praleisti laiką, tai tokia veikla nebus ekonominė, nes čia jis tenkinasi pačiu veiksmu. Bet jei žvejys iš to pragyvena, tai jau bus ūkinė (ekonominė) veikla.
Bet kuriame ūkyje visada iškyla pasirinkimo problema:
▪ką gaminti? Kiek kokių gėrybių reikia gaminti, kad būtų geriausiai patenkinti visuomenės poreikiai?
▪kaip gaminti? Kokiomis porcijomis naudoti išteklius, kad būtų galima pagaminti daugiausia produktų?
▪kam gaminti? Kaip paskirstyti produktus visuomenės nariams? (3)
Jeigu nebūtų konflikto tarp tikslų ir išteklių arba jei visuomenė turėtų tiek daug išteklių, kad galėtų patenkinti visus savo poreikius, tuomet nebūtų ekonominių problemų.(1) Dėl to atskiri ūkiniai vienetai (individualūs gamintojai, verslo firmos ir vyriausybės) turi rinktis, kaip turimus išteklius efektyviausiai, t.y.ekonomiškiausiai, naudoti. Taigi, spręsdama pasirinkimo klausimą, kuris iškyla dėl neribotų poreikių ir ribotų galimybių, kiekviena visuomenė privalo atsakyti į minėtus klausimus: Ką gaminti? Kaip gaminti? Kas vartos šią produkciją?
Būdas, kuriuo kiekviena visuomenė ieško atsakymo į šiuos pagrindinius klausimus, yra tos visuomenės ekonomikos sistema. Ekonomikos sistema – tai būdas, kaip tirti trūkumo ir pasirinkimo klausimus. Galima teigti, kad ekonomika yra veikla, kaip veiksmingiausiai panaudoti turimus išteklius, siekiant geriausiai patenkinti neribotą visuomenės poreikį įsigyti prekių ir paslaugų. Kadangi fundamentali ekonomikos problema yra išteklių nepakankamumas, kiekvienas jų, panaudotas vienu būdu, nebegali būti panaudotas kitoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti.