Ekonomikos teorija
5 (100%) 1 vote

Ekonomikos teorija

1.Ekonomikos teori jos objektas. Ekonomikos teorijos mokslo apibrėžimas.

Ekonomikos teorija – mokslas apie žmonių ūkinę veiklą, kurios metu, naudojant išteklius patenkinami poreikiai.

Poreikiai – tai žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės, patenkinamos vartojant darbo sukurtus daiktus ir paslaugas. Jų ypatybė ta, kad užtikrinant pastovų vienos poreikių dalies (gyvybinių poreikių) patenkinimą, atsiranda naujų, sudėtingesnių (sveikatos ap-saugos, išsimokslinimo, kultūros, poilsio, sveikos gyvenimo aplinkos, bendravimo ir pan.) poreikių taigi bendra poreikių apimtis didėja. Nei šiuolaikinė nei įžvelgiamos ateities gamyba negali patenkinti kiekvieno žmogaus atskirai ar šeimos bei visuomenės visų poreikių. Todėl nuo pat civilizuotos visuomenės ar apskritai žmogaus atsiradimo egzistuoja noras gerinti gyvenimą, tenkinti vis daugiau poreikių, o norint tai įgy-vendinti, reikia nuolat didinti prekių ir paslaugų gamybą.

Ištekliai – yra visa tai, kas gali būti panaudota žmonių poreikiams tenkinti. Dauguma išteklių yra riboti. Jie vadinami ekonominiais ištek-liais arba gamybos veiksniais. Yra 3 išteklių tipai: žemė, darbas ir kapi-talas.

Žemė – tai visi gamtos teikiami ištekliai: žemė, miškai, vandenys, iš-kasenos – yra riboti.

Darbas – tai darbo jėga, žmonių sugebėjimai atlikti įvairias gamybi-nes ir ūkines funkcijas. Tai ribotas išteklius susijęs su darbingo am-žiaus gyventojų skaičiumi, bei jų išsimokslinimu.

Kapitalas – visa tai kas sukurta žmonių darbu ir naudojama prekių ir paslaugų kūrimo tikslams. Tai visos žmonių darbu sukurtos darbo prie-monės, naudojamos ūkinėje veikloje.

Gamyba – tai ekonominių išteklių (gamybos veiksnių) naudojimas gaminant produktus ir teikiant paslaugas žmonių poreikiams tenkinti. Esminis gamybos bruožas yra jos technologija.

Technologija – būdai, kuriais sukuriami konkretūs produktai – pre-kės ir paslaugos. Technologija lemia gamybos proceso organizavimo būdus. Gamybos organizavimas sąlygoja ūkinius (ekonominius) žmo-nių santykius, kuriuos konkrečiai išreiškia ekonomikos institutų ir nusi-stovėjusių veiklos formų visuma. Ši visuma kartu su ekonominiais san-tykiais sudaro visuomenės ekonominę (ūkio) sistemą. Žinomi 3 istori-niai ekonominių ūkių sistemų tipai – natūrinis ūkis, centralizuotai val-domas ūkis ir rinkos ūkis. Joks iš jų niekad nepasireikšdavo grynu pa-vidalu, kiekvieno tipo atskiri elementai aptinkami ir prieš kelis tūkstan-čius metų, ir dabar.

Ekonomikos teorija – mokslas apie tai, kaip žmonės ir visuomenė pasirenka vieną iš įvairių galimų ribotų gamybinių išteklių naudojimo variantų, siekdami gaminti įvairius esamam ir būsimam vartojimui rei-kalingus produktus ir paskirstyti juos tarp visuomenės narių bei jų gru-pių.

2.Išteklių naudojimo visuomenės mastu pasirinkimo proble-mos.

Esant ribotiems ištekliams, kiekvienas gamintojas yra priverstas rink-tis, kaip jis naudos savo išteklius. Kiekvieną variantą galima įvertinti al-ternatyviais kaštais.

Išteklių naudojimo alternatyvūs kastai yra tas vertės dydis, kurį gali-ma būtų sukurti naudojant išteklius kitu, negu pasirinktas, geriausiu būdu. Alternatyvus kaštai sudaro prielaidas kiekvienam ūkio subjektui veikti pačiu racionaliausiu būdu, t.y. taip, kad pasirinktas išteklių nau-dojimo variantas duotų daugiau ekonominės naudos už bet kurį kitą galimą jų naudojimo būdą.

Pasirinkimo problema visuomenės mastu paprastai detalizuojama trilypiu uždaviniu:

Ką gaminti? Kiek kokių gėrybių reikia gaminti, kad būtų geriausiai patenkinti visuomenės poreikiai?

Kaip gaminti? Kokiomis porcijomis naudoti išteklius, kad būtų gali-ma pagaminti daugiausia produktų?

Kam gaminti? Kaip paskirstyti produktus visuomenės nariams?

Jeigu visuomenė turėtų neribotus išteklius, jai šie klausimai neturėtų prasmės. Turint net labai didelius išteklius, taip pat iškiltų problema: kuriuos iš jų naudoti pirma, kurios paskui, kitaip sakant, rinktis alterna-tyvius išteklių naudojimo variantus.

Išteklių ribotumas reikalauja pasirinkti atsakymus į pateiktus klausi-mus. Pasirinkimą galima išreikšti gamybos galimybių funkcija. Jeigu supaprastintume uždavinį prielaida, kad reikia pasirinkti tik dviejų pre-kių A ir B gamybos apimtis, o joms sunaudojami visi turimi resursai bei išteklių apimtis ir technologijos nekinta.

Tarkime, kad visi ištekliai panaudojami prekės A gamybai. Tada ga-lima gaminti 14 jos vienetų, o B prekė apskritai nebus gaminama. Prie-šingai, jei visi ištekliai bus panaudoti B prekės gamybai, jos bus paga-minta 6 vienetai. Be abejo, galima aibė tarpinių variantų

Jeigu atsisakome prielaidos, kad visi ištekliai yra panaudojami, tuo-met gamybos apimtis bus mažesnė, tai atspindės taškas kreivės ribo-jamo ploto viduje. Tą mažesnį, nei visuomenė turi galimybes panaudo-ti, išteklių kiekį ji gali panaudoti vien A prekės gamybai, arba vien B prekės, arba jų abiejų tam tikromis proporcijomis gamybai. Bet kuris taškas už gamybos galimybių kreivės, rodys A ir B prekių gamybos ap-imtį, kuri esamomis sąlygomis yra neįmanoma.

Jeigu atsisakome technologijos nekintamumo prielaidos, tuomet gamybos galimybių kreivė gali pasislinkti, jei technologija patobulina-ma. Kreivė pasislenka į dešinę (gamybos galimybė padidėja), bet ji
nebūtinai bus lygiagreti ankstesnei padėčiai. Toks atvejis galimas, kai technologijos pokyčiai pasireiškia vienodai visose gamybos šakose. Tačiau, jei naujos technologijos netolygiai įdiegiamos įvairių prekių gamyboje, tuomet naujoji gamybos galimybių kreivė nebus lygiagreti senajai. 3.Rinka ir jos funkcijos. Rinkos struktūros.

Šiuolaikinėje visuomenėje rinka yra svarbiausias visos ekonominės veiklos organizavimo būdas.

Rinka – tai prekinių-piniginių santykių visuma, prekių ir paslaugų mainai tarp pirkėjų ir pardavėjų, vykstantys pagal prekinės gamybos ir cirkuliacijos dėsnius. Rinka padeda koordinuoti įvairių ekonomikos subjektų veiklą ir tenkinti žmonių poreikius. Ji netapatintina su tam tikra prekyviete, vieta, kurioje vyksta pirkimo – pardavimo sandėriai. Ben-dresnis rinkos supratimas apima prekių kainų formavimo jėgas, pa-klausą ir pasiūlą. Prekių bei paslaugų kainų lygis ir kitimas informuoja savininkus, kur panaudoti jų išteklius, ką gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti, garantuojant didžiausią naudą gamintojams ir vartotojams. Ji, būdama tarp verslo įmonių ir vartotojų, užtikrina trijų pagrindinių eko-nominių klausimų (ką gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti) sprendimą. Rinka yra tarpinė grandis tarp gamybos ir vartojimo.

Antra, rinka turi užtikrinti pagamintų prekių bei paslaugų realizavimą ir šiuo pagrindu jų visuomeninio naudingumo pripažinimą. Jei prekė ar paslauga nebus realizuota, tai reikš jų visuomeninį nepripažinimą ne-atitikimą visuomenės poreikių ir galimybių, o kartu atneš jų gaminto-jams nuostolius ar netgi bankrotą.

Trečia, rinka yra svarbus svertas, skatinantis mažinti prekių ir pa-slaugų gamybos kaštus. Rinkoje sėkmingiausiai konkuruoja tie prekių ar paslaugų gamintojai, kurie išleidžia mažiausiai pinigų prekėms pa-gaminti. Tokie išteklių savininkai ne tik sėkmingai realizuoja savo pro-dukciją bet ir užsitikrina didesnes pajamas.

Ketvirta, per rinką yra efektyviau įgyvendinamas ekonomikos suba-lansuotumas, pašalinamas gamintojų diktatas, likviduojamas deficitas ir kitos administracinės-komandinės ūkio valdymo sistemai būdingos ydos. Taigi rinka, kaip pats save reguliuojantis mechanizmas, yra labai svarbus ekonomikos augimo, jos efektyvumo didinimo ir kuo geresnio vartotojų poreikių tenkinimo veiksnys.

Pati rinka skirstoma į prekių (paslaugų) ir išteklių rinkas.

Prekių rinka, kaip tarpininkas tarp vartotojų ir gamintojų, per kainų ki-timą informuoja gamintojus, kokioms prekėms vartotojai išleidžia dau-giausiai pinigų, kokias prekes galima brangiausiai parduoti. Todėl ga-mintojai ir stengiasi gaminti tokias prekes ir tokį jų kiekį, kurių reikalau-ja rinka ir kurios jiems užtikrina didžiausias pajamas.

Išteklių rinkoje susidariusios kainos taip pat padeda gamintojams apsispręsti, kaip gaminti, kokius išteklius naudoti, kad prekių gamybai išleidžiamos pinigų sumos būtų kuo mažesnės, t.y. kad gamybos kas-tai būtų kuo mažesni. Kadangi prekės ir ištekliai realizuojami tam tik-romis kainomis, išteklių savininkai suinteresuoti taupiai naudoti turimus išteklius, o vartotojai -vartojamas prekes.

Rinka funkcionuoja tik grynos konkurencijos sąlygomis.

Grynoji konkurencija – tai pirkėjų laisvė leisti pinigus kaip jiems at-rodo geriau, gamintojams – gaminti norimas prekes, naudojant jiems tinkamus išteklius. Šie pasirinkimai apriboti kainų, kurios susidaro ne-asmeninių sprendimų pagrindu.

Priešingas dalykas – grynoji monopolija. Jei visa šakos ar rinkos pa-rdavimo apimtis sukoncentruota vienos įmonės rankose, ji tampa mo-nopoliste. Įmonės – monopolistės individualus sprendimai lemia kainų dydį, išteklių panaudojimo ir gamybos apimtį.

Grynosios monopolijos papildoma sąlyga – artimų pakeičiamų gėry-bių (substitutų, pakaitalų) nebuvimas, nes, smarkiai padidinus kainas ir sumažinus gamybos apimtį, vartotojai gali imti vartoti pakaitalus ir pa-žeisti monopolijos grynumą.

Tiek grynoji konkurencija, tiek grynoji monopolija yra praktikoje ne-sutinkami modeliai. Tai idealizuotų rinkų pavyzdžiai. Reali rinka yra tarpinėje būsenoje, ji turi vienos ir kitos rinkų struktūrų bruožų. Būdin-giausias tokios rinkos atvejis yra oligopolinė rinka, kurioje viešpatauja keletas maždaug vienodo dydžio. Ji gali būti gryna, kai prekės nesiski-ria savo kokybės požymiais (plienas, akmens anglis ir pan.), arba neg-ryna, kai prekės, turėdamos tą pačią paskirtį, skiriasi savo kokybinėmis charakteristikomis (automobiliai, drabužiai, avalynė ir pan.).

Monopolija ir oligopolija apibūdina rinką iš pardavėjų (gamintojų) pu-sės. Panašaus pobūdžio yra ir pirkėjo (vartotojo) rinka: vieno pirkėjo rinka vadinama monopsonija, o keleto – oligopsonija.4.Paklausa. Pasiūla. Jų sąveika. Rinkos pusiausvyra.

Paklausa yra prekių ir paslaugų kiekio, kurį nori ir gali įsigyti (turi tam pa-kankamai pinigų) pirkėjai, priklausomybė nuo kainos. Kitaip tariant, paklausa yra realus pirkėjų poreikis. Jei vartotojas tik nori pirkti prekę, bet jo pajamų tam neužtenka, tai jo noras nėra paklausa, taip pat ir pakankamas pinigų kie-kis prekei pirkti nėra paklausa, jeigu vartotojas nenori jos pirkti.

Paklausos dėsnis: prekių paklausos dydis kinta kainų kitimui priešinga linkme, t.y. kuo aukštesnės prekių bei paslaugų kainos, tuo mažesnė jų pa-klausa, ir atvirkščiai.
paklausa rinkoje priklauso netiktai nuo kainų.

Paklausos kreivės pasislinkimas. Paklausos dėsnis nusako prekių paklau-sos kiekio ir kainos ryšį. Tačiau prekės kaina yra tik vienas iš veiksnių, vei-kiančių paklausą. Pastarosios dydis priklauso ir nuo daugelio kitų sąlygų. Iš jų svarbiausios:

1.Vartotojų pajamos ir jų paskirstymas; 2.Kitų prekių (substitutų, pakaitalų) karnos; 3.Vartotojų skonis ir mados; 4.Gyventojų skaičius; 5.Vartotojų opti-mizmas ar pesimizmas.

Visų minėtų veiksnių poveikį paklausai galima parodyti kiekvieną iš jų lai-kant kintamuoju dydžiu, o likusius – pastoviais. Paklausos padidėjimą, ar su-mažėjimą dėl bet kurio iš veiksnių galima pavaizduoti paklausos kreivės pa-sislinkimu į dešinę, didėjant paklausos kiekiui, arba į kairę -jai mažėjant. Tai reiškia, kad esant bet kokiai prekės kainai, paklausos kiekis padidėja arba sumažėja dėl kurio nors iš veiksnių poveikio. Trumpai apžvelgsime galimus variantus.

Vartotojų pajamų augimas sudaro galimybę pirkti daugiau geros kokybės prekių, kurios yra brangesnės. Todėl galima tikėtis, kad paklausos kreivė pa-sislinks į dešinę.

Padidėjus pajamoms, sumažėja pirkėjų dėmesys pigioms blogesnės koky-bės prekėms. Jų paklausa mažėja: paklausos kreivė pasislenka į kairę. Pa-jamoms mažėjant, abi paklausos kreivės pasislinks priešinga kryptimi.

Kitų prekių kainų, kitimas rinkoje, kai kitos sąlygos nekinta, veikia tam tik-ros prekės paklausos kitimą. Poveikis yra skirtingas, priklausomai ar dvi pre-kės yra ar komplementarios.

Be to, paklausos kitimui turi reikšmės ir kiti veiksniai – gyventojų skaičius, mada, vartotojų skonis, vartotojų optimistinis ar pesimistinis požiūris į galimus kainų pasikeitimus ateityje.

Pasiūla – prekių kiekis, kurį pardavėjai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis. Kadangi pasiūla yra tiesiogiai susijusi su kaina, todėl pasiūlos dės-nis formuluojamas taip:

prekių pasiūlos kiekis kinta kainų kitimo linkme – prekių kainoms didėjant, atitinkamai didėja ir pasiūla, o kainoms mažėjant – pasiūla mažėja. Tai pri-klauso nuo gaunamo pelno dydžio.

Pasiūlos grafikas. Norėdami pavaizduoti pasiūlos dėsnį grafiškai, turime palyginti keletą prekės kainos ir pasiūlos kiekio reikšmių.

Pasiūlos kiekis priklauso ne tiktai nuo prekės kainos, bet ir nuo kitų veiks-nių: kitų prekių kainos, gamybos išteklių kastų, technologijų kaitos ir pan.

Kitų prekių kainų kitimas gali pakeisti tam tikros prekės pasiūlos dydį, jeigu jos yra substitutai arba komplementarios gamybos požiūriu. Dvi prekės yra substitutai, jei jų gamybai naudojami tie patys ištekliai (pvz., dirvožemis naudojamas įvairioms žemės ūkio kultūroms auginti). Tuomet augant A pre-kės kainai, gamintojas jos gamina daugiau ir tam naudoja išteklius, kurie iki tol buvo naudojami prekės B gamybai. Pastarosios pasiūla mažėja, jos kreivė pasislenka į kairę.

Komplementarios prekės gamybos požiūriu yra tokios, kurių gamybos procese naudojant tuos pačius išteklius vienos prekės gamybai, kaip papil-domas produktas pagaminama ir kita prekė. Pasiūlos kreivė pasislenka į de-šinę.

Gamybos veiksnių kainų kitimas, esant nekintamoms gaminamų prekių kainoms ir išteklių sąnaudoms, tiesiogiai veikia gamintojų pelną. Todėl pa-brangus gamybos ištekliams, kurie yra naudojami tam tikrai prekei gaminti, sumažėja gamintojų interesas tęsti ir tos prekės gamybą. Pasiūla mažėja. Atvirkščiai, atpigus ištekliams, gali atsirasti daugiau gamintojų, norinčių juos panaudoti tam tikros prekės gamybai ir padidinti jos pasiūlą.

Technologinė pažanga leidžia gaminti produktus mažesnėmis išteklių są-naudomis, ir jeigu net pastarųjų kainos rinkoje nekinta, gaunamas didesnis gamybos pelnas bet kuriame pasiūlos kreivės taške, palyginti su pelnu, kurį savininkai gautų naudodami ankstesnę technologiją, Tai skatina gamintojus didinti pasiūlą: jos kreivė pasislenka į dešinę.

Pusiausvyra rinkoje. Kadangi paklausa ir pasiūla išreiškia skirtingus var-totojų ir gamintojų interesus, todėl juos sugretinus galima suprasti, kaip kinta kainos konkurencinėje rinkoje. Tačiau kaina ir perkamos bei parduodamos prekės kiekis rinkoje yra bendri tiek pirkėjui, tiek prekių savininkui, nes prieš-ingu atveju sandėris tarp jų neįvyktų. Vadinasi, paklausa ir pasiūla turi būti pusiausvyroje.

Pusiausvyros taške paklausos dėsnis skatina pirkėją pirkti prekes, o pasiū-los dėsnis – pardavėją parduoti tokį pat prekių kiekį. Esant bet kuriai kitai kai-nai, didesnei už pusiausvyros kainą, pasiūla yra didesnė už paklausą. Taigi, dalis prekių liks nerealizuota. Pirkėjai galės rinktis, pardavėjai konkuruos stengdamiesi viską parduoti ir bus priversti mažinti kainas.Tokia padėtis rin-koje vadinama vartotojo rinka. Jeigu prekių perteklius yra daugelio prekių rin-kose, visa ekonomika vadinama pertekline.

Esant grynai konkurencijai, pardavėjai sudaro sąlygas didėti paklausai, mažindami kainą. Jeigu pastaroji sumažės tiek, jog taps mažesnė už pu-siausvyrinę, prekių pasiūla rinkoje bus mažesnė negu paklausa Pirkėjai ims tarp savęs konkuruoti. Gerai žinoma, kad konkurencijoje laimi tas, kuris turi daugiausia laiko ir kantrybės stovėti eilėje parduotuvėje. Pardavėjai gali pasi-rinkti, kam parduoti, o kam neparduoti, kokia tvarka parduoti. Tai
gamintojo rinka. Kai daugelio prekių rinkoje yra prekių stygius, visai ekonomikai tinka stygiaus arba deficito ekonomikos pavadinimas.

Kai pasiūla rinkoje mažesnė už paklausą, pirkėjai konkuruoja ne vien sto-vėdami eilėse, bet ir siūlydami didesnę kainą. Jeigu rinkoje leidžiama gryna konkurencija, kainų didinimas nėra ribojamas ir jos didės iki pusiausvyros kainos, paklausa mažės, o pasiūla didės. Tik pusiausvyros kaina, esanti pa-klausos ir pasiūlos kreivių susikirtimo taške, gali egzistuoti ilgesnį laikotarpį, kai nėra konkurencijos barjerų tarp pirkėjų ir pardavėjų.

Pirkėjų reakcija į vartojamos prekės piniginės vertės pasikeitimą gali būti greita, todėl galima teigti, kad paklausos dydis yra prekės kainos funkcija.

Paklausos ir pasiūlos kitimas. Pusiausvyros taškas – bendras paklausos ir pasiūlos kreivių taškas, gali keisti savo padėtį, veikiant paklausos ir pasiūlos kitimo veiksniams, kurie, sąlygoja kreivių poslinkius. Kai pasiūla pastovi, o paklausa didėja, tiek kaina, tiek pardavimo apimtis didėja.

Kai pasiūla nemažėja, o paklausa mažėja, kaina ir pardavimo apimtis su-mažėja.

Esant pastoviai paklausai, kai pasiūla didėja, prekės piniginė vertė rinkoje sumažėja, o pardavimo apimtis padidėja.

Kai pasiūla mažėja, o paklausa pastovi, pardavimo apimtis sumažėja, o kaina padidėja.

Kai paklausa ir pasiūla kinta kartu ir paklausa ir pasiūla auga, pardavimo apimtis padidėja, o kaina išlieka nepakitusi, esant vienodam pasiūlos ir pa-klausos prieaugiui.

Paklausai didėjant, pasiūla tokiu pat dydžiu sumažėja, kaina padidėja, pa-rdavimo apimtis nepasikeičia.

Prekių piniginės vertės ir paklausos bei pasiūlos priklausomybė dažnai va-dinama kainų, arba paklausos – pasiūlos dėsniu, paklausos – pasiūlos, kainų arba rinkos mechanizmu.5.Vertės dėsnis. Vertė ir kaina.

Kadangi paklausa ir pasiūla išreiškia skirtingus vartotojų ir gamintojų interesus, todėl juos sugretinus galima suprasti, kaip kinta kainos konkurencinėje rinkoje. Tačiau kaina ir perkamos bei parduodamos prekės kiekis rinkoje yra bendri tiek pirkėjui, tiek prekių savininkui, nes priešingu atveju sandėris tarp jų neįvyktų. Vadinasi, paklausa ir pasiūla turi būti pusiausvyroje. Tai galima pavaizduoti grafiškai. Viename grafike nubrėžtos paklausos ir pasiūlos kreivės būtinai susikirs tam tikrame taške. Grafike pavaizduotas taškas E yra pusiausvyros taškas, kuriame dvi jėgos atstoja viena kitą. Viena iš tų jėgų- tai vartotojo siekimas įsigyti kuo daugiau prekių, jų vertei krintant, o kita jėga – tai gamintojo siekimas realizuoti kuo mažiau pigesnių prekių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2791 žodžiai iš 9238 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.