ĮvadasGalutinis ekonomikos tikslas yra sukurti tokią ekonominę politiką, kuri
sumažintų mūsų problemas ir padidintų naudą, gaunamą, iš sunkaus kasdienio
triūso. Ekonomistai sutelkia dėmesį I tokius pagrindinius tikslus:
1. Žemas nedarbo lygis. Žmonės, norintys dirbti, darbą turėtų susirasti
greitai. Masinis nedarbas yra demoralizuojanti aplinkybė, reiškianti
ekonomikos niokojimą.. Visuomenė praranda tas prekes bei paslaugas, kurias
pagamintų bedarbiai.
2. Kainų stabilumas. Norima išvengti vidutinio kainų lygio staigiu kilimų
ar kritimų.
3. Efektyvumas. Kai dirbame produktyviau, be nuostolių, daugiau ir
padarome.
4. Teisingas pajamų išskirstymas. Kai daugelis gyvena pasiturinčiai, šalyje
neturėtų buti skurstančių žmonių.
5. Augimas. Nuolatinis augimas suteikiantis galimybę pakelti gyvenimo lygi
ateityje, yra labai svarbus tikslas. Sąsajos toli gražu yra ne visos. Mes
ne tik norime daugiau gaminti, bet norime pasiekti, kad gamyba vyktų
neniokojant mūsų aplinkos. Gamtos teršimo mažinimas yra taip pat labai
svarbus tikslas. Ekonominė laisvė – tai žmonių teise rinktis savarankišką
užsiėmimą, sudaryti sandėrius, leisti savo pajamas kaip nori. Svarbus taip
pat ekonominis ir socialinis saugumas – t.y. išsivaduoti iš baimės, kad
lėtine liga ar kita nelaimė užklups asmenį ar šeima beviltiškoje
finansinėje situacijoje.
1. ŽEMAS NEDARBO LYGIS
Užimtumo svarbą šalys labai gerai pajuto 1930 m. Didžiosios depresijos
metu. 1929-1933 metu laikotarpiu JAV bendroji produkcija sumažėjo
trečdaliu, išlaidos naujiems pastatams, įrenginiams ir mašinoms sumažėjo
apie 80%. Kuo daugiau ekonomika smuko, tuo vis daugiau darbininkų neteko
darbo. 1933 m. ketvirtadalis žmonių neturėjo užsiėmimo. Prie gamyklų vartų
susidarė ilgos bedarbių eilės. Nedarbo problema buvo išspręsta negreit.
Depresijos laikotarpis truko ilgiau nei trejus metus, o kelias į aukštesnį
užimtumo lygį buvo dar ilgesnis. Tik 1940 m., kai Amerikos pramonė pradėjo
gaminti ginklus visą parą, buvo pradėta samdyti bedarbius.
Ekonomikos sąvokos. Depresija būna tada, kai aukštas nedarbo lygis išlieka
ilgą laiką. Didžiulis nedarbas atneša milžiniškų nuostolių. Priverstinio
nedarbo metu negrįžtamai prarandamas darbo laikas. Nedarbo kaina – tai
produkcijos nuostoliai. Nedarbas sužlugdo daugybę vilčių. Tiems, kurie
nesuranda darbo, griūva visi ateities planai, jie jaučiasi atstumti,
praranda meistriškumą. Terminas bedarbis yra taikomas tiems asmenims, kurie
nori ir gali dirbti, bet negali surasti darbo. Jūs, studentai, neįtraukiami
i bedarbių sąrašą,. Jūsų artimiausias tikslas -įsigyti profesiją, bet ne
darbą. Ir pensininkas nėra bedarbis. Bedarbiu laikomas tas darbingas
žmogus, kuris neturi darbo ir aktyviai jo ieško. Antrojo pasaulinio karo
pabaigoje žmonių atmintyje dar nebuvo išblėsę atsiminimai apie Didžiąją
depresiją. Visuomenė, valstybes veikėjai ir ekonomistai nutarė, kad 1930
metų įvykiams negalima leisti pasikartoti. Todėl 1946 m. buvo priimtas
Užimtumo įstatymas. Jame rašoma: Federalinė vyriausybė, naudodama visas
įmanomas priemones, turi pasiekti maksimalų užimtumo, gamybos apimties ir
perkamosios galios lygį. Po Antrojo pasaulinio karo JAV buvo išvengta
depresijos ir nepasikartojo aukštas 1930 metų nedarbo lygis. Keturi pokario
dešimtmečiai – tai permainingos sėkmės istorija. JAV ekonomikoje pasitaikė
gamybos apimties mažėjimo periodų. Tiesa, jie buvo gerokai mažesni nei 1929-
1933 metų smukimo lygis. Ekonomikos nuosmukių (t.y. ūkinio aktyvumo
sulėtėjimų) laikotarpiais išaugdavo nedarbo lygis. 1982 m. gruodžio mėnesį
nedarbo lygis pasiekė net 10,6%. Tai buvo aukščiausias pokarinis gamybos
apimties sumažėjimo ir nedarbo padidėjimo lygis. Nors JAV ir pasiseka
išvengti dideliu depresijų, bet periodiškų gamybos nuosmukių problema
neišspręsta.
Ekonomikos nuosmukis yra bendrosios gamybos apimties, pajamų, užimtumo ir
prekybos lygio smukimas, paprastai trunkantis nuo 6 mėnesiu iki vienerių
metų ir apimantis daugelį nacionalinio ūkio sferų.
2. VIDUTINIO KAINŲ LYGIO STABILUMAS
Infliacija — tai vidutinio kainų lygio pakilimas. Defliacija — tai
vidutinio kainų lygio smukimas. Kaip žinome, nedarbas reiškia laiko
nuostolius. Dėl jų visuomenė netenka dalies prekių, kurias galėtų pagaminti
bedarbiai. Tuo tarpu infliacijos poveikis yra ne toks akivaizdus. Mat
kainoms kylant vieni žmonės laimi, o kiti ne. Pralaimi pirkėjai, turintys
daugiau mokėti. Tačiau turi naudos pardavėjai. Daugeliui žmonių infliacija
yra neigiamas reiškinys. Pasipiktinimą infliacija kartais lemia žmonių
prigimtis ir veikla. Kai žmonės parduoda prekes ir jų kainos kyla, tuomet
jie kainų padidėjimą vertina kaip teisingą normalų ir teisėtą reiškinį.
Tačiau kai žmonės perka prekes, kurių kainos kyla, tuomet kainų padidėjimas
suprantamas kaip prekiautojų gobšumas. Kai kyla kviečių kaina, fermeriai
džiaugiasi deramu atpildu už savo triūsą. Kai kyla naftos kaina, naftos