Ekonomikos1
5 (100%) 1 vote

Ekonomikos1

ĮVADAS

Šiame kursiniame darbe – „Įmonės veiklos finansinė analizė (UAB „Taikos“ vaistinės pavyzdžiu)“ atliekamai finansinių rodiklių analizei naudojama minėtos įmonės UAB “Taikos” vaistinės 2003 – 2001 m. finansinė atskaitomybė – balansai, pelno (nuostolio) ir pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos bei papildoma informacija (žr. priedus).

Trumpai apie pačią nagrinėjamą įmonę – UAB “Taikos” vaistinė reorganizuota iš “Vilniaus valstybinės 31 – osios vaistinės” 1988m. ir pradėjo savo veiklą. Manau nebūtina kalbėti apie įmonės pagrindinę veiklą, ji prekiauja medikamentais, higienos bei kitomis prekėmis. Įmonės kodas 121902565, adresas – Taikos g. 50-24, LT-2017 Vilnius. Be pagrindinės buveinės yra dar ir du filialai. Šiuo metu įmonėje dirba 9 darbuotojai, iš kurių – direktorė – provizorė, vyr. finansininkė, 2 provizorės, 3 farmakotechnikės ir 1 farmakotechnikas bei valytoja. Buvusi nuostolinga įmonės veikla šiek tiek kryptelėjo į geresnę pusę, tai – įmonės racionalesnių sprendimų rezultatas. Minėtas faktas, kad įmonės racionalesni sprendimai pagerino jos finansinę veiklą, tik dar kartą patvirtina, kad esamos padėties analizavimas – geriausias racionalių sprendimų atradimo kelias.

Pagrindinis šiam darbui keliamas tikslas ir yra, naudojantis UAB “Taikos” vaistinės finansine atskaitomybe išanalizuoti šio ūkio subjekto veiklos rezultatus, finansinę būklę, įvertinti verslo efektyvumą, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias šio verslo puses, rizikos laipsnį bei plėtros galimybes, o taip pat visą tai apibendrinant, pateikti išvadas ir pasiūlymus, nepamirštant paminėti ir teorinės dalies. Tad šis tikslas ir būtų pagrindinis šio mano darbo uždavinys. Visas darbas kontrastuos su teorija, analizės rezultatais, atvaizduotais mano nuomone pačiose suprantamiausiose formose – lentelėse bei išvadomis.

Galima būtų teigti, kad šis darbas – tai mano praktinių įgūdžių, paremtų teorija, atspindys.

FINANSINĖ ANALIZĖ BENDRAI

Finansinė analizė – tai tiriamo objekto, tai yra įmonės veiklos rezultatų, išskaidymas į sudėtines dalis ir jų nagrinėjimas bei vertinimas. Pabrėžtina, tai, kad ji neatsiejama nuo sintezės, juk negalima vertinti ūkio subjekto veiklos pagal kelis požymius, nustatyta rodiklių sistema, pasižyminti tarpusavio priklausomybe ir leidžia visus analizės rezultatus apjungti į visumą. Kalbant apie finansinę analizę, ji apima visus veiklos parengimo etapus, patį veiklos procesą ir jos produkto pardavimą praeityje, dabartyje ir ateityje (darbo, materialinių, finansinių išteklių formavimą ir naudojimą, veiklos ekonominius bei finansinius rezultatus), jos pagal apskaitoje atvaizduotus duomenys rezultatai byloja apie realią įmonės vertę rinkoje, finansinę riziką, veiklos perspektyvas, stipriąsias, o ypač silpnąsias verslo puses ir pan.

Finansinės analizės šaltiniai grupuojami taip –

– įmonės finansinės, valdymo apskaitos ir atskaitomybės dokumentai;

– normatyvai, planai;

– šalies įstatymai, vyriausybės bei savivaldybių nutarimai, valstybės statistikos informacija;

– neapyskaitiniai šaltiniai (atsiliepimai bei žinios iš masinės informacijos priemonių, taip pat informacija surenkama tokiais pirminio tyrimo metodais, kaip apklausa, stebėjimas).

Veiksniai, turintys įtakos finansiniams rezultatams, dažniausiai grupuojami į vidinius ir išorinius. Vidinius veiksnius galima būtų apibūdinti kaip veiksnius, priklausančius įmonės vadovybės ir personalo poveikiui (dažniausiai jie susiję su firmos materialiniais, darbo ir finansiniais ištekliais). Išoriniai veiksniai susiję su politiniais, teisiniais, kultūriniais, visuomeniniais ir įvairiais kitais mikroprocesais, kurie kartais daro didelę įtaką įmonių konkurencingumui, jų veiklos efektyvumui ir perspektyvoms.

Finansinės analizės teikiamos informacijos poreikis nuolat didėja, ją naudoja:

1. Įmonės indėlininkai –

a) akcininkai,

b) įmonės obligacijų ir kitų vertybinių popierių turintys investitoriai,

c) kiti indėlininkai;

2. Verslo dalyviai –

c) tiekėjai ir kreditoriai,

c) klientai,

c) darbuotojai ir profsąjungos;

3. Analitikai bei konsultantai.

4. Kiti –

a) vyriausybė (dėl pajamų apmokestinimo bei vadovavimo ir politikos),

b) vietinė valdžia,

c) visuomeninio sektoriaus kontrolės agentūros,

d) konkurentai,

e) visuomenė.

Pagal tai taip pat visus finansinės analizės teikiamos informacijos vartotojus galima suskirstyti į dvi grupes – vidaus ir išorės.

Finansinės analizės tikslas – atsakyti į tokius klausimus –

1) Kokie yra verslo rezultatai?

2) Kodėl yra tokie?

3) Kokia įmonės finansinė būklė tam tikrai datai?

4) Kaip ji pasikeitė ar nesklandumai arba trūkumai yra laikini ar pranašauja įmonės žlugimą?

Analizės kryptys –

– pardavimų analizė,

– veiklos išteklių formavimo ir panaudojimo analizė,

– veiklos sąnaudų analizė,

– ūkio subjekto finansinės veiklos bei būklės analizė,

– tyrimo apibendrinimas.

Yra išskiriami tokie finansinės analizės uždaviniai –

 nuolatos tirti ir vertinti išteklių naudojimą, veiklos rezultato kitimo tendencijas bei finansinį stabilumą;

 išsiaiškinti vidinių ir išorinių veiksnių įtaką veiklos rezultatams ir verslo efektyvinimo
galimybes;

 suformuoti rodiklių sistemą prognoziniams skaičiavimams atlikti ir jais remiantis pasiūlyti veiksmų planą.

Atliekant finansinę analizę, sudaromas analizės planas, kuriame numatoma: 1 – analizės tikslas, 2 – analizės objektas, 3 – analizės turinys, 4 – asmenys, kurie dalyvaus vykdant analizę, 5 – informacijos šaltiniai, 6 – darbo ir atskirų jo dalių baigimo terminai, 7 – kur, kada ir kas aptars analizės rezultatus, 8 – kas panaudos rekomendacijas, atlikus analizę, 9 – kas kontroliuos kaip įgyvendinamos rekomendacijos.

Išskiriami finansinės analizės etapai, procedūros ir operacijos atvaizduoti 1-oje lentelėje.

1 lentelė

Analitinio darbo etapai, procedūros bei operacijos

ETAPAI PROCEDŪROS IR OPERACIJOS

1. Analitinio darbo programos sudarymas 1.1. Analitinės temos suformulavimas ir gautų rezultatų panaudojimo krypties nurodymas;

1.2. Darbo programos perrengimas, nurodant terminus, vykdytojus;

1.3. Informacijos šaltinių nurodymas, taip pat būdų nesamai informacijai gauti pateikimas;

1.4. Analitinių lentelių, maketų ir jų užpildymo metodikos parengimas, grafiko apipavidalinimas, parinkimas.

2. Analizės medžiagos parengimas 2.1. Informacijos rinkimas, papildomų informacijos šaltinių sudarymas;

2.2. Informacijos patikimumo tikrinimas;

2.3. Analitinės informacijos apdorojimas.

3. Preliminarinis analizuojamų reiškinių (rodiklių) įvertinimas 3.1. Užduočių įvykdymo bei nukrypimų nuo standartų charakteristika;

3.2. Rodiklių dinamikos charakteristika;

3.3. Veiklos išteklių panaudojimo laipsnio charakteristika.

4. Ekonominių reiškinių pasikeitimo priežasčių analizė ir naujų galimybių išreiškimas 4.1. Veiksnių grupavimas ir jų tarpusavio ryšio išaiškinimas;

4.2. Ryšio tarp veiksnių formos nustatymas;

4.3. Veiksnių, neturinčių įtakos ar turinčių mažą įtaką tiriamajam reiškiniui, eliminavimas;

4.4. Veiksnių kiekybinės įtakos kintamajam reiškiniui apskaičiavimas atskirai pateikiant teigiamų veiksnių įtaką;

4.5. Naujų galimybių įvertinimas.

5. Analizės išvados ir apibendrinimas 5.1. Analizės išvados ir bendras įvertinimas;

5.2. Suvestinis galimybių apskaičiavimas ir techninių, organizacinių, ekonominių bei socialinių priemonių pateikimas bei pagrindimas naujoms galimybėms panaudoti.

6. Analizės rezultatų apiforminimo ir įgyvendinimo kontrolė 6.1. Analizės rezultatų įforminimas ir pateikimas suinteresuotiems asmenims;

6.2. Priimtų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolė.



Įmonės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas. Priklausomai nuo jai keliamų tikslų ji klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius.

Analizės rūšys klasifikuojamos pagal tokius požymius –

– Pagal apimtį –

1) Respublikos ūkis,

2) asociacijos,

3) įmonės, organizacijos,

4) skyrių, cechų veikla.

– Pagal subjektą –

1) išoriniai atlikėjai,

2) vidiniai analitikai.

– Pagal tikslą –

1) alternatyvių projektų pagrindimui,

2) personalo ekonominiam skatinimui pagrįsti,

3) ekonominės informacijos patikimumo įvertinimui,

4) infliacijos įtakos finansiniams rodikliams įvertinimui;

5) kiti tikslai.

– Pagal pasikartojimų dažnumą –

1) periodinė,

2) vienkartinė.

– Pagal laiką –

1) retroperspektyvinė analizė – tai praeityje gautų rezultatų įvertinimas;

2) operatyvinė analizė dar apibūdinama kaip išankstinė, preliminari atliekama naudojantis laukiamais duomenimis, tuo siekiama iš anksto diagnozuoti finansinius rezultatus, pakoreguoti planus ar priimti naują veiksmų programą;

3) perspektyvinė analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimti taktinius bei strateginius sprendimus ūkio subjekto atžvilgiu.

– Pagal analitinės programos turinį –

1) kompleksinė,

2) teminė (lokalinė).

– Pagal palyginimo pobūdį –

1) vidinė,

2) tarpįmoninė,

3) tarpšakinė (šakinė).

– Pagal tyrimo kryptį –

1) pelno didinimas,

2) kaštų mažinimas,

3) gamybos ekologizavimas,

4) materialinių sąnaudų mažinimas,

5) kitos kryptys.

– Pagal analizės objekto aprėmimo laipsnį –

1) atrankinė,

2) ištisinė.

– Pagal skaičiavimo technikos panaudojimą –

1) kompiuterizuota analizė,

2) rankinė analizė.

Kiekvienas mokslas savo objektą tiria jam būdingais metodais. Finansinėje analizėje gali būti naudojami įvairūs būdai ir jie pasirenkami priklausomai nuo analizės tikslo, analizės informacijos vartotojo ir jos šaltinio, tačiau pabrėžtina, kad atliekant analizę reikėtų laikytis tokių bendrų reikalavimų –

 Veikla yra tiriama kompleksiškai, tai yra įmonės veiklos sritys nagrinėjamos kaip vieningo proceso sudėtinės dalys, tik tokiu būdu galima teisingai įvertinti verslą;

 Išaiškinamas priežastinis ryšys tarp rodiklių, tokiu būdu ir yra nustatomos trūkumų priežastys;

 Nustatomas veiklos rezultato kitimas per ataskaitinį arba keletą ataskaitinių laikotarpių, taip išryškėja teigiama arba neigiama rodiklių kitimo tendencija;

 Analizės rezultatus būtina įvertinti, apibendrinti ir numatyti priemones verslui efektyvinti.

Analizės būdai, svarbu pažymėti, kad yra išskiriamos tokios analizės būdų sistemos grupės:

1) Loginiai būdai. Šis būdas yra plačiausiai taikomas plano vykdymo įvertinimui, kai planiniai rodikliai lyginami su faktiniais, dinamikos
lyginant įvairių laikotarpių rodiklius, taip pat lyginant su vidutiniais rodikliais arba geriausiais, standartiniais tos šakos rodikliais. Analizei taikant lyginimo būdą, svarbu nepažeisti palyginamumo principo, nes antraip neteisingai įvertintume realią padėtį. Lyginamus dydžius reikia įvertinti palyginamomis kainomis, tarifais, turi būti palyginami analizuojami periodai, taikoma vienoda apskaičiavimo metodika, palyginama tiriamo objekto organizacinė struktūra. Nepalyginamus dydžius reikia perskaičiuoti, taikant infliacinius kainų indeksus. Loginiai būdai – tai:

a) Grupavimas ir lyginimas. Grupavimas – tai analizuojamų rodiklių jungimas į grupes pagal grupei būdingus tam tikrus požymius. Finansinėse ataskaitose atsispindi apibendrinantys veiklą rodikliai, todėl atliekant analizę, jie tiesiog išskirstomi vietos (motininių, dukterinių įmonių), laiko, (mėnesio, ketvirčio, pusmečio, metų) ir panašiais atžvilgiais ir pagal sudedamąsias dalis, pavyzdys galėtų būti pardavimų pajamos pagal asortimentą ir panašiai. Grupavimo būdas padeda nustatyti ekonominių reiškinių tarpusavio ryšius, atskirų rodiklių įtaką bendriems rodikliams. Lyginimas – tai dažniausiai naudojamas finansinės analizės būdas, kurio esmė ta, kad ūkio subjekto veiklos rodikliai gali būti lyginami su kontroliniais skaičiais, normomis, vidutiniais verslo šakos arba panašių įmonių rodikliais, ankstesniais laikotarpiais ir net tarpusavyje vienas su kitu, apskaičiuojant skirtumus tarp jų.

b) Svarbiausių grandžių išskyrimas – tai įmonės prioritetinių veiklos sričių, pavyzdžiui, nepakankamo produktų konkurentabilumo rinkoje, mažų produkcijos eksporto galimybių, pasenusios gamybos technologijų, sąlyginai didelių produkcijos vieneto gamybos išlaidų, nepakankamos darbininkų kvalifikacijos nagrinėjimas.

c) Detalizavimas ir apibendrinimas. Detalizavimas – apibendrinančių rodiklių skaidymas į sudėtines dalis (elementus). Svarbiausias detalizavimo tikslas yra nustatyti tiriamos sistemos sudėtinių elementų ryšius. Apibendrinimas (sintezė) yra nagrinėjamų dalių, reiškinių sujungimas į vieną tiriamą visumą. Tokiu būdu analizės ir sintezės būdai papildo vienas kitą.

d) Indeksai – santykiniai dydžiai, apibendrinantys ekonominio reiškinio pakitimą laiko ir vietos atžvilgiu. Taikant indeksus, galima išaiškinti analizuojamo rodiklio veiksnius, išmatuoti jų poveikio dydį.

e) Eliminavimas. Šis analizės būdas naudojamas, norint išsiaiškinti veiksnių įtaką analizuojamam rodikliui. Rodikliai eliminuojami grandininių pakeitimu, skirtumu ir saldo. Trumpai apie kiekvieną iš jų.

Grandininių pakeitimų būdo esmė yra ta, kad iš pat pradžių visi analizuojami rodikliai yra imami baziniai ir po to bazinis rodiklis iš eilės po vieną keičiamas faktišku ataskaitinio laikotarpio rodikliu. Po kiekvieno padaryto pakeitimo apskaičiuojamas rezultatas, kuris palyginamas su prieš tai turėtu, skirtumas tarp jų ir parodo pakeistojo rodiklio įtaką analizuojamam.

Naudojant skirtumų būdą, iš pat pradžių yra apskaičiuojami analizuojamų rodiklių pasikeitimai ir tada jau nagrinėjama veiksnių įtaką analizuojamo rodiklio pasikeitimui. Norėdami nustatyti kiekybinio rodiklio pasikeitimo įtaką, šio rodiklio skirtumą dauginame iš bazinio kokybinio rodiklio, o skaičiuodami kokybinio rodiklio pasikeitimo įtaką, jo skirtumą dauginame iš ataskaitinio laikotarpio kiekybinio rodiklio.

O naudojant saldo būdą iš bendros analizuojamo rodiklio pasikeitimo sumos yra atimama anksčiau apskaičiuotų (grandininių arba skirtumo būdais) veiksnių įtaka.

f) Dinamikos eilutės apibūdina ekonominį reiškinį laiko požiūriu. Kiekviena atskira dinamikos eilutės reikšmė vadinama rodiklio lygiu, o skirtumas tarp dviejų lygių vadinamas absoliutiniu prieaugiu (sumažėjimu). Pažymėtina, tai, kad lyginant teigiamą rodiklį su baziniu rodikliu, kuris yra neigiamas arba lygus nuliui, ekonominio reiškinio pasikeitimas procentais neskaičiuojamas. Tai kitaip dar apibūdinama kaip horizontalioji analizė.

g) Balansiniai sugretinimai padeda nustatyti atskirų ekonominių reiškinių tarpusavio ryšį bei priklausomumą, išaiškinant įmonės materialinius, darbo ir finansinius išteklius bei tikslinę jų naudojimo paskirtį.

h) Lyginamųjų svorių skaičiavimas – tai vertikalioji analizė ji atliekama tada, kai rodiklis lyginamas su bendruoju rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais.

2) Ekonometriniai būdai. Jų esmę sudaro matematinių bei statistinių ir kompiuterinių būdų panaudojimas ekonominių uždavinių sprendimui. Jie spartina analizės atlikimo tempus, daro ją veiksmingesnę. Ypač šie būdai yra efektyvūs, analizuojant didelės visumos finansinę būklę, tai įgalina visapusiškiau išaiškinti verslo plėtojimo tendencijas ir perspektyvas. Tai –

a) Regresinė analizė naudojama, tiriant atsitiktines priklausomybės tarp reiškinių, neturinčių griežto funkcinio charakterio, pavyzdžiui, tarp finansinio rezultato ir personalo kvalifikacijos. Ši teorija teikia galimybes kiekybiškai išreikšti ekonominių reiškinių ryšį bei jų formą ir tuo pačiu nustatyti veikiančiųjų daugelio veiksnių įtaką nagrinėjam rodikliui, o taip pat tarpusavyje, susijusių reiškinių priklausomybės formą – tiesinė, antro laipsnio polinomas, laipsninė regresija,
hiperbolė ir kiti.

b) Koreliacinė analizė leidžia nustatyti objektyviai egzistuojančių reiškinių ryšio stiprumą ir iš dalies forma – tiesinę arba netiesinę.

c) Dispersinė analizė – tai variantų nuokrypių nuo vidurkio kvadratų vidurkinis dydis, jo analizė;

d) Kiti, kaip lošimų teorija, matematinis programavimas, imitacinis ir matricinis modelis, masinio aptarnavimo teorija.

3) Euristiniai (psichologiniai) būdai. Šių būdų esmę sudaro euristika, tai yra mokslas apie kūrybinį mąstymą. Taikant šiuos būdus naudojamasi individualia asmens nuomone ir kolektyviniu ekspertiniu įvertinimu, tai ir analogija, asociacijos, inversija, „smegenų šturmas“, sinektika, kontroliniai klausimai, kolektyvinis bloknotas, septynių kortų paieška bei kiti.

4) Grafiniai būdai – (diagramos, statistinės kreivės) aiškiau iliustruoja analizės rezultatus, leidžia nustatyti ryšio tarp atskirų rodiklių ar veiksnių formą, parodo ekonominio reiškinio kitimą laikui bėgant.

5) Specifiniai būdai –

a) Finansinių koeficientų analizė,

b) SWOT analizė (žr. 1 pav.).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2248 žodžiai iš 7478 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.