Ekonominė geografija
5 (100%) 1 vote

Ekonominė geografija

Gamtinių išteklių pasiskirstymas pasaulyje

Visuomenės vystymosi istorija sietina su žmogaus ir aplinkos sąveika, t.y. gamtinių išteklių naudojimas visuomenės vartotojų reikmėms tenkinti. Jiems priskiriama Saulės ir Žemės gelmių energija, naudingosios iškasenos, klimatas, vanduo, dirvožemis, augalija, gyvūnija, kraštovaizdis Tačiau jų išsidėstymas ir naudojimas yra netolygus tarp šalių.

Gamtiniai ištekliai yra skirstomi į:

•Neišsenkančius, atsinaujinančius (Saulės, vėjo, upių, potvynių ir atoslūgių energija, krituliai, žemės gelmių šiluma);•Išsenkančius arba ribotus (naudingosios iškasenos), kurie skirstomi: į a) galinčius atsikurti (augalų, gyvūnų, dirvožemio ištekliai) ir b) neatsikurančius (nafta, gamtinės dujos, akmens anglis).

Išteklių tipai

Biologiniai ištekliai atsikuria savaime arba juos galima atkurti sąmoningai plėtojant miškų ūkį, žuvininkystę, žemdirbystę, medžioklę, sudarant dirbtines sąlygas pelkėdaros procesams;

Gamtiniai ištekliai gali būti skirstomi į tinkamus (iškastiniai metalai) ir netinkamus (iškastinis kuras) antriniam perdirbimui. Kiekybiniu požiūriu gamtiniai ištekliai skirstomi į naudojamus, t.y. šiuo metu eksploatuojamus ir jau išžvalgytus.

Ekologija ir žmogus

Saulės ir Žemės gelmių energiją gauna visa planeta, bet žmogus tiesiogiai gali panaudoti tik nedidelę jos dalį. Plečiantis gamybai, didėja atmosferos tarša ir mažėja Žemę pasiekiančios Saulės spinduliuotės kiekis. Dėl neracionalios žmogaus veiklos mažėja švaraus vandens atsargos (patys vandens ištekliai neišnyksta, bet mažėja jų naudojimo galimybės.

Išteklių pasiskirstymas

Naudingosios iškasenos žemėje pasiskirsčiusios labai nevienodai, ir tai sukelia nuolatinę įtampą (pvz., konfliktai dėl naftos išteklių Artimuosiuose Rytuose) arba nuolatinį išteklių deficitą (pvz.: kenčianti nuo vandens stygiaus Tropikinė Afrika), gali lemti šalies ūkio plėtotės ir gerovės lygį. Naudojant išteklius, kinta ne tik tiesiogiai naudojami gamtos elementai, bet ir kiti su jais susiję elementai. Todėl skatinama gamtos išteklius naudoti kompleksiškai, įvertinant poveikį kitiems gamtos elementams, sumažinti žalingą poveikį aplinkai, taršą, taupyti išteklius, deficitinius išteklius keisti dirbtinais pakaitalais, naudoti antrines žaliavas ir atliekas.

Išskiriamos šios gamtinių išteklių grupės:

•Mineraliniai;•Kuro ir energetikos ištekliai;•Gėlo žemyninio vandens ištekliai;•Vandenynų ištekliai;•Žemės ištekliai;•Biologiniai ištekliai;•Rekreaciniai ištekliai bei klimatiniai ir kosminiai ateities ištekliai.

Mineraliniai ištekliai

Mineraliniai ištekliai (energetinės, metalų (spalvotieji metalai), tauriųjų metalų žaliavos) Jų yra virš 200 rūšių. Beveik visi mineraliniai ištekliai yra išsenkantys, o jų kiekiai pasaulyje nėra vienodi: akmens anglies – naudojamų išteklių 14 800 milijardų t., išžvalgytų – 1 100 milijardų t.; naftos – 550 ir 140; geležies rūdos – 600 ir 230; gamtinių dujų 400 ir 150 trilijonų kubinių m.

Kuro ir energetikos ištekliai

Akmens anglis – pasaulyje yra 3,6 tūkstančiai anglies baseinų ir telkinių, kurie užima 15 proc. žemės sausumos (Azija, Šiaurės Amerika, Europa). Nafta – 50 tūkst. telkinių (stambiausių pasaulio gavėjų dešimtukas pasiskirsto tokia tvarka (nuo did. iki maž.)- Saudo Arabija, JAV, Rusija, Iranas, Meksika, Venesuela, Norvegija, Kinija, Kanada, DB; intensyvėja naftos gavyba Baltijos jūroje, Kuršių Nerijos pusiasalyje, Kaliningrado srityje, platforma „U6“; karinio konflikto Irake 2003-2004 m. vyko staigus naftos kainų kilimas, nuo 30 JAV dolerių už barelį iki 53,31, 2004 spalio 19 d. kaina). Uranas – ištekliai 1,4 mln. t. (Australija, Kanada, JAV, PAR, Nigerija, Namibija, Brazilija, Rusija)

Gėlo žemyninio vandens ištekliai

•Gėlas vanduo GPS sudaro 2,5 proc. hidrosferos, t.y. 36 mln. kubinių km., iš jų geriamas – 3,6.

•Upių nuolydžių energija plačiai naudojama hidroelektrinių statybai. Žemės ūkyje plačiai naudojamos dirbtinio drėkinimo, vandens kanalų sistemos (Olandija, Kinija).

Vandenynų ištekliai

1 370 mln. kubinių km., t.y., 96,5 proc. hidrosferos, jūros vandenyje – 75 cheminiai elementai (druska ir kt.), 1/3 mineralinių pasaulio naftos ir gamtinių dujų išteklių, naudingosios iškasenos, biologiniai ištekliai (žuvis, moliuskai, žinduoliai).

Žemės ištekliai

•13,1 milijardų hektarų, 11 proc. dirbamojoje žemėje išauginama 88 proc. būtinų žmonijai produktų. 20 proc. sudarančios pievos ir ganyklos – 10 proc. Jų įsisavinimą įtakoja du veiksniai:

•žmogaus pastangos plėsti dirbamos žemės kiekį;

•žemės pažeidžiamumo veiksniai (erozija – kasmet prarandama 6 – 7 mln. h., užpelkėjimas – 1,5 mln. h.). XX a. 8 deš. kiekvienam žemės gyventojui tekdavo o,45 h. apdirbamos žemės, 2000 – 0,25 h.

Biologiniai ištekliai

Augmenija – 6 000 rūšių, iš jų – 80-90 naudojamų žemės ūkyje. Miškai – 4,1 milijardų h., t.y. 27 proc. žemės paviršiaus. Mediena plačiai naudojama, kaip statybinė medžiaga ir kuras. Gyvosios gamtos ištekliai – nuo 1600 iki 1995 žemėje išnyko 600 rūšių gyvūnų.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 749 žodžiai iš 1461 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.