Istorija
Erasmus raštai XVIa. Romos imperijos dvasia1914-1918 m. grafas Coudenhove-Kalergi išplėtojo savo mintis ir idėjas apie PanEuropą Vinstonas Čerčilis, 1940-1945 Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Jeanas Monnet’as, prancūzų verslininkas, vėliau tapęs politiku, ir Robertas Schumanas, Prancūzijos užsienio reikalų ministras JAV paramos Europai programa (1948 – 1951), JAV valstybėssekretorius Džordžas Maršalas sustabdyti Europos ekonomikos smukimą;
stabdyti komunizmo plitimą; pasaulio prekybos stagnaciją ;skatinti ekonomikos stabilizavimo politiką; imtis priemonių Europos valstybių tarpusavio prekybai bei prekybai su kitomis pasaulio šalimis plėstiEkonominė ir techninė pagalba už 13 mlrd. dolerių
OEEC (Organization for European Economic Cooperation)- administravo Maršalo planą1961 m. buvo pertvarkyta į OECD (Organization for Economic Cooperation andDevelopment)
Ekonominės savitarpio pagalbos taryba – 1949 m. – ekonominis bendradarbiavimas tarp sovietinio bloko šalių
Europos Taryba įkurta 1949m.
10 Europos valstybių – Airija, Belgija, Danija,
Didžioji Britanija, Italija, Liuksemburgas,Nyderlandai,
Norvegija, Prancūzija, Švedija – pasirašė Europos tarybos statutą1993 m. ET buvo 43 tikrosios narės Lietuva į ET įstojo 1993 m. daugiau informacijos: www.coe.intEuropos laisvos prekybos asociacija (European Free Trade Association , EFTA), 1959m, Stoholmas7 šalys – Austrija, Didžioji Britanija, Danija, Norvegija, Portugalija, Švedija, ŠveicarijaPagrindinis tikslas – liberalizuoti tarpusavio prekybą pramonės prekėmis, prisidėti prie visos Europos rinkos kūrimo ir skatinti prekybą pasaulyje Integracija
Integracija – procesas, kai pavieniai autonnomiški
socialiniai junginiai nustato ir plėtoja tarpusavio sąryšius taip,kad palaipsniui kiekvieno jų autonomija mažėja ir kiekvienas
tampa didesnio bei sudėtingesnio junginio sudedamąja dalimi
Valstybių integracija – keičiamas tarptautinės teisės principais grindžiamas tarpusavio santykiu pobūdis:bendros institucijos
bendri teisės aktai
Integracija galima tiek globalinė, tiek geografiškai ribota – regioninė
Integracijos teorijos:
1 federalizmas – valdžios įgaliojimai yra padalyti tarp dviejų
ir daugiau lygmenų, t.y. tarp valstybės centrinės vyriausybės
ir valstybės (federacijos) narių (provincijų, regionų ir t.t.)
2 funkcionalizmas – idėja, kad plečiantis atskirų valstybių tarpusavio ekonominei ir socialiniai priklausomybei reikia atitinkamai pertvarkyti ir ekonominės bei socialinės politikos administravimo būdus – atskirų vyriausybių vaidmuo mažėja, konkrečioms funkcijoms vykdyti steigiamos specialios agentūros 3 neofunkcionalizmas – naujos politinės bendrijos, naujos federalinės supervalstybės formavimosi procesas ES būdingi federacijai priskiriami požymiai: vertikalus valdžios ir kompetencijų padalijimas bent į du Lygmenis –1 ES ir valstybės narės atskirų valstybių narių sujungimas į vientisą sistemą, išlaikant kiekvienos jų identitetą ir autonomiją 2 ES teisė turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu 3daug sprendimų ES lygmeniu priimama balsų dauguma 4 Teisingumo Teismas turi galimybę spręsti ginčus tarp ES institucijų ir valstybių narių
5ES turi tiesiogiai renkamą parlamentą
Federalinė valdžia – pagrįsta dialogu ir ryšiais tarp
vietinių, regioninių, nacionalinių ir europinių valdžios institucijų
Funkcinė valstybės veikla – pagrįsta laipsniniu suvereniteto
perdavimu iš nacionalinio lygio į Europos Bendrijos lygį.
Europos Sąjunga ir Europos Bendrija: sutartys
Europos Anglies ir Plieno Bendrija
Pagrindinai tikslai:
1 sutvirtinti susitaikymo procesą pokario Europoje, bendrai
prižiūrėti, pirmiausia Vokietijos ir Prancūzijos karo pramonę
2 sukurti bendrą anglies ir plieno rinką
Reikšmė:
sutartis buvo pirmasis dokumentas, įteisinantis Europos integraciją sukurtos viršvalstybinės institucijos:Taryba, parlamentinė Asamblėja, Teisingumo teismas
Europos
Ekonominė Bendrija
Pagrindiniai tikslai:
1 bendra rinka, ekonominių politikų šalyse – narėse suartinimas2 harmoningos ekonominės plėtros ir aukštų gyvenimo standartų skatinimas
3 artimesni ryšiai tarp šalių – narių
4 tarifų ir kiekybinių importo ir eksporto tarifų apribojimas
5 bendra išorinių tarifų ir bendra prekybos politika trečiųjų šalių atžvilgiu6 laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo judėjimas7 bendra žemės ūkio ir transporto politika8 Europos socialinis fondas9 Europos investicijų bankas – investicinių projektų finansavimui (veiklą pradėjo 1958 m.) Europos atominės energijos bendrijaTikslas – sudaryti sąlygas , būtinas atominei pramonei 1 skubiai kurti ir plėtoti 2kontroliuoti civilinę atominę ekonomiką3 remti atominius tyrimus4 rūpintis darbuotojų ir gyventojų apsauga 5nustatyti saugumo normatyvus
Pastaraisiais metais Euratomas vis labiau krypsta į aplinkosaugą, žmonių saugumą ir visa apimančios Europos atominio saugumo politikos kūrimą
Ekonominės integracijos
pagrindinės formos
Europos ekonominės integracijos tikslai … per vieningos rinkos kūrimą … prisidėti … prie ekonominės plėtros, darbo vietų augimo ir gyvenimo standartų kėlimo. (EAPB (ECSC) sutaries 2 straipsnis) … kuriant bendrą rinką … skatinti Bendrijos harmoningą ekonominių veiklų plėtrą,
tęstinį ir subalansuotą vystymąsi, stabilumo augimą, gyvenimo standartų pastovų kėlimą ir artimesnius ryšius tarp valstybių, priklausančių Bendrijai. (EEB (EEC) sutaries 2 straipsnis)
… skatinti pragyvenimo standartų kėlimą šalyse – narėse … (Euratom sutarties 1 straipsnis)
Ekonominės integracijos teigiamas poveikis
1.Rinkos liberalizavimas leidžia išnaudoti gamybos produktyvumą bei specializavimąsi pagal lyginamojo pranašumo teoriją2. Dėl efektyvesnio masto ekonomijos panaudojimo išauga gamybos lygis, o tuo pačiu ir rinkos dydis
3. Geresnės prekybos sąlygos
4. Intensyvesnės konkurencijos tarp įmonių įtaka efektyvumui
5. Gamybos veiksnių kiekybės ir kokybės pasikeitimai dėl technologijų plėtros6. Bendros pastangos leidžia pasiekti aukštesnio užimtumo laipsnio, žemesnio infliacijos lygio, subalansuotos prekybos, aukštesnio laipsnio ekonominio augimo bei geresnio pajamų paskirstymo
7. Padaugės galimybių studijuoti, dirbti, prekiauti, gyventi ES
Ekonominės integracijos neigiamas poveikis:
1Perdirbimo įmonėms, smulkiems ūkininkams – dėl aukštesnių standartų, konkurencijos2Įmonėms – dėl aukštesnių aplinkosaugos, darbo saugos ir kitų standartų.
3Valstybės institucijoms – dėl poreikio efektyviau dirbti
Laisvos prekybos zona / Fee Trade Area
Šalys – narės panaikina prekybos kliūtis sąjungos viduje. Politika su šalimis, ne Europos Bendrijos narėmis lieka nereguliuojama (Europos Laisvos Prekybos Asociacija (EFTA), Lotynų Amerikos Laisvos Prekybos Zona (LAFTA), Šiaurės Amerikos Laisvos Prekybos Sutartis(LAFTA))
Muitų sąjunga /Customs Union
Laisva prekyba tarp sąjungos narių ir bendri išoriniai tarifai importui iš šalių, ne sąjungos narių
Bendra rinka / Common Market
Laisva prekyba tarp šalių narių, apimanti ne tik tarifų panaikinimą, bet ir visų kitų (ne tarifinių) kliūčių pašalinimą prekėms ir paslaugoms.
Ekonominė sąjunga / Economic Union
Aukšto lygio koordinacija tarp sąjungos narių, apimanti pinigų ir fiskalinę politikas, makroekonominį planavimą tarp visų šalių narių.
Pilna ekonominė integracija / Total conomic integration
Ekonominė sąjunga su viršnacionaline ekonomine politika
Sienų kontrolė, kaip politikos instrumentas, naudojama
1Sumažinti importą apsaugant savo šalies pramonę
nuo užsienio konkurencijos
2. Apsisaugoti nuo produktų importo, kurie neatitinka
nacionalinių standartų
3. Kontroliuoti valiutos keitimo operacijas tam, kad
palaikyti nacionalinės valiutos keitimo kursą
4. Kontroliuoti užsieniečių judėjimą ir užimtumą
EUROPOS BENDRIJOS POLTIKŲ SRITYS
1. Laisvas prekių judėjimas
2. Žemės ūkis
3. Laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas
4. Transportas
5. Bendros mokesčių, konkurencijos ir įstatymų harmonizavimo taisyklės
6. Ekonominė ir pinigų politika
7. Bendra prekybos politika
8. Socialinė politika, švietimas, profesinis mokymas
9. Kultūra
10. Sveikata
11. Vartotojų apsauga
12. Europiniai tinklai
13. Pramonė
14. Ekonominis ir socialinis suderinamumas
15. Mokslo ir technologijų plėtra
16. Aplinkos apsauga
17. Bendradarbiavimo plėtra
Europos sąjungos institucijos
Europos Sąjungos institucinė struktūra patenka į trejopą valdymą:
1. įstatymus leidžiančioji valdžia2 vykdančioji valdžia3teisinė valdžia
Teisinis ES institucijų pagrindas yra bendrijų sutartys
ES yra tarpvalstybinės ir viršvalstybinės institucijos:
1 tarpvalstybinės institucijos –
Taryba ir Europos Taryba 2viršvalstybinės institucijos –
Komisija, Teisingumo teismas,
Europos parlamentas, Audito rūmai,Europos centrinis bankas
ES institucijos
Europos Sąjunga visų valstybių narių bendru susitarimu įsteigė penkias pagrindines institucijas:
1Europos viršūnių Tarybą