Ekonominė mintis
5 (100%) 1 vote

Ekonominė mintis

AUSTRIŠKA EKONOMIKOS MOKYKLA (AEM). AEM kaip viena iš maržinalizmo krypčių.19a. aštunto dešimtmečio pardžioje įvyko maržinalistinė revoliucija; beveiki vienu metu anglas Dzevonas, austras K.Mergeris ir pranc Valseras- pagrindė mažėjančio ribinio naudingumo dėsnį. 1871m buvo publikuota Dževanso knyga „Politinės ekonomijos teorija“, o taip pat ir Mengerio knyga „Ekonomikos teorijos pagrindai“, vėliau 1874m Valreso knyga „Grynosios ekon teorijos elementai“. Šios knygos davė pradžią maržinalistinei revoliucijai. Iki jos vyravo klasikinės ekon teorija. Pagrindiniai teiginia buvo: 1) prekės vertė būna laikina (R) ir pastovi (N). 2) prekės rinkos vertę sąlygoja paklausa ir pasiūla 3)Natūrali vertė skirtingai nustatoma neatgaminamoms ir laisvai atgaminamoms pr. 4) gamybos kaštai susideda iš: darbo užmokesčio, kapitalo ir pelno. Ir priklauso nuo sunaudoto darbo kiekio.

Tokia buvo objektyvi gamybinė teorija, kurią vystė klasikinė ekonomikos teorija. Pagrindiniai klasikinės teorijos rtūkumai: 1) Iš esmės nebuvo nagrinėjama paklausa 2)Klasikinės vertės t-jai būdingas tam, tikras dvylipumas, t.y. skirtingai apibūdino laisvai atgaminamų ir neatgaminamų gėrybių vertė. Šis dualizmas neramino mokslininkus, kurie siekė sukurti monistinę vertės teorija, kurioje būtų akcentuojamas vienas veiksnys visiems pr. Šie trūkumai sąlygojo teorijos kritimą.

Ją kritikavo maržinalistai- jie siekė sukurti monistinę vertės teoriją, ūkinių gėrybių vertę sąlygoja jų naudingumas ir retumas; kuo gėrybė naudingesnė ir retesnė, tuo jos vertė didesnė ir atvirkščiai. Maržinalistai radikaliai reformavo klasikinę vertės t-ją; vartotojų poreikiai, vertinimai, pasirinkimas tapo pagr. ekonomikos mokslo objektu. Jų požiūriu ertės pagrindas yra ne darbo sąnaudos sudaiktintos prekėje, o tos pr naudingumas vartotojui. Viena iš maržinalizmo atmainų yra AEM, įkurta K.Mengerio, kitos marženalizmo kryptys, tai Valreso, Dževonso mokyklos nebuvo populiarios.

Įvairių kartų ekonomistai priklausė AEM, tai K.Mengeris, jo mokiniai: Bem-Baverkas, Viziris, Bem-Baverko mokiniai: Myzesas, Šunpėteris, Myzeso mokinys Hajektas ir kt.

Pagrindiniai AEM bruožai: 1)nuoseklus monistinis subjektyvumas, t.y visas pagr ekonomikos mokslo kategorijas „austrai“ siekė išvesti iš vartotojo poreikių, polinkių, lūkeščių, žinių. K.Mengeris pabrėžė, kad gėrybės neturi vertės, o vertę turi tik vartotojo santykis su tam tikra gėrybe. „Austrų“ požiūriu, vartotojas neapsaugotas nuo laidų, pvz: jis gali neteisingai įvertinti avo būsimus poreikius ir t.t, bet šios klaidos kartu su teisingais vertinimasi atsispindės rinkoje,t.y nustatant tam tikros gėrybės kainą. AEM atstovai akcentavo ateities neapibrėžtumą ir klaidų galimybę ekonomikoje; vartotojų elgsena nėra racionali, todėl jie dėmesį skyrė ekonominio subjekto žinioms, jo turimai informacijai; 2)Metodologinis individualizmas, pag ekonomines problemes „austrai“ nagrinėjo ir sprendė atskiro asmens lygyje. Jie nepripažino specifinių makroekonominių reiškinių, kurie nėra palinkę į sprendimų visumą. Siekė atskleisti reiškinių esmę, gilinosi į naudingumą, nepasitikėjo funkcinėmis priklausomybėmis. 3)“austrų“ maržinalistų teorijoje nėra rinkos pusiauvyrų idėjų, tas seka iš jų metodologinio individualizmo. Jų požiūriu, rinkos pusiauvyra nesuderinama su individualizmu, nes ji reikalauja per didelio racionalumo, optimalių sprendimų. 4)Svarbų vaidmenį jų teorijoje vaidino laiko veiksnys, žmonių ūkiniai sprendimai tiesiogiai priklauso nuo to į kokį laikotarpį jie orientuojasi, tenkindami savo poreikius. Maržinalistų požiūriu, laiko veiksnys ir su juo susijęs ateities neapibrėžtumas sąlygoja ūkio subjektų klaidas ir neleidžia susidaryti rinkos pusiausvyrai. K.Mengerio veikla, veikalo „Ekonomikos teorijos pagrindai“ pagrindinės idėjos ir reikšmė. K.Mengeris gimė 1840m Galicijoje, kuri įėjo tuo met į Austrijos sudėtį. Studijavo teisę ir vėliau susidomėjo ekomonimka. 1871m publikavo knyga: „Ekonomikos t-jos pagrindai“, Vienos universitete dėstė 1871-1903. Mengerio knyga tapo pagr EM šaltiniu, tačiau Mengrerio pirmtakai buvo Gossenas ir Tiunenas, kurie pirmieji nagrinėjo ribinio naudingumo dėsnį. Pagrindinis Mengerio veikalas susideda iš 3 dalių: Idalis apima tris skyrius, skirtus AEM klausimui- mokymui apie subjektyvią gėrybių vertę. 1 ir 2 skyriuje detaliai nagrinėjami ūkinių gėrybių klausimai, o 3 skyriuje išdėstyta subjektybi gėrybių t-ja. Mengerio požiūriu, kad objektas taptų gėrybe, reikalingos šios sąlygos: 1)Žmogaus poreikis 2)Objekto sąvybės įgalinančios patenkinti tą poreikį. 3)Objekto naudingų sąvybių pažinimas. 4)galimybė disponuoti objektu taip, kad galima būtų jį panaudoti atitinkamo poreikio patenkinimui. Mengeris skyrė „gėrybes“ ir „ekon.gėrybes“. „Ekon gėrybiu“ ypatybė- jų retumas, t.y poreikis jai viršija jos turimą kiekį. Knygoje visos gėrybės suskirstytos į aukštesnio ir žemesnio lygio gėrybes. Žemesnio lyg- vartojimo reikmenys, o aukštesnio- gamybos priemonės. Gamybinių gėrybių vertę sąlygoa jų dėka gaunamų vartojimo reikmenų vertė. IIskyius detaliai aiškino kokios pasekmės yra, kai poreikis viršija kiekį. Tada dalies žmonių poreikiai nebus patenkinti arba patenkinti
nepakankamai. Iš čia kyla žmonių egoizmas ir konfliktai dėl gerybių pasisavinimo, todėl reikalinga žm valdančių atitinkamas gėrybes apsauga nuo kitų žm prievartos veiksmų. Nuosavybė kyla iš to, kad žm poreikis gėrybėms viršija jų kiekį. Tos pačios gėrybės priklausomai nuo tų pačių sąlygų gali būti ekonominės ir neekonominės. Mengeris skyrė dvejopas priežas, dėl kurių ekonm gėrybės virsta neekonominėmis: 1)Gyventojų sk augimas; 2)disponuojamo gėrybės kiekio mažėjimas. IIIskyrius skirtas subjektyvios vertės t-jai.Akcentuota buvo subjektyvus vertybės pobūdis, vertė, tai vertinimas pagal kurį žmonės sprendžia apie turinį gėrybių reikšmę jų gerovės palaikimui. Kiekvienoje gėrybės vertėje atsispindi ta reikšmė, kurią mes teikiame poreikių tenkinimui. IIdalis apima 4,5,6 skyrius. Čia pereinama nuo subjektyvios vertės prie kainos analizės, jis pagrindžia teiginį, kad pr mainai negali būti ekvivalentiniai. Mainų pasekoje kiekvienas dalyvis geriau tenkina savo poreikius, nes prekinių mainų būdu kiekvienas atiduoda gėrybę, kuri jam turi mažesnę vertę ir gauna, kuri turi didesnę. Prekinių manų ribų analizė K.Mengerio knygoje. Abipusė pr pirkėjo ir pardavėjo nauda sąlygoja prekinių mainų ribas. Jei mainai netenkina dalyvių poreikių, jie nutrūksta. Prekinių mainų riba kyla iš to, kad kiekvienas papildomai vaetojamas prekės vnt. Tenkina vis mežesnės reikšmės poreikį.

Šiuo metu Jūs matote 47% šio straipsnio.
Matomi 1019 žodžiai iš 2171 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.