Ekonominė organizacija
5 (100%) 1 vote

Ekonominė organizacija

1121

ĮVADAS

Antropologija (iš graikiškų žodžių „anthropos“ – žmogus, „logos“ – žodis, mokymas) mokslas apie žmogų Žmogaus kilmės mokslas išaiškino tuos kelius, kuriais atsirado žemėje žmogus, ir nurodė, kokią vietą jis užima gyvojoje gamtoje.

Visa, kas gyva žemėje, – augalai ir gyvūnai, pradedant pačiais paprasčiausiais ir baigiant aukščiausios organizacijos, yra kilę iš bendros šaknies. Atsiradusi žemėje, pirmoji, pati paprasčiausioji, gyvybė per milijonus metų keitėsi, taikydamasi prie besikeičiančių gamtos sąlygų. Ji darėsi vis sudėtingesnė ir įvairesnė, kol pasiekė tokį įvairumą ir tokį aukštą išsivystymo laipsnį, kokį matome gamtoje šiandien.

Mokslas įrodė, kad ir žmogus yra kilęs iš bendro kamieno su visa gyvūnija. Žmogaus protėviai ir aukštesniosios beždžionės kilę iš to paties kamieno.

Antropologija kaip mokslas tyrinėja ne tik fizines žmonių organizacijas, bet tiria žmonių kultūrą ir buitį. Ši šaka priskiriama kultūrinei antropologijai, kurią ir paliesiu šiame darbe, konkrečiai ekonominę organizaciją.



1. ANTROPOLOGIJOS TYRIMO OBJEKTAI,

METODAI IR SKYRIAI

Antropologija – tai biologijos šaka, tirianti žmogaus ir rasių fizinės organizacijos evoliuciją, fizinio tipo įvairavimą erdvėje ir laike. Antropologijos tyrimo objektai: žmogaus vieta gamtoje, artimiausi jo giminaičiai, žmogaus kilmė, rasių kilmė, žmonijos rasinė sandara; dabartinio žmogaus morfologinių ir fiziologinių požymių įvairovė, kilmė ir kintamumas, žmogaus ir populiacijų genetika.

Pagrindinis antropologijos tyrimo metodas yra antropometrija. Aprašomosios kūno charakteristikos (forma, pigmentacija) tiriamos antroposkopijos (apžiūros) būdu, naudojantis standartinėmis skalėmis. Objektas ir jo elementai atkuriami piešiniais, nuotraukomis, plastine rekonstrukcija, pirštų atspaudais (dermatoglifika). Antropologija pasitelkia ir modernius chemijos, fizikos, biochemijos, biofizikos tyrimo metodus, statistiką.

Antropologija skirstoma į tris pagrindinius skyrius: antropogenezę (filogenezinę antropologiją), antropomorfologiją (ontogenezinę antropologiją) ir rasių mokslą (etninę, arba populiacinę antropologiją). Antropogenezė tiria žmogaus kilmę, antropomorfologija – dabartinių žmonių kūno fizines charakteristikas. Svarbūs antropomorfologijos faktai praktikai kaupiami taikomosios antropologijos šakose – medicinos, sporto, teismo ir pramonės antropologijoje. Rasių mokslas apibūdina rases, jas klasifikuoja, tiria jų kilmę (rasogenezę), istoriją, judėjimą (migraciją), maišymąsi (metizaciją), tautų antropologinės sudėties raidą (etnogenezę).

Anglosaksų kraštuose ir Prancūzijoje antropologija suprantama kaip mokslas ne tik apie žmogaus fizinę organizaciją (fizinė antropologija), bet ir apie buitį bei kultūrą (kultūrinė antropologija).

2. KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS ŠAKOS

Marvinas Harrisas, Floridos universiteto antropologijos profesorius, skiria tokias pagrindines antropologijos disciplinas:

1. Kultūrinė antropologija:

1.1. etnografija – aprašo dabarties kultūras;

1.2. medicininė antropologija – tiria biologinius ir kultūros veiksnius, turinčius įtakos sveikatai, ligoms ir ligonio gydymui;

1.3. miesto antropologija – tiria miesto gyvenimą, gaujas, piktnaudžiavimą narkotikais;

1.4. plėtotės antropologija – tiria atsilikimo ir plėtotės priežastis labiau atsilikusiose šalyse.

2. Archeologija:

2.1. istorinė archeologija – tiria netolimos praeities kultūras, gretindama rašytinius šaltinius ir archeologinių kasinėjimų medžiagą;

2.2. industrinė archeologija – tai istorinė archeologija, tirianti fabrikus ir įrengimus;

2.3. kontrakto archeologija – vadovauja archeologiniams aplinkos poveikio tyrimams ir istorinių bei priešistorinių vietų apsaugai.

3. Fizinė arba biologinė antropologija:

3.1. primatologija – tiria beždžionių, didžiųjų beždžionių ir kitų primatų socialinį gyvenimą ir biologiją;

3.2. žmogaus paleontologija – ieško ankstyvųjų žmonių rūšių iškastinių liekanų ir jas tiria;

3.3. teismo antropologija – identifikuoja žudikų ir nelaimingų atsitikimų aukas, genetiškai nustato tėvystę;

3.4. populiacinė genetika – tiria paveldimus žmonių populiacijų skirtumus.

4. Antropologinė lingvistika:

4.1. istorinė lingvistika – nustato atskirų kalbų ar kalbų šeimų kilmę;

4.2. aprašomoji lingvistika – tiria kalbų gramatiką ir sintaksę;

4.3. sociolingvistika – tiria faktišką kalbų vartojimą kasdieniniame bendravime.

3. EKONOMINĖ ORGANIZACIJA

Ekonominė organizacija nagrinėjama ne kaip gamybos pobūdis, o dėmesys kreipiamas į tai, kaip yra organizuojamas darbas ir kaip tvarkomas ir kontroliuojamas išteklių ir paslaugų gavimas.

Ekonomikos skiriasi būdingais gamybos ir mainų valdymo būdais. Daugelis visuomenių organizuoja savo ekonominę veiklą be pinigų, todėl dėl pačių pinigų kyla klausimas, ar kapitalistinė ekonomika gali egzistuoti nevalstybinėje visuomenėje. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, ar industrinėje visuomenėje dirbama sunkiau negu medžiotojų ir rankiotojų visuomenėje.

3.1. EKONOMIKOS APIBRĖŽIMAS

Ekonomika siaurąja prasme siejasi su tokiais sprendimais, kuriuos žmonės daro turėdami tik ribotus išteklius ar ribotas materialines
vertybes, o norimos gauti vertybės ir paslaugos yra neribotos. Žmonės linkę taupyti – taip paskirstyti nepakankamus išteklius, kad maksimaliai pasiektų tikslus, kartu sumažindami išlaidas, gautų daugiausia pelno iš mažiausių išlaidų.

Platesne reikšme į ekonomiką galima pažvelgti kaip į veiklą, kuria visuomenė apsirūpina prekėmis ir paslaugomis, nekreipiant dėmesio į taupymą.

Šie ekonomikos apibūdinimai nebūtinai nesuderinami. Antropologai pabrėžia faktą, kad specifinius motyvus gaminti, vartoti ir mainyti prekes ir paslaugas formuoja kultūros tradicijos. Skirtingos kultūros skirtingai vertina prekes ir paslaugas ir toleruoja ar draudžia skirtingo pobūdžio santykius tarp gamintojų, mainytojų ir vartotojų. Sakykime, kai kurios kultūros aukština kooperacinį turto įgijimą ir dalijimąsi, o kitos – konkurencinį turto įgijimą ir išsaugojimą. Vienos kultūros didelę reikšmę teikia privatinei nuosavybei, o kitos kultūros aukština bendrą nuosavybę. Todėl ir taupymas skirtingose kultūrose turi skirtingas prielaidas ir skirtingas išdavas.

3.2. MAINAI

Žmogaus darbo produktų dalis dažniausiai yra paskirstoma mainais. „Mainai yra bendražmogiškas vertingų objektų ir paslaugų davimo ir gavimo modelis“(Harris M,1998, p. 89) Reikšminga davimo ir gavimo forma yra bendras suaugusių vyrų ir moterų rūpinimasis vaikais apibrėžiant tai, ką reiškia būti žmogumi. Kūdikystėje iš savo tėvų negavę vertingų dalykų ir paslaugų, negali išlikti. Tačiau įvairiose kultūrose mainų modeliai labai įvairūs ir skirtingi. Antropologai skiria tris pagrindinius mainų tipus: abipusius, perskirstymo ir prekybos.

3.2.1. ABIPUSIAI MAINAI

Vienas iš mažų žemdirbystės ir medžiotojų-rankiotojų visuomenių ekonominio gyvenimo bruožų yra mainai pagal taip vadinamą abipusiškumo principą. Abipusiškuose mainuose produktų ir paslaugų kiekiai nepriklauso nuo priešinio kiekio. Mainų partneriai ima pagal savo poreikį ir patys atiduoda nesivadovaudami laiko ar kiekybės taisyklėmis.

Tam tikra abipusių mainų forma yra visose kultūrose, ypač tarp giminių ir draugų. Vyrai ir žmonos, draugai, broliai ir seserys bei kiti giminaičiai nereguliuoja ir nederina savo ekonominio gyvenimo prie neapskaičiuojamų davimo-gavimo sandėrių. Vaikai namuose nemoka pinigų už maistą, nenuomoja tėvų automobilio. Žmonos vyrams nepateikia sąskaitų už namų ruošą, draugai vienas kitam dovanoja dovanas. Tačiau dauguma dabartinių kultūrų mainų apima griežtai apibrėžtus priešinius srautus, kurie vyksta tam tikru laiku, kaip įvairūs komunaliniai mokesčiai ir panašiai.

Individo nenoras atsilyginti anksčiau ar vėliau sukelia blogų jausmų net artimiausiems giminaičiams ir draugams. Abipusiškumo ekonomikoje aiškiai netolygūs mainai nebūna nepastebėti. Nėra tokių būdų, įpareigojančių skolininkus atlyginti skolą. Tačiau yra subtilios sankcijos. Toks elgesys sukelia slaptą nepasitenkinimą ir skolininkas gali būti kolektyvo nubaustas.

Todėl abipusiams mainams būdinga ne tai, kad produktai ir paslaugos dovanojami be minties apie atlyginimą, o tai, kad nėra skubiai atlyginama, sistemingai neskaičiuojama mainomų paslaugų ir produktų vertė bei atvirai neigiama, kad apskritai skaičiuojama vertė.

Jokia kultūra negali remtis tik altruistiniais jausmais, gamindama ir skirstydama gėrybes bei paslaugas. Ikivalstybinėse kaimo bendruomenėse ir mažose grupėse gėrybės ir paslaugos yra gaminamos, mainomos ir teikiamos tarpusavyje nežiūrint materialinės pusiausvyros, skolos ar įsipareigojimo. Šie mainai išreiškiami giminystės įsipareigojimais, kurie apima savitarpio lūkesčius dėl maisto, aprangos, pastogės bei kitų gėrybių.

Giminiški mainai sudaro tik mažą šiuolaikinių mainų sistemos dalį, o mažų žemdirbių ir medžiotojų-rankiotojų bendruomenių beveik visi mainai vyksta tarp giminaičių ar bent tarp artimiausių draugų, kuriems tokie mainai turi ir asmeninę prasmę.

Ekonominiai sandėriai tarp ne giminių yra paremti prielaida, kad kiekvienas iš mainų sieks daugiausia gauti sukčiavimu ir vagystėmis. Tačiau prekyba ir pinigai, kaip nuolatini prekybos būdas, yra susiję su valstybės evoliucija ir taikių santykių tarp pirkėjų ir pardavėjų tvirtinimu prižiūrint valstybei.

Turbūt labiausiai paplitęs prekybos tarp ne giminių ar valstybės prižiūrimų turgų problemos sprendimas yra prekybos partnerystės. Tokiuose mainuose prekybos išvykų nariai bendrauja tik su savo prekybos partneriais. Jie, prekiaudami tarpusavyje, stengiasi laikytis ekvivalentiškumo principo, neigia suinteresuotumą iš sandėrio gauti daugiau ir siūlo prekes tarsi dovanas.

3.2.2. PERSKIRSTOMIEJI MAINAI

Ekonominių ir politinių sistemų evoliucija daugiausia yra prievartinių mainų formų, kurios papildo ar beveik pakeičia abipusius mainus, raidos pasekmė. Prievartiniai mainai tikriausiai atsirado iš to, ką veikiau galima pavadinti išsiplėtusiai artimais abipusiais mainais – perskirstymo mainais. Jų esmė tokia, kad individų darbo produktai vienu metu vienoje vietoje surenkami ir išdalijami nustatytomis dalimis. Tai daro perskirstytojai, kurie siekia didinti ir intensyvinti gamybą, dėl to įgyja autoritetą sau lygių akyse.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1442 žodžiai iš 2825 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.