Ekonominės geografijos pagrindai
5 (100%) 1 vote

Ekonominės geografijos pagrindai



Ivadas: Ekonomines geografijos kurso objektas, tikslai uzdaviniai bei aktualumas sprendziant Lietuvos integracijos i pasaulio politines ir ekonomines strukturas problemas

EG – tiria teritoriniu, socialiniu, ekonominiu sistemu susidaryma, raida, funkcionavima ir reguliavima (valdyma).

Graiku k.: Geo – zeme, grapho – rastas. Tradiciskai reiskia aprasomaji zemes pavirsiaus ir gelmiu moksla. Pirma karta bendri geografiniai duomenys aptinkami enciklopedinio pobudzio Gekatejaus Miletsio “Zemes aprasyme” (VI a. p. K.), Herodoto “Istorijoje” (V a.p. K.), t.y. sis mokslas prasidejo pries 2,5 tukst. m.

Pagrindines G sakos:

– fizine geografija;

– ekonomine (visuomenine) geografija;

– regionaline geografija;

– kartografija;

– astronomija ir kosmologija

– geografijos istorija.

Siandiena Lietuvoje E.G. aktualuma lemia:

– gavybos, gamybos, paslaugu sektoriaus persiskirstymas (t.y. Lietuvos ukio saku adaptacija laisvosios rinkos aplinkoje ir prisitaikymas prie integruotos prekiu ir paslaugu, kapitalo cirkuliacijos sistemos);

– regionines ir lokalines ukio sistemos aktyvinimas;

– isiliejimu i bendra pasaulio finansine, bankine sistema;

– integracija i vieninga ES sistema.

EG reiksme tarptautines ekonomikos ir vadybos studiju sistemoje

EG sudetine geografijos mokslo saka, kuri vienintele tipologizuoja, apibendrina i vieninga visuma zinias apie zeme. EG apibendrina visuomenine, socialine-ekonomine, ekologine ir technologine informacija. Todel ekonomikos ir vadybos studiju sistemoje EG atlieka svarbu vaidmeni:

1. Erdvinio ekonominio ir vadybinio mastymo ugdymo funkcija (pvz.: vietos naujai imonei pasirinkimas).

2. Apie butinybe ivertinti ekologine aplinkos charakteristika liudija investiciniu projektu ekspertizes, issivysciusiu saliu ekonomikos ekologiniu problemu sprendimo prioritetai.

3. Butinybe ugdyti sisteminius ir probleminius aplinkos vertinimo igudzius liudija

aplinkybe, kad siandieninis pasaulis nuolat keiciasi, ivaireja. Sioje situacijoje ekonomistas, vadybininkas privalo sugebeti apibendrinti kiek imanoma daugiau kiekybines informacijos, padesiancios isvengti rizikos.

Tokiu budu EG tampa bazine ekonominiu studiju disciplina

Siandiena pasaulyje EG paplitusi, kaip sociokulturinio ciklo disciplina. EG, kaip mokslo raida sietina su issivysciusiomis pasaulio salim JAV, Vokietija, Prancuzija, Didziaja Britanija, Svedija, Kanada, Japonija, Nyderlandais. Lietuvoje EG disciplina nera isvystyta. To priezastimi butu galima skaityti EG tarpdalykiskuma (geografija, ekonomika, sociologija), o musu salyje labiau skatinami atskiru krypciu tyrimai, raiskus sisteminiu poziuriu i Lietuvos ukio raida trukumas.



Piramidineje geografijos mokslo sistemoje (il. 1) EG uzima virsutini auksta, gaudama ir apibendrindama pradine informacija is taikomuju geografijos saku (geologijos, meteorologijos, klimatologijos, dirvozemiu tyrimo ir kt.) bei apibendrina fizines geografijos bei socialinius, ekonominius duomenys. Tuo budu EG apibendrina informacija apie atskiru teritoriju gamta, uki, gyventojus, kuri vartotojus pasiekia enciklopediniu zinynu, zemelapiu, lenteliu bei diagramu pavidalu. Duomenu rinkimui ir apibendrinimui EG naudojami 6 raktiniai klausimai ir 4 raktines savokos.

6 raktiniai EG klausimai

Skirtingai nuo ekonomistu, kuriems pagrindinis klausimas yra ka, kaip ir kam ir kiek pagaminti, EG iesko atsakyti i klausimus ka, kur, kada, kodel, kaip, kokiu

budu pakeisti.

Kl. ka? nagrineja tris objektus:

– gamtinius objektus (gamtines salygos ir resursai);

– socialinius objektus (gyventojus ir gyvenvietes);

– ekonominius objektus (imones ir infrastrukturas);

Kl. kur? apibrezia nagrinejamo objekto padeti erdveje. Tuo tikslu naudojamos geografines koordinates ar ivairaus tipo geografiniai pozymiai – fizines G (pagal santyki su kalnais, upemis, ezerais, juromis, dykumomis, derlingomis lygumomis ir t.t.), EG (pagal santyki su imonemis – sakinemis, konkurentemis, realizavimo rinkas, finansinius centrus ir t.t.), politines G, transporto G, ekologijos G ir t.t.

Kl. kada? nusako aptariamo objekto pasirodyma nurodytoje G erdveje.

Kl. kodel? apibrezia pagrindines priezastys, kodel objektas atsirado ir funkcionuoja konkrecioje G erdveje.

Kl. kaip? talpina savyje issiaiskinima, kaip objektas veikia ji supancia aplinka, o pastaroji savo ruoztu veikia objekta.

Kl. kokiu budu pakeist? reiskia paieskas atsakymo i klausima apie poreiki keisti objekto padeti arba parametrus siekiant maksimalaus ekonominio, ekologinio, socialinio efekto.

Kiekviena raktini klausima atitinka raktine EG savoka

4 raktines EG savokos

Kl. kas? – geo-materija (visata)

Kl. kur? – visatos dalis kurioje vystosi geo-materija, t.y. geo-erdve

Kl. kada? – geografinis laikas, suvokiamas, kokiu greiciu keiciasi geo-materija ir geo-erdve.

Kl. kodel, kaip, ir kokiu budu pakeisti? – geo-erdves (zemes erdves ir pasaulinio vandenyno) organizacija.

EG apibrezimas ir studiju objektas

EG suvokiama, kaip mokslas apie tarpusavyje susijusiu gamtiniu salygu, resursu, gyventoju, ukio sistemu egzistavima geo-erdveje, t.y. apie gamtos poveiki visuomenes ir ukio raidai bei ju poveiki gamtai.

EG – mokslas tyrinejantis ekonominiu subjektu elgesi konkrecioje geografineje erdveje (zemes antroposferoje: zemes pavirsius – 510 mil. kv. km.; aukstis – 20 km. (nuo giluminiu pasaulinio
vandenyno idubu – 11 km. zemiau vandenyno lygio iki auksciausiu 9 km. kalnu virsuniu, t.y. 10,2 mlijardu kub. km.)



EG studiju objektas – probleminiai antraposferos pokyciu sisteminiai ir informaciniai tyrimai. Pagrindines problemos siejamos su negatyviais socialiniais, ekonominiais, politiniais, technologiniais, ekologiniais procesais, t.y. visuomenes ir gamtos saveika.

Vidine EG struktura (il. 2)

Istorine EG paradigmu raida

Mokslas ir visuomene – mokslas egzistuoja tada, kai aplinkoje randasi poreikis jo produktui – moksliniams tyrimams (zinioms). Ziniu gavybai (gamybai), kontrolei, ir pardavimui kiekviena mokslo sritis turi tureti trys “saltinius” – pirmines informacijos, gretutiniu mokslo saku, ziniu pirkeju. EG padetis siu rysiu sistemoje (il. 3). Saveikaudama su apatine grandimi – gamta, gyventojais, ukiu EG gauna pirmine informacija, pasikeitimas moksliniais metodais ir idejomis vyksta glaudziai bendradarbiaujant su gretutinemis mokslo sakomis – ekonomika, sociologija, fizine G, o taipogi bendramokslinemis sritimis – kibernetika, sistemu teorija, filosofija. Baigtinis produktas (zinios) siulomos visuomenei (valstybinem, komercinem organizacijom ir kt.). Atsizvelgiant i EG turini moksline bendruomene skyla i keturias grupes (il.4). Mokslininkai organizatoriai gauna is visuomenes uzsakymus, sudaro mokslinius kolektyvus ir organizuoja mokslini darba ir po to siulo zinias vartotoju rinkoje. Mokslininkai teoretikai iesko EG sasaju su kitomis disciplinomis, transformuoja EG zinias i teorines schemas, kurios gali buti pritaikomos ir kitose mokslo sakose bei lygiagreciai transformuoja kitu saku zinias taikydami jas EG reikmem. Mokslininkai praktikai kaupia ir apdoroja pradine informacija bei pateikia ja aukstesnes grandies mokslininkams. Ir galu gale mokslininkai enciklopedistai apibendrine taikomas, teorines ir organizacines zinias sudaro EG mokslini branduoli.

Tam, kad visos mokslo grandys butu pletojamos, kaip vieninga visuma butina bendra moksline kalba, tyrimu sistema, t.y. paradigma – mokslinio pazinimo tikslu, priemoniu, metodu vieningumas, siejantis mokslininkus i bendrija galincia spresti mokslinius uzdavinius remiantis bendromis taisyklemis ir nuostatomis. EG per savo moksline gyvavimo istorija sukure astuonias, viena kita keitusias paradigmas (Faktas – Analize – Apibendrinimas – Teorija – Faktas – Analize – Apibendrinimas – Teorija).

Ekspediciniai tyrimai ir zemes aprasymas (2,5 tukst.m.)

Pirminiu duomenu surinkimas ir faktu surasymas chronologine tvarka, vykdomas keliaujant po tyrinejama teritorija. Taciau kiekvienas zmogus rinkdamas duomenys atkreipia demesi i skirtingus objektus, todel sie duomenys idomus, kaip betarpisku potyriu liudijimai. Del individualaus apibendrinimo jie negali buti laikytini moksliniais. Ekspediciju metu surinktos informacijos subjektyvumas ir nesistemine faktu gausa skatino pereiti prie komercines geografijos paradigmos, kuria itakojo juros prekyba ir pasaulines rinkos atsiradimas.

Komercine geografija

Ji siejama su XV – XVI a. didziaisiais geografiniais atradimais. Juros prekyba ir pasaulines rinkos atsiradimas skatino komercines (tarnaujancios prekybos poreikiams) geografijos atsiradima (pradininkai – italu ir olandu pirkliai). EG uzdavinys ivairiu faktu, butinu sekmingai prekybai analizavimas (sezonine paklausos ir pasiulos kaita, kelioniniu marsrutu saugumas, juros uostu, nauju realizavimo rinku ivardinimas ir t.t.). Pagrindinis tyrimu metodas – prekiautoju ir jureiviu apklausa, darbas stambiose prekybinese Ost-Indijos, Vest-Indijos imonese. Pagrindinis tyrimu rezultatas – komercines konkreciu geografiniu objektu charakteristikos. Pirmosios ir antrosios paradigmos sukaupti faktai itakojo XVIII amziuje perejima prie apibendrinancios kameralines statistikos.

Kameraline statistika

Kamera – vok. namas, t.y. kameraline statistika, tai apibendrinantys duomenys apie nama – valstybe sukaupti universiteto profesoriu apibendrinanciu didelius kiekius informacijos surinktos gyvenant viename mieste, kurie buvo pateikiami enciklopediniuose atskiros teritorijos aprasymuose). Jos pradininkas vokieciu geografas Achenval’is (“Abrisee der neuesten Staatswissenschaft”, 1749, XVIII a. VU buvo vykdomi statistiniai LDK regionu aprasymai). Tuo tikslu ivairiu valstybiu universitetuose pradeti rengti statistines informacijos rinkimo ir apibendrinimo specialistai. Valstybe (salis) buvo aprasoma sia tvarka:

1. Valstybes teritorija, sienos, administracinis suskirstymas;

2. Valstybes valdymo sistema;

3. Finansai ir biudzetas;

4. Gamtiniai istekliai, gyventojai, ukio sakos;

5. Karines pajegos, laivynas;

6. Rysiai su kitomis valstybemis.

Sukaupta gausi EG sistemine informacija reikalavo teorinio apibendrinimo, kuri atliko geografinio determinizmo ir posibilizmo paradigma.

Geografinis determinizmas ir posibilizmas

Determinnate – angl. nustatymas, apibrezimas, possible – galimybes. Tai buvo reakcija i C. Darvino studija “Apie rusiu kilme”, 1859. Darvino idejos apie evoliucija ir naturalia atranka ir organizmo prisitaikyma prie aplinkos tapo G determinizmo pamatu – “zmogus yra zemes pavirsiaus produktas” (E. Simpl, 1911). Ji sieke teoriskai apibendrinti ir paaiskinti visus atskiro zmogaus, bendruomenes, tautos veiklos ypatumus. Jos ribotumas, polinkis i nacionalizma, rasizma salygojo posibilizmo atsiradima Prancuzijoje. Si paradigma isvyste modeli, teigianti, kad vienoje
teritorijoje skirtingi zmones pasirinks skirtingus ekonomines elgsenos budus, kuriuos itakoje ne gamtiniai o visuomeniniai, sociokulturiniai faktoriai (religija, ekonomika, politika ir kt.).

Po to kai pavyko pritaikyti determinizmo teorija apibendrinant ekstremaliu gamtiniu salygu rajonu vystymuisi prasidejo teoriniu modeliu faktologinio patikrinimas, t.y. EG vel atsigreze i faktu rinkima.

Regionine paradigma

XX a. pradzioje vel tapo aktuali vieningos faktu kaupimo sistemos paieska. Siu paiesku rezultatu tapo naujo tyrimo objekto – ekonominio rajono pripazinimas. Jis buvo suvokiamas, kaip zemes pavirsiaus dalis, kurioje geografiniai faktai (objektai) desningai susisieja tarpusavyje i vieninga kompleksa. Vienas ryskiausiu sios krypties atstovu JAV geografas R. Hartchorn’as laikesi nuostatos, kad pagrindinis EG uzdavinys yra teritoriniu zemes pavirsiuje vykdomu ukines veiklos diferenciaciju tyrinejimas bei jos skirtumu susijusiu su vietove ivardinimu, bei esminiu reiskiniu isskirianciu sia vieta apibrezimas. “Geografija uzsiima tuo ,

kad uztikrina tikslu, sistemini ir racionalu skirtingu zemes pavirsiu aprasyma ir interpretavima”, 1939. Pagrindinis EG mokslo tikslas – egzistuojanciu duomenu sinteze siekiant pilno vietoves (regiono) aprasymo. Faktu gausa augo zymiai greiciau nei galimybe juos apibendrinti, todel regionine keicia sakine paradigma.

Sakine paradigma

1945 m. JAV geografas Acerman’as kritikuodamas regionalizmo paradigma, teige, kad geografai regionalistai sugebejo Antrojo Pasaulinio karo metais pateikti tik isoriska situacijos analize. Acerman’as kritikavo neefektyvu darbo pasidalinimo tarp atskiru regionu tyrinetoju metoda. Siu trukumu pasalinima mokslininkas siejo su specializuota sakine geografija, kuri buvo siejama su efektyvia EG integracija su kitomis mokslo sakomis. Po to seke EG diferenciacija i gyventoju, sakinio ukio, taikomuju istekliu geografija, bei vis smulkesni sakini suskirstyma (kaimo, miesto gyventoju geografija, geo-urbanistika ir t.t.). Faktu gausa siekiant prognozavimo paskatino taikyti matematinius statistinius tyrimu metodus – kiekybine revoliucija.

Kiekybine revoliucija ir matematine geografija

1953 m. JAV geografas F. Schefer’is rase, kad EG uzduotis ne rinkti faktus, o “formuoti desnius, valdancius erdvini procesu pasiskirstyma zemes pavirsiuje”, V. Bunje “geografija turi kalbeti geometrijos kalba”, 1966. Tuo budu EG uzduotis siejama nauju problemu sprendimu:

1. Transporto problemos – kroviniu srautu optimizacija, kroviniu gabenimas is gamintojo vartotojui ir t.t.;

2. Erdvines problemos – kainu pusiausvyra;

3. Prekybiniu tasku issidestymo problemos – parduotuviu tinklo optimizavimas;

4. Gamybos imoniu problemos – tarp zaliavu tiekeju ir gaminiu vartotoju, t.y. transporto srautu mazinimas; ir t.t.

Kompromisas tarp matematinio (bendrybiu paieskos) ir geografinio (unikalumu paieskos) metodu buvo rastas sistemineje-strukturineje paradigmoje.

Sistemine – strukturine paradigma

A.Bogdanovas”Tektologija” (Organizacijos mokslas, 1911, Berlynas, jo idejas apibendrino kibernetikas N. Binner’is, 1947. SS paradigmos esme:

a) elementas — kaip toliau neskaidomas tyrimu objektas;

b) rysys – santykis tarp elementu;

c) struktura – rysiu tarp elementu ypatumai;

d) sistema – aplinka, kurioje egzistuoja elementai;

e) posistemes – nagrinejamos sistemos dalys;

f) super-sistema – globaline sistemos visuma.

Informacine – problemine paradigma (problema, vystymasis, informacija)

Problema – skirtumas tarp esamo ir trokstamo objekto buvio aplinkoje, t.y. skirtumas tarp egzistuojancio ir siekiamo zinojimo apie objekta, reiskinius, procesus (ekonomine elgsena tikslineje ekonomineje erdveje), t.y. progresa. Vystymas – pastovus ir efektyvus sistemos strukturinis, informacinis, elgseninis augimas. Pagrindinis ivairoves saltinis – informacinis procesas, kuris suprantamas, kaip sistemos saveika su isorine aplinka, kurios metu ji gauna poveikio signalus ir privalo juos atspindeti. Pagal sistemos reakcija i signala, galima spresti apie jos organizuotuma, sudetinguma, kaitos tendencijas, egzistavimo problemas ir perspektyvas. Pagrindinis sistemos parametras – Objekto gyvavimo ciklas (il. 5).



I.1. Globaline pasaulio sistema, struktura, dinamika, problemos. Pasaulio saliu klasifikacija. Integraciniai pokyciai politiniame ir ekonominiame pasaulio zemelapyje (BA, ES, NVO, Amerikos valstybiu organizacijos (OAS) Pietu Lotynu Amerikos asociacija (MERCOSUR), Centrines Amerikos integracine sistema (SICA), Afrikos vienybes organizacija (OUA), Arabu valstybiu lyga (LAS), Pietryciu Azijos Tautu Asociacija (ASEAN), Pietryciu ir Rytu Azijos naujosios industrines valstybes. Europos laisvosios prekybos asociacija (EFTA), Vidurio Europos laisvosios prekybos sutartis, Siaures Amerikos laisvos prekybos sutartis (NAFTA), Lotynu Amerikos Integracijos Asociacija (ALADI), Afrikos industrializacijos sajunga, Vakaru Afrikos ekonomine bendrija (ECOWAS), Pietu Afrikos pletros bendrija (SADC), Nafta eksportuojanciu saliu organizacija (OPEC)).

Globaline pasaulio sistema (GPS) struktura, dinamika, problemos.

GPS aprepia viso zemes pavirsiaus geo-erdve, kaip vieninga visuma. Zemes amzius – 4,5 mil. metu. Jos raida itakoja du energijos saltiniai: isorinis – saule, vidinis – nuo 3 000 iki 350 laipsniu silumos.

GPS

I. GPS

II. Juostine (11) pasaulio struktura (arktine ir antarktine;

sub-arktine ir sub-antarktine; vidutine; subtropine; atograzu (tropine); sub-ekvatorine, pusiaujo (ekvatorine). Zemynai (Azijos, Europos, Amerikos, Afrikos, Australijos, Antarktidos). Vandenynai (Ramusis, Atlanto, Indijos, Siaures).

III. Valstybes (200), tarpvalstybines sajungos.

IV. Regionai (2 000 tarpnacionaliniu regionu).

V. Lokaliniai padaliniai (200 000 regiono daliu, miestu strukturu).

t.y. GPS yra penkiu lygiu mozaika is 202 222 daliu. Mazesni GPS dariniai tyrinejami siekiant kuo smulkesnes detalizacijos, didesni – taikant teorinius apibendrinimus.

Vertikali ir horizontali GPS sistema (il.1).

Globaline periferija – ekstremaliu gamtiniu salygu (poliarinis ratas, auksti kalnai, dykumos ir kt.) ir bio istekliu rajonai.

Globaline pusiau periferija – rajonai, kur vykdoma agrarine ir industrine veikla.

Globalinis centras – rajonai, globaliniai miestai, postindustriniai megalopoliai, kur koncentruojasi paslaugos ir informacijos, informaciniu technologiju gamyba ir kt.

Siandieniniai GPS raidos ypatumai

Gyvoji gamta yra degradacijos ir isnykimo lygyje, visuomene – vystymosi ir stabilizacijos, technologine informacine sistema – augimo ir issivystymo etape. GPS kaita itakoja kosminiu tyrimu raida, netolygus teritorinis pasiskirstymas, kuri lemia didziuju pasaulio valstybiu raida.

GPS dinamika

Naujoviu diegimas (tobulejimas), ivairove, integracija ir tikslingumas

(organizuotumas).

Isorines ir vidines GPS problemos

I. Isorines

I a) GPS poveikis kosmosui. Kosmoso tyrimai, bandymai, aparatu paleidimai ir t.t. (pastovios bazes Menulyje, 2 012 m., Marse, 2 027 m. irengimas) daro dideli poveiki pasaulio gerovei (uzimtumas, gamyba, vartojimas, technologiju modernizacija ir t.t.).

I b) Kosmoso poveikis GPS – kiekvieno kosminio laivo paleidimas suardo ozono sluoksni nuo 250 iki 1 000 kv. km.

II Vidines

II a) tarp visuomenes, technikos issivystymo ir gamtos:

– mazeja rusine gamtos ivairove, degraduoja globaline ekosistema;

– deguonies ir anglies dvideginio ciklo pazeidimas biosferoje;

– ozono sluoksnio nykimas atmosferoje.

II b) tarp skirtingu bendruomenes lygiu:

– etniniai, socialiniai, kulturiniai skirtumai;

– turto ir skurdo problema (BVP vienam zmogui per metus Japonijoje – 32 000; Cade – 200 JAV dol.);

– karu problemos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2166 žodžiai iš 7214 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.