Ekonominės integracijos skatinančios plėtrą
5 (100%) 1 vote

Ekonominės integracijos skatinančios plėtrą

TURINYS

ĮVADAS 3

I. EKONOMINĖS INTEGRACIJOS CHARAKTERISTIKOS 4

1. EKONOMINĖS INTEGRACIJOS PAKOPOS 4

2. BENDROSIOS RINKOS KŪRIMO TIKSLAI 5

3. KETURIOS LAISVĖS: EKONOMINĖS INTEGRACIJOS PERSPEKTYVA 6

3.1. LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS 6

Teisės derinimas 7

Naujų techninių kliūčių prevencija 8

Naujas reguliavimo metodas 8

Standartizavimas ir sertifikavimas 8

Intelektinės ir pramoninės nuosavybės apsauga 8

Viešieji pirkimai 9

3.2. LAISVAS DARBO JĖGOS JUDĖJIMAS 10

Bendroji darbo rinka 10

Migruojančios darbo jėgos socialinės garantijos 11

Įsisteigimo laisvė ir diplomų pripažinimas 11

3.3. LAISVAS PASLAUGŲ JUDĖJIMAS 12

3.4. LAISVAS KAPITALO JUDĖJIMAS 15

II. LIETUVOS TARPTAUTINĖS EKONOMINĖS INTEGRACIJOS IR UŽSIENIO PREKYBOS BŪKLĖS ANALIZĖ 16

1. PAGRINDINĖS LIETUVOS IŠORĖS EKONOMINIŲ RYŠIŲ TENDENCIJOS 16

2. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS 18

3. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBA 19

4. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS SĄLYGŲ KAITOS LIETUVAI TAPUS EUROPOS SĄJUNGOS NARE HIPOTETINĖ ANALIZĖ 24

5. LIETUVOS DARBO JĖGOS MIGRACIJA 27

III. GALIMYBIŲ ANALIZĖ, LIETUVAI ĮSTOJUS Į ES 28

IŠVADOS 31

LITERATŪROS SĄRAŠAS 32ĮVADAS

Integracija į Europos Sąjungą, greta siekio tapti NATO nare ir palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų. Integracija nėra vienkartinis įvykis, o veikiau ilgas procesas, kurio metu plečiamas ir gilinamas jau pradėtas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių-narių. Visos pagrindinės mūsų šalies politinės jėgos sutaria dėl Lietuvos būsimos narystės ES.

Norime būti Europos Sąjungoje, kad sustiprintume mūsų europietišką identitetą, užtikrintume ir vystytume politinį ir ekonominį stabilumą, sukurtume pagrindą ekonomikos vystymuisi ateityje. Ekonominės politikos srityje Lietuvos įsijungimas į Europos Bendrąją rinką mums būtų naudingas daugeliu aspektų, pvz., užtikrintų greitą ir tolygią Lietuvos ekonomikos plėtrą, spartų gyvenimo standartų augimą, efektyvios konkurencinės aplinkos sukūrimą, regioninės politikos klausimų efektyvų sprendimą, palankių Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) principų įdiegimą Lietuvos žemės ūkyje.I. EKONOMINĖS INTEGRACIJOS CHARAKTERISTIKOS

Ekonominė integracija – tai nacionalinių ekonomikų susijungimas, ribų, skiriančių ekonominę veiklą vienoje valstybėje nuo kitos panaikinimas.

Ekonominė integracija suvokiama kaip pavienių valstybių ekonomikų susiliejimas į vieną visumą, labai aktyviai formuojant visą verslo aplinką.

Pokario laikotarpiu pasaulio ekonomikos tapo atviros ir tarpusavyje susijusios. Kaune, Londone ar Tokijuje šiandien jaunimas geria Coca Cola, valgo mėsainius, dėvi LEVI‘S džinsus, klauso panašią muziką. Didžiulės korporacijos, tokios kaip Ford, Toyota, IBM, gamina ir parduoda savo produkciją kiekvienoje didesnėje valstybėje. Naujų rinkų ir naujų gamybos vietų paieška veda į “biznio globalizaciją”, kadangi įmonės pertvarko ir perkelia savo veiklą į užsienį, susiliejant su nacionalinėmis ekonomikomis.

Pasaulio ekonomikų didėjanti integracija spartėja dėl technologinių pasekmių: pigus oro transportas, kompiuteriai, telefonai, faksai, satelitinė televizija ir t.t., tačiau ją labai stabdo didžiausių valstybių prekybos nepakankamo liberalizavimo politika.

1. Ekonominės integracijos pakopos

Pokariniu laikotarpiu buvo pastebimas ne tik prekybos liberalizavimas ir biznio globalizacija, bet ir regioninių prekybos blokų formavimasis, apsprendęs gilesnę ir platesnę integraciją tarp dalyvaujančių narių. Kai kurios šalių grupės orientavosi į laisvą prekybą, pvz., Šiaurės Amerikos Laisvos Prekybos Susitarimai (The North American Free Trade Agreement – NAFTA), kitos į bendrą valiutą ar bendrą politiką, pvz., valiutinė sąjunga tarp Belgijos ir Liuksemburgo. Europos Sąjunga yra geriausiai žinoma iš šių blokų. Joje laisvai gali judėti prekės, paslaugos, darbo jėga ir kapitalas, nors ir ne visose šalyse – bendra valiuta.

Dauguma literatūros šaltinių išskiria 5 ekonominės integracijos pakopas:

1) Laisvos prekybos zona – (The Free Trade Area). Tai silpniausia ekonominės integracijos forma. Ji apima tarifų ir kvotų tarp zoną sudarančių šalių pašalinimą.

2) Muitų sąjunga – (The Customs Union). Tai vienu laipteliu aukščiau nei laisvos prekybos zona. Jai būdingi laisvos prekybos zonos požymiai, tačiau įpareigoja valstybes-nares užsiimti bendra prekybos politika santykiuose su likusiu pasauliu (pvz., priimant bendrus užsienio tarifus).

3) Bendra rinka – (The Custom Market). Jai būdingi visi muitų sąjungos bruožai ir laisvas gamybos veiksnių judėjimas, kuriant bendrą prekių, paslaugų, darbo ir kapitalo rinką, o didžiausias pasiekimas yra tas, kad laisvos prekybos principai įtraukia darbą ir kapitalą. Muitų sąjunga, kaip ir laisvos prekybos zona, apima prekių ir paslaugų judėjimą ribotai. Bendros rinkos tikslai įtraukia ne tik išorės kontrolės panaikinimą prekybai, migracijai, kapitalui, bet svarbiausia – vyriausybės politikos harmonizavimą tokiose srityse kaip mokesčiai, socialinis saugumas, visuomeninis aprūpinimas, pramonės ir regioninė politika, siekiant išvengti barjerų, kurie gali priešingu atveju tęsti nacionalinių rinkų segmentaciją.

4) Ekonominės politikos
harmonizavimas vyksta nuolat, palaipsniui centralizuojant ekonominę politiką, derinant ją su nacionalinėmis politikomis.

5) Ekonominė ir valiutinė sąjunga (EVS) yra stipriausia integracijos forma. Ekonominė sąjunga apima centralizuotą ekonominę politiką, bet nėra siekiama harmonizuoti ar koordinuoti politiką kaip bendrosios rinkos atveju. Bendros rinkos ir ekonominės sąjungos skirtumai yra neryškūs. Valiutinė sąjunga apima centralizuotą valiutinę politiką. Valiutų keitimo normų svyravimai, kitimo kaštai akivaizdžiai trukdo laisvam prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui. Valiutinė sąjunga – bendros valiutos ir vieno Centrinio Banko sukūrimas – yra būtina sąlyga einant į bendrą rinką. Paprastai atrodo, kad reikia sujungti politinius suverenitetus, norint sukurti ekonominę ir valiutinę sąjungą ir siekiant, kad ji būtų visiškai skirtinga nuo susitarimų harmonizavimo ir koordinavimo politikos, kuri būdinga bendrai rinkai.

Kalbant apie ekonominę integraciją neišvengiamai paliečiama ir Europos Sąjungos tema. Visų pirma – tai ypač tikslus sėkmingos ekonominės integracijos praktinis pavyzdys, antra – tai Lietuvos ekonominės integracijos tikslas. Būtent tai ir paskatino mus rašant šį darbą remtis ne vien grynai teorine medžiaga, pateikiančia labai apibendrintą informaciją apie ekonominę integraciją. Mes pasirinkome mums rūpimais aspektais išnagrinėti Europos Sąjungos bendrąją rinką ir Europos Sąjungos ekonominę integraciją, taip atskleidžiant ekonominės integracijos privalumus.

2. Bendrosios rinkos kūrimo tikslai

Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartyje apibrėžtas svarbiausias Bendrijos tikslas: „ …kuriant bendrąją rinką ir derinant šalių narių ekonominę politiką, skatinti Bendrijos ekonominės veiklos harmoningą raidą, nuolatinį ir subalansuotą augimą, stabilumo didėjimą, gyvenimo standartų paspartintą augimą ir artimus santykius tarp šalių narių“.

Bendrijos veikla pagal sutarties sąlygas ir numatytus įgyvendinimo terminus turi apimti:

• Muitų ir kiekybinių apribojimų bei kitų priemonių, turinčių analogišką poveikį, pašalinimą prekių importui ir eksportui tarp šalių narių;

• Bendrų muitų tarifų ir bendros prekybos politikos trečiųjų šalių atžvilgiu sukūrimą;

• Kliūčių laisvam asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui pašalinimą;

• Bendrosios žemės ūkio politikos sukūrimą;

• Bendrosios transporto politikos suderinimą;

• Sistemos, užtikrinančios konkurenciją bendrojoje rinkoje, sukūrimą;

• Procedūrų, leidžiančių koordinuoti ekonominę šalių narių politiką ir padedančių išvengti jų mokėjimo balanso pusiausvyros pažeidimų, patvirtinimą;

• Šalių narių teisės suderinimą, leidžiantį tinkamai funkcionuoti bendrajai rinkai;

• Europos socialinio fondo įkūrimą, siekiant pagerinti užimtumo galimybes ir pagerinti darbuotojų gyvenimo standartus;

• Europos investicijų banko sukūrimą, siekiant palengvinti Bendrijos ekonominę plėtrą, panaudojant naujus išteklius;

• Bendradarbiavimą su kitomis šalimis ir teritorijomis, siekiant didinti prekybą ir skatinti bendrą ekonominę ir socialinę plėtrą.

3. Keturios laisvės: ekonominės integracijos perspektyva

Keturios laisvės:

1) Laisvas prekių judėjimas;

2) Laisvas darbo jėgos judėjimas;

3) Laisvas paslaugų judėjimas;

4) Laisvas kapitalo judėjimas.

Norint sukurti efektyviai veikiančią bendrąją rinką tarp Europos valstybių, reikėjo ne tik pašalinti visas kliūtis keturioms laisvėms, bet ir panaikinti rinką iškraipančias vyriausybių intervencines ir kitas priemones. Tai galėjo būti įgyvendinta plėtojant bendrąją rinką, gilinant integraciją, šalinant kliūtis visoms keturioms laisvėms įgyvendinti.

3.1. Laisvas prekių judėjimas

Laisvas prekių judėjimas apima muitų ir muitinių panaikinimą Europos Sąjungoje, bendrą užsienio prekybos bei muitų politiką, netarifinių kliūčių panaikinimą. Laisvas prekių judėjimas yra neįmanomas be techninių, subsidijų paskirstymo taisyklių, netiesioginių mokesčių suderinimo. Pasirengimas laisvam prekių judėjimui reikalauja nemažai finansinių išteklių.

Techninės prekybos kliūtys kyla iš skirtingų standartų ir techninių specifikacijų, taikomų pramonės prekėms ir maisto produktams. Bendrosios rinkos problema buvo ne nacionalinių taisyklių egzistavimas, bet skirtumų tarp nacionalinių taisyklių ir būdų ginti nacionalines rinkas nuo kitų šalių narių produkcijos egzistavimas.

Skirtingi techniniai standartai gali trukdyti prekybai labiau nei muitai. Jei produktas neatitinka techninių standartų, jo patekimas į rinką praktiškai neįmanomas.

Tačiau EB sutartis leidžia tam tikrus importo apribojimus tais atvejais, jei prekė susijusi su grėsme visuomenės moralei ir saugumui, vartotojų sveikatai. Visi kiti atvejai yra neleistini.

Laisvam prekių judėjimui būtinas teisinis reglamentavimas dėl įvairių priežasčių: pramoninės gamybos racionalizavimo, darbuotojų saugumo, vartotojų sveikatos ir aplinkos apsaugos užtikrinimo.

Laisvą prekių judėjimą Bendrijoje užtikrina atitinkamos EB sutarties nuostatos, numatančios pažeidimų kontrolės procedūras (226 str.). Europos Komisija remiasi šiomis procedūromis, kai tik ji užregistruoja bet kurioje šalyje narėje sutarties nuostatų pažeidimą. Informaciją
pažeidimus pateikia Europos Parlamento nariai, spauda, bet dažniausiai – patys rinkos dalyviai, asociacijos ar kitos šalys narės, atsižvelgdamos į gautą informaciją apie kitos šalies narės rengiamus standartų ar techninių reikalavimų projektus.

Laisvo paslaugų judėjimo įgyvendinimas susijęs su teisės derinimu, techninių kliūčių šalinimu, nauju techninio derinimo požiūriu ir jo įgyvendinimo priemonėmis – standartizavimu, sertifikavimu. Didelės reikšmės turi tokie teisiniai aspektai kaip nuosavybės (pramoninės ir intelektinės) apsauga, viešųjų pirkimų reglamentavimas ir kiti.

Teisės derinimas

Techninių kliūčių prekybai pramonės produkcija pašalinimas remiasi nacionalinių taisyklių derinimu su Bendrijos standartais. Tai nėra paprastas procesas, jis reikalauja šalyje veikiančių gamybos sistemų pakeitimo. Kiekviena šalis narė deda pastangų įtikinti partnerius, kad jos techninės taisyklės yra geriausios, ir turėtų būti Bendrijos pripažintos.

Teisės derinimo procedūros reikalauja daug darbo, bet ekonominei integracijai davė ir duoda naudingų rezultatų. Jei visose šalyse narėse naudojami tie patys standartai, tai produktas, pagamintas pagal tuos standartus kurioje nors šalyje, yra pripažįstamas ir kitose šalyse. Gaminį, neatitinkantį saugos reikalavimų (dažniausiai pagamintą ne pagal suderintus standartus), draudžiama pardavinėti bendrojoje rinkoje, apimant ir šalies gamintojos rinką. Ir atvirkščiai, šalis narė negali naudoti griežtesnių nacionalinių taisyklių nei Bendrijos reikalavimai.

Naujų techninių kliūčių prevencija

Jei produktas yra teisėtai pagamintas ir parduodamas vienoje šalyje narėje, jis turi būti įleistas ir į bet kurios šalies narės rinką. Nacionalinės nuostatos neturi diskriminuoti prekiautojų ar turėti diskriminacinio poveikio prekiaujant nacionaliniais produktais, palyginti su kitų šalių narių produktais. Šalis neturi trukdyti kitos šalies produktų konkurencijai tik todėl, kad produktai šiek tiek skiriasi nuo tėvyninių.

Naujas reguliavimo metodas

Tais atvejais, kai negalima pasiekti abipusio pripažinimo dėl skirtingų nacionalinių įstatymų ir jų esminių tikslų didelio skirtumo, teisinis reguliavimas apsiriboja pagrindinių saugos reikalavimų perėmimu. Šie reikalavimai reiškia, kad produktas, pagamintas laikantis pagrindinių saugos reikalavimų ir patekęs į rinką, turi būti pripažintas ir jis gali laisvai judėti visoje bendrojoje rinkoje.

Europos standartizacijos institucijos parengia techninius standartus, kurių gamintojas privalo laikytis, norėdamas pagaminti ir pateikti rinkai produktą, atitinkantį saugos reikalavimus.

Techninių standartų taikymas yra laisvanoriškas. Tai reiškia, kad gamintojas gali jų nesilaikyti, bet tada jis pats turi įrodyti produkto atitikimą saugos reikalavimams. Kita vertus, nacionalinės institucijos yra įpareigotos pripažinti, kad produktas pagamintas pagal suderintus standartus, atitinka esminius direktyvos reikalavimus.

Standartizavimas ir sertifikavimas

Naujo techninio reguliavimo požiūrio įgyvendinimo būdas – standartizavimas, t.y. sukūrimas standartų, nustatančių pramonės produktų specifikacijas. Suderintus standartus patvirtina (sertifikuoja) oficialios valdžios pripažintos nacionalinės institucijos.

Bendrijos standartizacijos politika, kurios tikslas – aprūpinti pramonę bendra technine aplinka, įgyvendinama direktyvų pagalba reglamentuojant informacijos teikimo procedūras techninių standartų ir normų srityje.

Atitikties standartams ir normoms sertifikato abipusis pripažinimas yra esminis siekiant laisvo prekių judėjimo.

Intelektinės ir pramoninės nuosavybės apsauga

Visoje Bendrijoje ginama intelektinė ir pramoninė nuosavybė atlieka svarbų vaidmenį šalinant laisvo prekių ir paslaugų judėjimo kliūtis. Ji yra viena iš būtinų ES vidaus rinkos funkcionavimo prielaidų ir verslo teisių gynimo priemonių. Griežta autorinių teisių apsauga ir su ja susijusios teisės laikomos pagrindu kuriant pridedamąją vertę ir užtikrinant konkurencingumą. Šioje srityje siekiama sukurti suderintas ir aiškias taisykles, kurios leistų visoms suinteresuotoms šalims gauti naudą iš bendrosios rinkos, užtikrinant balansą tarp autorinių teisių turėtojų ir vartotojų interesų. Kalbant apie pramoninę nuosavybę, EB taisyklės leidžia sukurti papildomos apsaugos sertifikatą produktams, kuris penkerius metus, pasibaigus patento galiojimui, saugo atradimus gamybos srityje.

Bendrijoje naudojamas prekių žymėjimas CE ženklu patvirtina pramoninių prekių atitiktį Bendrijos standartams, ir šalys narės yra įpareigotos savo teritorijoje pripažinti bet kuriuos produktus, turinčius šį žymėjimą.

Pagal Madrido susitikimo dėl tarptautinių ženklų registravimo (1989 m.) protokolą, tarpvalstybinės organizacijos, tokios kaip ES, turinčios savo prekės ženklo registravimo sistemą, gali dalyvauti tarptautinėje registravimo sistemoje. Tai leidžia apginti prekės ženklą ne tik Bendrijoje, bet ir šalyse, kurios yra patvirtinusios Madrido protokolą.

Viešieji pirkimai

Apie 15 proc. ES šalių narių ekonominės veiklos panaudojama oficialių valstybės institucijų darbui užtikrinti ir aprūpinti. Jei Bendrijoje egzistuoja rinka, tai ir viešasis sektorius turi būti atviras Bendrijos vidaus prekybai ir konkurencijai.

Viešieji pirkimai darbams
koordinuojami skelbiant apie juos Bendrijos oficialiajame leidinyje (Official Journal of the European Commonities, OJ), kad suinteresuotos šalys narės apie juos sužinotų vienu metu. Taip pat pateikiamos bendros pretendentų darbams vykdyti atrankos taisyklės. Kontrakto, kuriam taikomos šios procedūros, minimali vertė yra 5 mln. eurų. Viešųjų pirkimų darbams konkursų procedūros yra skaidrios, pretendentams pateikiamos svarbios reikalavimų detalės, leidžiančios tinkamai pasirengti konkursui.

Visos konkurse dalyvaujančios įmonės vertinamos pagal iš anksto paskelbtus kriterijus. Viešiesiems prekių pirkimams priskiriamos kasdieninio vartojimo prekės: ligoninių įranga, mokslinių tyrimų prietaisai ir įranga, nespecifinės prekės kariuomenei aprūpinti ir pan. Unifikuotų taisyklių viešiesiems pirkimams laikymąsi, verslo skundų dėl procedūrų pažeidimų tikrinimą užtikrina priežiūros komitetas.

Visų šalių narių įmonėms, dalyvaujančioms konkurse, taikomos vienodos sąlygos. Siekiama maksimalaus skaidrumo sektoriuose, geriausiai teikiančiuose paslaugas per sieną pagal suderintus prioritetus: aprūpinimas ir aptarnavimas, kompiuterinės technologijos, reklama, architektūra, inžinerija ir kai kurios finansinės paslaugos. Neprioritetiniais sektoriais laikomas viešbučių verslas, švietimas ir mokymas, socialinės ir teisinės paslaugos, iš kurių reikalaujama minimalaus skaidrumo. Vandens, energijos, transporto ir telekomunikacijų direktyva apima taip pat ir paslaugų, teikiamų tuose sektoriuose, pardavimą.

3.2. Laisvas darbo jėgos judėjimas

Laisvas darbo jėgos judėjimas – viena iš laisvių, sudarančių bendrosios rinkos pagrindą.

Tai didžiulis Europos integracijos laimėjimas – pokario metų ekonominės migracijos pavertimas laisvu darbo jėgos judėjimu. Laisvas darbo jėgos judėjimas ES piliečiams sąjungos viduje suteikia galimybę ieškoti geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų. Taigi jis skatina galimybes pagerinti individo gyvenimo standartus, kartu sumažina socialinę įtampą ir leidžia pagerinti darbo jėgos, likusios ES neturtingiausiuose regionuose, gyvenimo sąlygas.

Turtingiausioms šalims ir regionams migracija pateikia darbo jėgos, turinčios įtakos jų ekonominiam augimui. ES tai palengvina darbo pasiūlos reguliavimą pagal įmonių poreikį ir atveria labiau suderintos ir efektyvesnės ekonominės politikos Europos lygiu galimybes. Ekonominis darbo jėgos judėjimo liberalizavimas remiasi prielaida, kad panaikinus kliūtis laisvam darbo jėgos judėjimui darbininkai migruos ten, kur yra darbo jėgos stygius, ir todėl siūlomas darbo užmokestis yra didesnis. Bendrojoje rinkoje tai skatins našumą ir efektyvesnį išteklių paskirstymą.

Tačiau laisvas darbo jėgos judėjimas turi ir trūkumų. Tai sudėtingas įprastos gyvenimo vietos pakeitimas, vietinių gyventojų nedraugiškumas atvykusiųjų atžvilgiu, emigracijos regionų nuskurdinimas dėl žmogiškųjų išteklių netekimo, padidėjęs socialinių paslaugų poreikis imigracijos regionuose. Laisvas darbo jėgos judėjimas nėra panacėja įvairioms problemoms spręsti. Jis turi būti paremtas socialinėmis priemonėmis remti migrantus ir jų šeimas. Be to, jis turi būti susietas su efektyvia regionine politika, įgalinančia sukurti darbo vietas nepalankiuose regionuose.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2659 žodžiai iš 8687 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.