Ekonominės sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimus
5 (100%) 1 vote

Ekonominės sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimus

1121

1. Įvadas 3

2. Finansinių sankcijų samprata ir rūšys 3

3. Finansinių (ekonominių) sankcijų rūšys. 4

1. Delspinigiai 4

2. Baudos 5

4. Švelnesnių sankcijų skyrimo ar atleidimo nuo sankcijų tvarka 7

5. Išvados 9

Naudota literatūra 10

1. Įvadas

Visuomenė dalį savo finkcijų yra pavedusi vykdyti valstybei, tačiau tam, kad valstybė galėtu jas atlikti yra reikalingos tam tikros piniginės lėšos. Dėl to yra sudarytas sudėtingas mokesčių rinkimo mechanizmas, o surinktos lšos yra naudojamos valstybės funkcijų vykdymui užtikrinti.

Asmens pareiga mokėti mokesčius atsirado nuo pat valstybinių darinių susidarymo, o dabartyje, ši pareiga yra įtvirtinta kosntitucijose, įstatyminiuose aktuose. Ne išimtis yra ir Lietuva. Tačiau kiekvienas asmuo yra individas ir turi savo vertybių sistemą, tad dažniausiai asmenys nėra linkę atiduoti dalį savo lėšų valstybei, o dėl to ji patiria nuostolius. Asmenų pareiga mokėti mokesčius visu pirma yra užtikrinta įvairiomis valstybės poveikio priemonėmis: tai gali būti ir paskatinimas už laiku sumokamus mokesčius; arba, jei asmuo pažeidžia mokesčių įstatymus, jam gali būti taikomos ir neigiamo poveikio priemonės: baudos ar net baudžiamoji atsakomybė, jei pažeidus mokesčių įstatymus yra pažeidžiamas ir baudžiamasis įstatymas. Ekonominės (finansinės) sankcijos yra neigiamo poveikio priemonės yra yra taikomos , kaip tam tikra valstybės reakcija į mokesčių įstatymų pažeidimus.

Šiame darbe aš apsistengsiu atskleisti esminius ekonominių (finansinių) sankcijų požymius, elementus, taip pat detaliau panagrinėsiu atskiras šių sankcijų rūšis.

2. Finansinių sankcijų samprata ir rūšys

Finansinė sankcija, tai mokesčių įstatyme numatyta pinigų suma, kurią mokesčių administratoriaus sprendimu privalo sumokėti asmuo laiku neįvykdęs mokestinės prievolės ar padaręs kitus mokesčių įstatymų nustatytus pažeidimus. Finansinė sankcija gali pasireikšti baudų skirimu ir delspinigių skaičiavimu.

Valstybė siekdama užtikrinti konstitucinės pareigos mokėti mokesčius vykdymą gali nsutatyti teisinę atsakomybę už mokesčių įstatytmų pažeidimus, tokios atsakomybės rūšis, atitinkamas nuobaudas, kurios gali būti skiriamos asmenims (tiek fiziniams, tiek juridiniams). Baudos, kaip finansinės (ekonominės) sankcijos sukelia asmeniui neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, tuo siekiant jį nubausti, taip pat skatina jį ir kitus mokesčių mokėtojus vykdyti mokestines prievoles (prevencija). Baudos dydis yra nustatytas įstatymuose, tačiau įstatymų leidėjas nustatynėdamas baudų dydžius yra varžomas įvairisusių teisės principų (pvz. teisingumo, teisinės valstybs ir kt.), tarptautinės teisės normų ir pan. Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokius baudų dydžius, kurie yra būtini siekiant užtikrinti asmenų pareigą mokėti mokesčius.

Delspinigiai yra viena iš finansinės atsakomybės priemonių. Lyginant su bauda, delspinigiai užtikrina ne tik mokestines prievolės vykdymą, bet ir žalo9s atsiradusios dėl laiku nesumokėtų mokesčių, atlyginimą valstybei. Jie yra skirti padengti valstybės turėtas išlaidas dėl ne laiku sumokėtų mokesčių, todėl nustatant delspinigių dydį , jie neturi būti mažesni už valstybės patirtus nuostolius. Tačiau delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti mokesčius.

Taigi, ekonominių sankcijų taikymo pagrindinė paskirti yra ne nubausti pažeidėja, o užtikrinti valstybės įplaukas iš mokesčių mokėtojų

3. Finansinių (ekonominių) sankcijų rūšys.

1. Delspinigiai

Delspinigiai, pagal Mokesčių administravimo įstatymą, skaičiuojami:

1) už ne laiku sumokėtą arba nesumokėtą į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei valstybės pinigų fondus deklaruotą mokestį

2) už ne laiku sumokėtą arba nesumokėtą patikrinimo metu mokesčio administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą mokestį;

3) už grąžintą mokesčio, įskaitant avansinio, per didelę sumą (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama dėl mokesčio administratoriaus klaidos);

4) už ne laiku sumokėtą arba nesumokėtą už mokesčių įstatymų pažeidimus mokesčio administratoriaus pareigūno paskirtą baudą.

Delspinigiai nuo deklaruoto mokesčio arba mokesčio mokėtojo apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į valstybės (savivaldybės) biudžetą ar valstybės pinigų fondus arba kai mokesčio buvo per daug grąžinta (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama dėl mokesčio administratoriaus klaidos), skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną įskaitytinai arba mokesčio į valstybės (savivaldybės) biudžetą ar valstybės pinigų fondus grąžinimo dieną, arba tą dieną, kurią beviltiška pripažinta mokestinė nepriemoka pasibaigia. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Sustabdžius išieškojimą dėl mokesčio mokėtojo skundo, paduoto po šio termino (arba paduoto per šį terminą, tačiau skundą nagrinėjančiai institucijai sprendimą priėmus po šio termino), delspinigiai apskaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį tuo atveju,
jeigu skundas buvo atmestas. Iš mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens, nemokančio delspinigių nustatyta tvarka, delspinigiai išieškomi tokia pat tvarka kaip ir nesumokėtas mokestis.

Delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį ir delspinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo mokesčio mokėjimo ir asmeniui nesumokėjus mokesčio, delspinigiai imami skaičiuoti iš naujo ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną.

Šia tvarka delspinigiai neskaičiuojami biudžetinėms įstaigoms. Biudžetinių įstaigų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai), pažeidę mokesčių įstatymų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Finansų ministro nustatyta tvarka mokesčio administratorius turi teisę atleisti mokesčio mokėtoją nuo skaičiuojamų (priskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuotų nesumokėtų įmokų į valstybės biudžetą sumos ar jos dalies, jeigu:

1) su mokesčio mokėtoju sudaryta mokestinės paskolos sutartis;

2) delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo vieno mokesčio, baudos nepriemokos, bet tą patį laikotarpį mokesčio mokėtojas turėjo kito mokesčio permoką;

4) kitais atvejais, kai delspinigių ir (ar) indeksuotų nesumokėtų įmokų į valstybės biudžetą sumos išieškojimas netikslingas ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu.

2. Baudos

Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias baudą skiriantis subjektas pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Baudos, kaip ekonominės sankcijos, gali būti skiriamos šiais atvėjais:

1. Komerciniam bankui, nevykdančiam mokesčio administratoriaus nurodymo nurašyti pinigų sumas ne ginčo tvarka iš mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens sąskaitos arba vykdančiam (įvykdžiusiam) tokį nurodymą nesilaikant norminiuose aktuose nustatytos tvarkos. Šios baudos dydis yra lygus mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens sąskaitoje buvusiai nurašytinai, bet nenurašytai pinigų sumai, tačiau negali viršyti nurodyme nurašyti ne ginčo tvarka pinigų sumas nurodytos sumos dydžio. Baudos sumokėjimas neatleidžia komercinio banko nuo mokesčio administratoriaus nurodymo vykdymo.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1170 žodžiai iš 2334 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.