Ekonominiai veiksniai
5 (100%) 1 vote

Ekonominiai veiksniai

Ekonominiai veiksniai:

2004 m. Lietuva įstojo į Valiutų kurso mechanizmą II. Įvykdžius Mastrichto sutartyje numatytus konvergencijos kriterijus, po dviejų metų Lietuva galės tapti Europos pinigų sąjungos nare ir įsivesti eurą. Finansinė politika tampa apribota tam tikrais finansiniais reikalavimais.

LR Finasų mnisterija numato, kad 2004 m. prasidėjęs Sanglaudos fondų įgyvendinimas paspartins 2004 m. BVP augimą LR Finansų ministerijos prognozuojami makroekonominiai rodikliai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. 2004 – 2007 m. prognozuojami makroekonominiai rodikliai1

Rodiklis 2004 2005 2006 2007

BVP augimas /Realaus BVP augimas (proc.) 7 6,5 6,2 6

Infliacija (vidutinė metinė)/vartotojų kainų indeksas, proc. 1 2,9 2,5 2,9

Priskaičiuoto darbo užmokesčio/Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas, proc. 6,1 6,8 7,2 7,5

Priskaičiuotas darbo užmokestis/Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 1121 1197 1283 1379

Nedarbas/Nedarbo lygis, proc. (darbo jėgos tyrimo duomenimis) 11,3 10,8 10,3 9,7

Socialiniai veiksniai

Minimalioji mėnesinė alga nuo 2004 m. gegužės mėn. pakelta iki 500 Lt, išskyrus minimaliąją mėnesinę algą valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams – jiems ji liko 430 Lt.

2004 m. priimtas LR valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymas2, kuris nustatė išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. 2004 m. taip pat buvo priimta nauja LR invalidų socialinės integracijos įstatymo redakcija3, kuriuo siekiama užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus.

2004 m. rugsėjo 21 d. Seime priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriam įsigaliojus daugiau žmonių įgis teisę gauti piniginę socialinę paramą bei kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį.

Priimtame įstatyme padidinti būsto naudingojo ploto bei kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų normatyvai, naudojami turto vertės normatyvui nustatyti. Taip pat padidintas karšto vandens normatyvas bei pakeista kompensacijos už karštą vandenį skaičiavimo tvarka.

Pakeitimo ir papildymo įstatymas buvo rengiamas atsižvelgiant į šalies gyventojų laiškus, pastabas ir prašymus, susitikimuose su ministerijos tarnautojais išsakytą nuomonę apie naująjį Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą, priimtą 2003 m. liepos 1 d. Juo siekta patobulinti piniginės socialinės paramos sistemą, kad visi gyventojai, dėl objektyvių priežasčių turintys nepakankamai lėšų pragyvenimui bei pagrindinėms komunalinėms paslaugoms apmokėti, gautų piniginę socialinę paramą.4

Savivaldybės veiklai taip pat aktualūs LR Kultūros centrų5, LR bibliotekų įstatymo pakeitimo įstatymai.6

II.3 JAUNIMO PROBLEMOSKalbintų ekspertų nuomone, jaunimas kaip socialinė grupė, atskira visuomenės dalis išsiskiria ne tik dėl jų amžiaus bei tam tikrų išskirtinių savybių, bet ir jiems būdingomis specifinėmis problemomis.

„…visgi buvo nuosekliai įrodinėjama, kad jaunimui yra priskirtinos ir savitos gerokai problemos. Iš tikrųjų yra ganėtinai sudėtingas mokymosi laikotarpis, tas pats vidurinės pabaigimas, į aukštąsias mokyklas įstojimas ir mokymasis jose. Be abejonės, yra sudėtinga jaunam žmogui gauti darbą.“ (citata iš 20 interviu).

Todėl apklausų bei interviu metu, jaunimo, „vyresniųjų“ bei ekspertų buvo klausiama kokios, jų nuomone, pagrindinės jaunimo problemos Lietuvoje.

Apklausoje dalyvavę 14 – 29 metų respondentai buvo prašomi įvardinti tris šiuo metu Lietuvos jaunimui aktualiausias problemas.(žr. 29.1 lentelę)

Jaunimas dažniausiai minėjo šias problemas:

• Polinkis į žalingus įpročius 57,4 proc.

• Nedarbas 49,9 proc.

• Mokamas mokslas 37,9 proc.

• Laisvalaikis, užimtumas 26,4 proc.

• Sunki materialinė padėtis 18,6 proc.

29.1 lentelė Jaunimo nuomonėPolinkis į žalingus įpročius 57,4 proc.

Nedarbas 49,9 proc.

Mokamas mokslas 37,9 proc.

Laisvalaikis, užimtumas 26,4 proc.

Sunki materialinė padėtis 18,6 proc.

Didelis nusikalstamumas 13,8 proc.

Sunku išsikovoti suaugusiųjų pripažinimą 9,4 proc.

Būsto įsigijimo problemos 4,4 proc.

Žiaurumas, smurtas 4,2 proc.

Ankstyvi lytiniai santykiai 3,5 proc.

Jaunimo diskriminacija 3,0 proc.

Materializmas 2,9 proc.

Šeimos sukūrimas 2,1 proc.

Nesaugumas 1,9 proc.

Blogi santykiai su tėvais 1,3 proc.

Emigracija 1,0 proc.

Kita ( paminėjo
mažiau nei 1 proc. apklausos dalyvių): reketas, savęs atradimas, trūksta iniciatyvos, psichologinės problemos, nepaklusnumas, vėjavaikiškumas, bloga sveikata, kalbos žargonas, konkurencija, trūksta paramos organizacijų, trūksta pagarbos vyresniems, per didelis pasitikėjimas savimi, suaugusiųjų kontrolė, neigiama aplinkos įtaka, tikėjimo trūkumas, nesąžiningumas, pop kultūra, nuolatinis stresas mokyklose, nepasitikėjimas savimi, valkatavimas, kaimo jaunimo degradacija, prasta mityba, radikalūs judėjimai, prisitaikymas prie Vakarų kultūros, informacijos trūkumas, nelaimingi atsitikimai.

30 m. ir vyresnio amžiaus apklaustieji Lietuvos gyventojai dažniausiai išskyrė šias jaunimo problemas (žr. 29.2 lentelę)

• Nedarbas 69,8 proc.

• Mokamas mokslas 43,7 proc.

• Polinkis į žalingus įpročius 32,8 proc.

• Užimtumo trūkumas 17,5 proc.

• Didelis nusikalstamumas 15,3 proc.

29.2 lentelė. Vyresnių (30-74 m) gyventojų nuomonė

Nedarbas 69,8 proc.

Mokamas mokslas 43,7 proc.

Polinkis į žalingus įpročius 32,8 proc.

Užimtumo trūkumas 17,5 proc.

Didelis nusikalstamumas 15,3 proc.

Būsto įsigijimo problemos 13,5 proc.

Sunki materialinė padėtis 12,8 proc.

Trūksta turiningų laisvalaikio praleidimo formų 8,5 proc.

Nekultūringumas, nemandagumas 8,1 proc.

Savanaudiškumas 5,4 proc.

Nepakankama valstybės pagalba, parama 4,3 proc.

Tėvų, šeimos supratimo trūkumas 4,3 proc.

Didelė emigracija 2,6 proc.

Nemato perspektyvos 2,6 proc.

Neatsakingumas, lengvabūdiškumas 1,9 proc.

Ankstyvas seksualinis gyvenimas 1,8 proc.

Neigimas visuomenės požiūris 1,8 proc.

Bendravimas su bendraamžiais 1,6 proc.

Psichologinės problemos 1,0 proc.

Kita (paminėjo mažiau nei 1 proc. apklausos dalyvių): Nepasitikėjimas savimi, tikėjimo stoka, priklausomybė nuo tėvų, nesaugu, abejingumas, daug skyrybų, nesveikas gyvenimo būdas, gyvenimas nesusituokus, nenoras tarnauti kariuomenėje, įsitraukimas į įvairias grupuotes, motyvacijos neturėjimas, nutautėjimas, socialinė diferenciacija, mažėjantis gimstamumas, satanizmas, patriotiškumo trūkumas, informacijos apie žmogaus teises stoka, trūksta kontrolės, trūksta erdvės saviraiškai, AIDS plitimas. Jaunimas mažiau nei apklaustieji „vyresnieji“ Lietuvos gyventojai, akcentavo nedarbo bei būsto įsigijimo problemas. Pačiam jaunimui pirmoje vietoje atsiduria žalingų įpročių plitimo jaunimo problema. „Vyresnieji“ respondentai bei kalbinti ekspertai šią problemą minėjo rečiau.

Ekspertai interviu metu minėjo įvairias jaunimo problemas. Dauguma jų pirmiausiai įvardij panašias jaunimo problemas. Dažniausiai minimos nedarbo, būsto, finansinės, ekonominės problemos. Kaip išskirtinė jaunimo grupei pažymima finansinės priklausomybė nuo tėvų, švietimo problemos. Kaip jau buvo minėta, žalingų įpročių problema ekspertų buvo minima daug rečiau nei kitos problemos.

„Jie yra daugeliu atvejų priklausomi nuo tėvų ir jei tėvų ekonominė situacija nekokia, tada ir jie automatiškai atsiranda ne kokioj situacijoj, atsiranda finansinės problemos, būsto, darbo problemos.“ (citata iš 1 interviu).

„O interesai yra iš tiesų platūs, kaip ir pati grupė: pradedant švietimu, baigiant įsidarbinimu. Mes akcentuojame tokį tranzitinį laikotarpį, kai žmogus iš švietimo lauko pereina į darbo rinkos lauką. Čia ir švietimo, mokyklos problematika, ir studijų, aukštojo mokslo, ir pagaliau darbo rinkos, jaunų šeimų būsto įsigijimo problemos.“ (citata iš 9 interviu).

„Visų pirma – nedarbas. Jaunimo, neturinčio ar nerandančio darbo, lyginant su kitomis socialinėmis grupėmis, nedarbo lygmuo yra didžiausias. Kita susijusi problema – būstas. Dar viena kompleksinė problema – įvairaus pobūdžio klausimai, kylantys švietimo lauke, susiję su mokslu, studijomis ir išsilavinimu. Čia pat ir tos problemos, kurios kyla baigiantiems studijas, turintiems specialybę ir pradedantiems veikti darbo rinkoje.“ (citata iš 9 interviu).

„Iš pagrindinių problemų yra būstas ir darbas. Juk nedažnas besimokydamas uždirba pakankamai šeimos atžvilgiu, tai susiję su jaunom šeimom, mažamečiais vaikais. Dažnas neturi darbo, bent jau tokio, kokio nori. Dažnas mokosi ir dirba, darbas mažai apmokamas. Žmonės atvažiuoja studijuot ir dirba degalinėj operatorium… ko jis tikrai nenorėtų daryti“ (citata iš 30 interviu).

Tiek jaunimas, tiek „vyresnieji“ gyventojai paminėjo jaunimo laisvalaikio, užimtumo trūkumo problemas. Interviu metu, ekspertai konkretizavo jaunimo laisvalaikio problematiką. Jų nuomone problema yra ne tik, tame, kad jaunimas neturi kuo užsiimti bei kaip praleisti laisvalaikį, bet ir jų negebėjime organizuotis savo laisvalaikį, susirasti užsiėmimą.

„Viena iš problemų yra laisvalaikio organizavimas arba mažas pasirinkimas kur leisti laiką, arba iš viso to nebuvimas.“ (citata iš 1 interviu).

„I. Ar yra kažkokios specifinės jaunimo problemos, kurioms reikėtų kažkokį dėmesį skirti?

R. Tai tarkim laisvalaikio problema tai yra tokia, nes jaunimui Tauragėj tikrai nėra ką veikti. Arba tarkim jaunimo, kad ir kažkokios tai problemos nusikalstamumo. Tai irgi yra tam tikros problemos, nes nusikalsta jauni pas mus palyginant. Narkomanija pas mus Tauragėj irgi
problema. Ir tai yra irgi pagrinde tokių iki 30-35 metų problema.“ (citata iš 33 interviu).

Pasak ekspertų, laisvalaikio praleidimo problema ypač būdinga kaimo jaunimui. Apkritai, kalbėdami apie jaunimo problemas, ekspertai teigia, kad kaimo ir miesto jaunimo problemos šiek tiek skiriasi. Kaimo jaunimas turi mažiau galimybių laisvalaikio organizavimui, praleidimui, dalyvavimui įvairių organizacijų veikloje. Vieno eksperto nuomone, kaime jaunimas dažniau nei miesto jaunimas sukuria „problemines“ šeimas. Tai, kalbinto eksperto teigimu, lytinio švietimo trūkumo pasekmė.

„Dalis jaunimo yra, jeigu kalbėti apie provinciją, provinciją tą gilesnę. Aš nekalbu ten apie rajoninius miestus, ten kaip Panevėžį, bet jau tą gilesnę provinciją, ten miesteliai mažiukai, kaimai, tai jie iš tikrųjų yra labai sunkioje situacijoje, nes sąlygos konkuruoti su didesniu miestu yra sunkios, labai sunkios.Čia reikėtų daug kreipti dėmesio ir aš manau, kad valstybiniu lygio turėtų būti ruošiamos specialios programos, kurios padėtų išlygint tą situaciją.“ (citata iš 38 interviu).

„Probleminių šeimų sukūrimas, šeimų sukūrimas ir nesugebėjimas jomis rūpintis. Taip, čia yra problema. Gal reikėtų dar paminėt kaip didelę problemą, net nežinau, lytinį švietimą, nes viena iš didžiausių problemų, t.y. ypatingai kaime, – jauni žmonės sukuria šeimas, prisigimdo vaikų, o po to nežino ką daryti.“ (citata iš 1 interviu). „Problemos laisvalaikio, didesniuose miestuose, jokios nėra. Jeigu žmogus nori jis visada susiras. Yra galimybės. Dabar jeigu kalbėt apie mažų miestelių, gyvenviečių, kur ten penki tūkstančiai tų gyventojų ir vieni viens kitą pažysta iki skausmo, tai va ten iš tikrųjų reikia padirbėti ta kryptim.“ (citata iš 38 interviu)

Nors ne kaip pagrindinės, bet ir jaunimo, ir „vyresniųjų“ respondentų buvo minimos psichologinės jaunimo problemos.

Ekspertai, paminėję materialines, finansines, socialines jaunimo problemos, neretai vardindavo ir psichologines: pesimizmas, baimė, nepasitikėjimas ir kt.

Eksperto, dirbančio psichinės sveikatos srityje, nuomone, jaunimui pereinamajame laikotarpyje kyla nemažai psichologinių problemų susijusių su integravimusi į visuomenę, perėjimu iš vieno brandos tarpsnio į kitą. Pasak eksperto, šios problemos šiek tiek skiriasi įvairiuose jauno žmogaus gyvenimo tarpsniuose, tačiau dauguma jų susijusių su savęs vertinimu, bandymų įsitvirtinti, pritapti. Ekspertų nuomone, šiems dalykams turėtų būti skiriamas didelis dėmesys ne tik iš šeimos, bet ir iš valstybės (švietimas, specialios programos, socialinių įgūdžių ugdymas, jaunimo psichologinės pagalbos centrai, psichologinės pagalbos linijos ir kt.).

„R. Man atrodo, kad jaunimas, šitas amžius yra labiausiai pažeidžiamas, bent jau mūsų srityje. Nes viskas pas žmogų keičiasi, daugybė psichologinių dalykų persitvarko ir tai yra labiausiai pažeidžiamas periodas. Kur gali visokios parsidėt problemos ir ligos, visokios elgesio reakcijos. Labiausiai pažeidžiamas.

I. Jūs čia apie psichinę sveikatą, o fizinė sveikata?

R. Na fizinė aš nemanau, tai tiesiog žmogaus organizmas vystosi. Neturėtų fizinė labai kentėti. O apie psichinę sveikatą. Tai manau, kad iš tos psichiatrinės pusės, tai vyksta kartu, nes turi susirast savo vietą tarp bendraamžių, turi užimt kažkokį laiptelį, padėtį, turi kažkuo išsiskirt ir tas įvykimas tų dalykų, kažkokia prasme užbaigia paauglystės etapus. Atsiskiriant nuo tėvų, ir įtvirtinant ne tik priešiškus santykius su tėvais, bet ir grįžtant su prasme, su savo verte. Tai čia labai susiję dalykai ir kartu jei tai neišsisprendžiama, tai neišsisprendžia. Bet dažniausiai užsibaigia tuo išsisprendimu, kai įsitvirtini savo vertę, išsiskiri, tai tam tikras etapas paauglystės. Pvz. jei tuo metu kažkas vyksta ne taip, ar sužadina, kas anksčiau yra vaikystėj buvę, kažkokia jautri zona, ir ji pasikartoja arba kažkokia liga atsiranda. O šitos ligos vystymasis yra ilgalaikis. Paauglystė tokia formali gali užsibaigti, o liga gali tęstis.. yra istorijų kai serga po 10 – 15 metų“ (citata iš 27 interviu).

Ekspertų buvo minimos ir jaunimo pilietiškumo trūkumo, nedalyvavimo sprendžiant savo problemas, tam tikro pilietinio pasyvumo, socialinių įgūdžių stokos, nesusikalbėjimo su vyresniųjų karta problemos.

„I. Su kokiom problemom, Jūsų nuomone, susiduria jaunimas?

R. Pačiom įvairiausiom. Jeigu pradedant nuo santykių su valstybe, nu kaip man atrodo, tai šiuo metu jaunas žmogus sunkiai mato savo vietą toj visuomenėj ir besireiškiančios jaunų žmonių pilietinio veikimo užuomazgos yra gana stipriai suaugusiųjų „uždubasinamos“, nes nėra tradicijos, kad jaunas žmogus reikštų savo pažiūras, kad jaunas žmogus ieškotų atsakymų į įvairius klausimus jam kylančius. Nu tas iš sovietmečio likęs.

Tas požiūris, kad žmogus stovi ir žiūri valdžiai į burną ir laukia kažkokių tai veiksmų. Valdžia turi kažką padaryt o pats žmogus jisai pats nieko negali. Neįgalus yra. Tai suaugusioji visuomenė šitą požiūrį turi dar labai stipriai sąmonėje ir tuo pačiu perkelia į jaunus žmones. Ir kai jauni žmonės pradeda veikti labai dažnai gauna per galvą. Tai čia sakyčiau yra pakankamai didelė problema. Pilietinės
raiškos arba jaunų žmonių pilietinė raiška ar tai yra pritariama iš suaugusiųjų visuomenės ar ne. Nu po to, dėl kitų jaunimo problemų tai aš nežinau, gal tai yra bendros kartų konflikto problemos. Bet jos buvo, yra ir bus. (citata iš 38 interviu).

„Nu galima paminėt saviraiškos problemą. Ta prasme, suaugusieji dažniausiai siūlo tokias saviraiškos formas, kurios dažniausiai yra priimtinos tik suaugusiesiems. Tai yra tai ką jie gali pasiūlyti ir tiesiog šiuo atveju nenori arba tiesiog negali tas suaugusiųjų pasaulis atsižvelgt į tuos jaunų žmonių poreikius.“ (citata iš 38 interviu). Apklausos metu jaunimo buvo prašoma įvardinti aktualiausias Lietuvos problemas. Lyginant su įvardintomis jaunimo problemomis išryškėja ta pati nedarbo problema. Ši problema buvo įvardinta kaip pati svarbiausia 49,7 proc.). Apklausoje dalyvavęs jaunimas vardino šias Lietuvos problemas nedarbo (78,8 proc.), nusikalstamumo (68,0 proc.) ir korupcijos (46,8 proc.) problemos. Šias problemas kaip aktualiausias šiuo metu nurodė dauguma respondentų, nepriklausomai nuo jų socialinių demografinių charakteristikų.

Išskirti būtų galima nebent tai, kad šiek tiek dažniau didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) jaunimas išskyrė korupcijos, ekologinės padėties, migracijos, socialinės diferenciacijos problemas. Kaimo vietovėse iki 2000 gyventojų jaunimas dažniau kaip aktualiausias minėjo kaimo ir regionines problemas. (žr. 7-8 diagrama)

K7. Kokios problemos, Jūsų nuomone, šiuo metu Lietuvoje yra pačios aktualiausios?

K8. O kuri iš pasirinktų problemų pati svarbiausia?

Daugelis kalbintų specialistų sutinka, kad problemas jaunimas turėtų spręsti pats, bet, ekspertų nuomone, iki šiol mažai jaunų žmonių jiems iškilusias problemas sprendžia patys. Pasak ekspertų, ypatingai yra sunku jaunimui, kuris nepatenka į švietimo lauką arba iškrenta iš jo. Kaip vieną iš sprendimo būdų ekspertai siūlo jaunų žmonių švietimą ne tik per formalias švietimo įstaigas, bet ir per neformalias, įtraukiant jaunimą regionuose, kaimuose.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2541 žodžiai iš 8372 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.