Ekonominio elastingumo teorijos praktinis taikymas
5 (100%) 1 vote

Ekonominio elastingumo teorijos praktinis taikymas

Turinys

1. Įvadas

2. Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai

3. Grafinė elastingumo išraiška

4. Paklausos

5. Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu

6. Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu ir bendrosios pajamos

7. Paklausos elastingumas pajamų atžvilgiu

8. Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu

9. Kryžminis paklausos elastingumas

10. Praktinis elastingumo teorijos taikymas

11. Elastingumas, mokesčių našta ir vyriausybės pajamos

12. Elastingumas ir mokesčių pajamos

13. Mokesčių (sistemos) elastingumas ir “gybybiškumas”

14. Butų nuomos reguliavimas

15. Išvados

16. Naudota literatūra

Įvadas

Rinkos dėsnius lengviau suprasti, nagrinėjant idealų rinkos modulį. Idealios rinkos subjektai yra individualus pirkėjas ir individualus pardavėjas arba vartotojas ir gamintojas. Pirkėjas ir pardavėjas yra dvi rinkoje veikiančios jėgos. Pirkėjas kaip veikianti jėga formuoja rinkos paklausą (market demand), o pardavėjas – rinkos pasiūlą (market supply).

Paklausa pasireiškia pirkėjo siekimu įsigyti konkrečią prekę ar paslaugą. Tačiau jei pirkėjas nori tik tos prekės, bet neturi pinigų, jo noras nėra paklausa. Vadinasi, paklausą galime apibrėžti kaip troškimą arba poreikį, egzistuojantį drauge su pasiruošimu ir galėjimu užmokėti už tai, ko norime.

Kiekvienas pirkėjas žino, kad perkamos prekės kiekis priklauso nuo kainos: kuo aukštesnė kaina, tuo mažiau jis gali įsigyti, ir atvirkščiai, kuo mažesnė kaina, tuo daugiau prekių gali pirkti, kitoms sąlygoms esant nekintamoms (pajamoms, poreikiams, madai…). Vadinasi, paklausa suprantama ne kaip fiksuotos perkamos prekės kiekis, o kaip kiekis, kurį sąlygoja tos prekės kaina. Kainos ir norimo įsigyti prekės kiekio ryšys rodo, ar prekė bus perkama.

Kaip žinome, pirkėjų ir pardavėjų požiūriai į kainas nėra vienodi. Aukšta kaina atbaido pirkėjus ir priverčia juos pirkti alternatyvius produktus, bet ta pati aukšta kaina skatina pardavėjus gaminti ir parduoti daugiau prekių. Taigi kuo aukštesnė kaina, tuo didesnė pasiūla.

Elastingumo samprata ir jo rodikliai. Taško ir kreivės elastingumas. Paklausos ir pasiūlos elastingumas. Elastingumą sąlygojantys veiksniai. Kryžminis elastingumas. Elastingumas pajamoms. Elastingumo teorijos praktinis taikymas (pajamų apskaičiavimas, mokesčių politikos formavimas, valstybinė kainų kontrolė).

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti faktorius, turinčius įtakos prekių paklausai ir juos išnagrinėti, o tai sužinoti gali padėti ekonominis elastingumas.

Nagrinėsime paklausos ir pasiūlos elastingumą (kitaip dar vadinama lankstumu) kainų ir pajamų atžvilgiu bei kryžminį paklausos elastingumą. Išsiaiškinsime paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koficientų intervale ir taške apskaičiavimą. Be to, aptarsime paklausos ir pasiūlos elastingumą lemiančius veiksnius bei praktinę elastingumo svarbą. Sužinosime kokias pajamas gauna valstybė iš mokesčių ir mokesčių sistemos elastingumą.

Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai

Kokie veiksniai veikia pasiūlos ir paklausos elastingumą? Yra dvi pagrindinės priežastys, nuo kurių priklauso tiek paklausos, tiek pasiūlos elastingumas. Tai – substitucija ir laikas.

Substitucija – yra vartojamų prekių pakeičiamumas. Jei yra daug substitutų ir didelis jų pakeičiamumas, pirkėjas gali vietoj vienos prekės pradėti vartoti kitą, nepatirdamas didelio nepasitenkinimo. Tuomet didėjant kurios nors prekės kainai, o jos substitutų kainoms liekant pastovioms, vartotojo išlaidos bus nukreiptos į nepabrangusias prekes. Tuo tarpu prekės, kuri pabrango, paklausa sumažės. Taigi esant tinkamiems substitutams, prekės paklausa yra elastinga kainų kitimui. Kitą vertus, jeigu nėra tinkamų substitutų, vartotojai negali reaguoti į kainų kilimą ir perka pradinį prekės kiekį. Paklausa neelastinga.

Prekės pasiūlos elastingumas priklauso ir nuo substitucijos gaminat prekes. Kai tuos pačius išteklius galima naudoti dviejų rūšių prekių gamybai, vienos iš jų kainų augimas sąlygos išteklių perliejimą į jos gamybą, o kitos prekės pasiūla sumažės.

Jeigu sunku panaudoti tuos pačius išteklius kitos prekės gamybai, tuomet jos kainų kitimas nepakeis pirmosios prekės gamybos apimties ir pasiūlos. Pasiūla neelastinga.

Praktika rodo, kad vartojamų paklausos elastingumas kainų atžvilgiu yra labai nevienodas. Kartais net tų pačių prekių paklausos elastingumas nėra vienodas skirtingais laikotarpiais ir įvairiose rinkose. Paklausos elastingumą kainų atžvilgiu lemia šie veiksniai:

1. Prekės pakaitai ( substitutai). Jeigu prekės turi daug pakaitalų, tai jų paklausos elastingumas kainų atžvilgiu yra didesnis negu tų prekių, kurios neturi artimų pakaitų. Kai prekė, kuri turi daug pakaitų, kaina kyla, o jos pakaitų – ne, vartotojas pirks prekės pakaitą. Prekės, kuri turi pakaitų, paklausa yra lanksti kainų atžvilgiu. Šiuo atveju vartotojas negali labai reaguoti į kainų kilimą ir perka beveik tokį pat prekės kiekį.

2. Būtiniausios ir prabangos prekės. Kasdieniniam gyvenimui būtiniausias prekės, pvz., maistą, drabužius, avalynę, elektrą, dujas ir t.t. vartotojas visada pirks net padidėjus kainoms. Šių prekių paklausa santykiškai neelastinga. Priešingai,
prabangoms prekių kainoms padidėjus, galima sumažinti jų vartojimą. Pavyzdžiui, pabrangus turistinių kelialapių į užsienį galima atsisakyti. Šių prekių paklausa yra elastingesnė kainų atžvilgiu.

3. Vartotojo biudžeto dalis, skirta prekėms įsigyti. Paklausos elastingumas vianodai padidėjusių įvairių prekių kainų atžvilgiu yra labai skirtingas. Pvz., pieštukų, kramtomosios gumos, automobilių ir gyvenamųjų namų kainų padidėjimas 10 proc. sąlygos nevienodą vartotojų reakciją. Šiuo atveju svarbią reikšmę turi minėtų prekių išlaidų lyginamoji dalis vartotojo biudžete. Pieštukus ir kramtomąją gumą vartotojas viada pirks, nors kaina bus padidėjus 10 proc., nes tai sudarys vartotojo išlaidose tik kelis centus. Šių prekių kainų kilimas mažai keičia paklausos kiekį, t.y. jų paklausa santykiškai neelastinga kainų atžvilgiu. Tuo tarpu išlaidų dalis automobiliams, gyvenamiesiems namams, nors jų kaina irgi padidėjo 10 proc., vartotojo biudžete sudarys keliolika tūkstančių litų. Padidėjus automobilių ir gyvenamųjų namų kainoms, jų perkamas kiekis gerokai sumažės. Šių prekių paklausa elastingesnė kainų atžvilgiu.

4. Laikas. Jis taip pat didina paklausos ir pasiūlos elastingumą. Svarbu yra laiko tarpsnis po kainų pasikeitimo. Vartotojai, pasikeitus prekių kainoms, gali pakeisti savielgseną, kai tam yra pakankamai laiko. Laikas yra būtinas substitų paieškoms, pajamoms padidinti ir pan.

Pateiksime klasikinį pavyzdį. Tarkime, padidėjo benzino kaina. Benzino paklausos elastingumas kainos atžvilgiu priklauso nuo laiko, praėjusio po jo pabrangimo. Labai trumpą laiką (momentą) benzino paklausos elastingumas kainos atžvilgiu yra mažas, nes staiga automobilio nepakeisi į kitą transporto priemonę. Per ilgą laiko tarpą vartotojai gali pritaikyti savo automobilį kitos rūšies kurui (pvz. dujoms). Taigi per ilgą laiko tarpą paklausa pasidao elastingesnė kainos atžvilgiu, nes vartotojai turi didesnes galimybes pasirinkti reikiamą prekę. Kitas pavyzdys. Lietuvos gyventojai pagal susiklosčiusias tradicijas ir papročius daugiau vartoja kiaulienos negu jautienos ar paukštienos. Jeigu kiaulienos kaina padidėtų, tai vartotojai tikriausiai iš karto nesumažintų jos perkamo kiekio. Per ilgesnį laiką jie galbūt prisitaikytų labiau pirkti jautieną ar paukštieną.

Rinkos ekonomikos sąlygomis svarbu tirti paklausos elastingumo kainų atžvilgiu veiksnius, įvertinti susiklosčiusias aplinkybes, kad gamintojai galėtų priimti atitinkamus sprendimus.

Kai kurie veiksniai veikia atskirai tik paklausos arba pasiūlos elastingumą. Paklausos elastingumui poveikį turi vartotojo biudžeto dalis, skiriama prekei pirkti. Dektukų, druskos, dantų šepetėlių pirkimo išlaidos sudaro labai didelę vartotojo biudžeeto dalį, todėl tokių ir į jas panašių prekių paklausa labai nesikeičia pakitus jų kainoms. Šių prekių paklausa yra neelastinga.

Prabangos ir būtiniausių prekių paklausos elastingumas yra skirtingas. Vartotojas negali apsieiti be būtiniausių prekių (maisto produktų, kasdienių drabužių, viešojo transporto paslaugų ir pan.). todėl tokių prekių paklausa yra neelastinga.

Prabangos prekių vartojimo apimtį vartotojas gali keisti nejausdamas didelių nepatogumų. Todėl pakilus jų kainoms, gali gerokai sumažinti vartojimą. Tokių prekių paklausa yra elastinga.

Prekių saugojimo galimybės ir kaštai stipriai veikia pasiūlos elastingumą. Šviežių maisto produktų, greit gendančių vaisių bei uogų pasiūlos elastingumas yra labai mažas, nes jų pardavimo negalima atidėti vėlesniam laikui, jeigu kainos krenta. Taip pat negalima sudaryti atsargų pasiūlai padidinti didėjant ir kainoms.

Priešingai, negendančių, lengvai saugojamų prekių atsargomis pardavėjas gali manipuliuoti, reaguodamas į kainos kitimą, ir ir sparčiai didinti arba mažinti pasiūlą.

Grafinė elastingumo išraiška

Pagal tai, kaip perkamų prekių kiekis priklauso nuo kainos, yra skiriami šie paklausos elastingumo kainų atžvilgiu atvejai: santykinis elastingumas, santykinis neelastingumas, vienetinis elastingumas, absoliutusis elastingumas, absoliutusis neelastingumas.

• Santykinis paklausos elastingumas esti tuomet, kai norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainos procentinį pokyti. Pvz., jei kainai padidėjus 10 proc. Perkamų prekių kiekis sumažėja 20 proc., Ed= -20/10= -2. Kai dpaklausa yra neelastinga kainos atžvilgiu.

• Santykinis paklausos neelastingumas – kai norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yra mežesnis už kainos procentinį pokyti. Pvz., jeigu kaina padideja 10 proc., o perkamų prekių kiekis sumažėja 5 proc., Ed=-5/10=-0.5. Ka | d|< 1, paklausa yra neelastinga prekių atžvilgiu.



• Vienetinis paklausos elastingumas – kai tam tikras kainos procentinis pokytis sukelia tokį pat perkamo prekių kiekio procentinį pokyti. Pvz., jei kaina padidėja 10 proc., prekių paklausos kiekis sumažėja taip pat 10 proc., Ed =-10/10=-1. Kai d = 1, paklausos elastingumas kain7 at=vilgiu yra vienetinis.



• Absoliutusis paklausos elastingumas – kai be galo mažos prekės kainos procentinis pokytis sąlygoja didelį perkamų prekių kiekio procentinį pokyti. Šiuo atveju net ir mežiausias prekės kainos
procentinis pokytis, sumažins perkamų prekių kiekį rinkoje. Kai P%=0, tai d∞. Skaitmenimis elastingumas yra begalinis.

• Absoliutusis paklausos neelastingumas – tai prekės kainos procentinis pokytis nepakeičia norimo pirkti prekių kiekio rinkoje. Šiuo atveju paklausos neelastingumas kainos atžvilgiu yra absoliutus. Kai Q%=0, tai Ed=0.

Paklausos elastingumas

Paklausos elastingumas rodo, kaip pasikeis prekės paklausa išaugus kainai. Jei kurios nors prekės paklausa, padidėjus kainai, pasikeičia mažai, tokios prekės paklausa yra neelastinga. Ir priešingai – kai paklausa elastinga, net 1 nedidelis kainos pasikeitimas gali palyginti gerokai paveikti prekės paklausą. Jeigu kainai kylant, pajamos mažėja, tokios prekės paklausa yra elastinga. Jeigu bendros pajamos didėja kainoms augant, prekės paklausa yra neelastinga.

Analogiškai, jei mažėjant kainai bendrosios pajamos padidėja, tai tokios prekės paklausa elastinga. Jei kainai sumažėjus bendrosios pajamos taip pat sumažėjo, vadinasi – tos prekės paklausa neelastinga.

Pavyzdys: maisto parduotuvė kasdien parduoda 500 pakelių pieno ir 100 buteliukų coca colos. Imdama po 80 centų už pakelį pieno, ji kasdien gauna 400 Lt., o cocacolos buteliuką pardavinėdama po 1 Lt., ji išviso gauna 100 Lt. Praėjusią savaitę ji padidino pieno ir cocacolos kainas 50 % – pieną pardavinėjo po 1 Lt ir 20 centų, o coca colą – po 1 Lt ir 50 centų. Dėl tokio kainų pasikeitimo pieno buvo parduota tik 350 pakelių per dieną, o coca colos – 35 buteliukai.

Bendrosios pajamos pardavus pieną padidintomis kainomis išaugo iki 420 Lt., nes pieno paklausa neelastinga. Tuo tarpu pajamos pardavus cocacolą sumažėjo iki 52 Lt. ir 50 centų. Tai rodo, kad šio gėrimo paklausa elastinga.

Priežastys, dėl kurių paklausa yra neelastinga:

• Tai būtiniausios prekės.

• Sunku jas kuom nors pakeisti.

Gyventojų skaičius. Gyventojų skaičiaus išaugimas tiesiogiai skatina paklausos padidėjimą, nes atsiranda daugiau žmonių, norinčių ir galinčių įsigyti prekę.

Sezonas. Gamtinių sąlygų pasikeitimas skatina žmones pirkti būtent tas prekes, kurios pravers tik šiuo laikotarpiu (pavyzdžiui, žiemą- kailiniai, vasarą- basutės).

Vartotojų optimizmas ir pesimizmas. Optimizmas pasireiškia tuo, kad vartotojai tiki situacijos pagerėjimu rinkoje, t.y. kainų kritimu. Pesimizmas- vartotojai perka daugiau dabar, nes gali būti, jog ateityje kainos kils.

Prekių naudingumo pasikeitimas. Paprasčiausiai tai galime nusakyti mažėjančio ribinio naudingumo dėsniu: vartojant vis daugiau tos pačios prekės vienetų, bendrasis vartotojo gaunamas naudingumas didėja vis lėtesniais tempais, nes kiekvienas papildomas vartojamos prekės vienetas teikia mažėjantį ribinį naudingumą.

Pavyzdžiui, pirmą stiklinę vandens jūs išgersite troškuliui numalšinti, antrą panaudosite veidui nusiplauti, trečią – palaistyti gėles ir t.t.

Visuomenės papročiai ir tradicijjos. Tai galima pavaizduoti Lietuvos ir Japonijos pavyzdžiu: Japonijoje lazdelės valgymui turi daug didesnę paklausą, nei Lietuvoje, kur ji yra labai maža.

Pomėgiai. Pastarieji keičiasi laikui bėgant. Vis daugiau žmonės bėgioja, nes rūpinasi savo sveikata, todėl padidėjo sportinės avalynės paklausa. Žmonių polinkiai, o dėl jų ir kai kurių prekių paklausa yra nepastovūs. Vienas iš pagrindinių ekonomikos organizavimo klausimų yra “Ką gaminti?”. “Ką gaminti?”- tai natūrali reakcija rinkos sąlygomis į vartotojų pomėgių pasikeitimą.

Mada. Pavyzdys: Didieji Lietuvos prekiautojai biuro baldais tvirtina, kad priešingai išankstinei nuomonei, pernai ir šiemet prekyba biuro baldais gerokai suaktyvėjo. Perkamiausi- natūralių spalvų, buko, beržo, medžio faktūra imituojantys baldai. Pati danga nebūtinai natūrali, gali būti ir sintetinė, nes, pasak baldų pardavėjų, juodi baldai Lietuvoje jau atgyveno (pilki – baigia atgyventi), o štai Rusijoje jie dabar labai populiarūs. [V. Snieška ir kt., Mikroekonomika., p. 54 – 55].

A. Lukšas teigia, kad kuomet santaupas atgaunantys gyventojai linkę vartoti aktyviai, prekių paklausa išauga: kainos didėja (kai pardavėjai sąmoningai didina kainas, žinodami, kad gyventojai pirks, nes turi daugiau pinigų, tikėtina su neelastingomis prekėmis), didėja pardavimų apimtys. Didėja importas, nes jis sudaro daug Lietuvoje vartojamų ne maisto prekių. Importuodamos įmonės litus keis į užsienio valiutą, todėl ilgainiui Lietuvos banko atsargos mažės. Realios palūkanos mažės saikingai.

Kai žmonės vartoja saikingai, taupo pinigus bankuose bei investuoja, padidėja kredito ištekliai ir kapitalo pritraukimo galimybės – kapitalas pinga. Mažėja palūkanos. Aktyvėja kapitalo rinka. Vartojimo prekių paklausa didėja, tačiau ne taip sparčiai kaip pirmuoju atveju. Kainos keičiasi (didėja) nežymiai. Svarbus veiksnys, kaip efektyviai padidėjusius išteklius sugeba panaudoti komerciniai bankai. Importas didėja, įtakodamas einamosios sąskaitos balansą. [A. Lukšas., „Laisvoji rinka“, 1999 Nr. 5.].

Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu

Kaip tai būtų galima apibūdinti? Prekių paklausą veikia daugybė veiksnių. Pirmiausia aptarsime pirkėjų reakciją į prekės kainos pasikeitimą. Kainos pakeitimas skirtingai veikia įvairių prekių paklausos kiekį. Suprantama, kad kainai
nevienodai pasikeis ir duonos ar šokolado paklausos kiekis.

Ekonomikos teorijoje paklausos kiekio pokyčiams įvertinti, keičiantis kainoms, vartojama elastingumo kategorija. Jeigu pirkėjai jautriai reaguos į kainų sumažėjimą ar padidėjimą, tai sakoma, kad paklausa yra elastinga. Kai pirkėjas silpnai reaguos į kainos pasikeitima, paklausa yra neelastinga. Norėdami geriau suprasti pirkėjų reakciją į prekės kainos pasikeitimą, apibūdinsime paklausos elastingumą kainų atžvilgiu.

Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu – tai norimo pirkti prekės kiekio ir prekės kainos procentinio kitimo santykis.

Ji galima išreikšti taip:E= ∆Qd%

∆P% 

čia Ed – paklausos elastingumo kainos atžvilgiu koficientas;

∆Qd% – prekės kiekio kitimo procentas;

∆P%- prekės kainos kitimo procentas.

Pasiūlos ir paklausos elastingumo koeficientas, skaičiuojamas pagal formules, yra skirtingo ženklo. Pasiūlos dėsnis išreiškia tiesioginę kainų ir pasiūlos kiekio priklausomybę, todėl pasiūlos elastingumo koeficientas yra teigiamas. Priešingai, paklausos dėsnis išreiškia atvirkščią kainų ir paklausos kiekio priklausomybę, todėl paklausos elastingumo koeficientas yra neigiamas. Elastingumo koeficientų formulės rodo, kad tiek paklausos, tiek pasiūlos elastingumas gali keistis nuo 0 iki begalybės. Tačiau tolesniam rinkos teorijos supratimui pakanka skirti penkis skirtingus elastingumo dydžius ir juos pavaizduoti grafiškai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2519 žodžiai iš 8315 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.