Ekovata
5 (100%) 1 vote

Ekovata

1121

EKOVATOS aprašymas

Ekovata – organinė termoizoliacinė medžiaga, gaminama iš celiuliozės pluošto, prisotinto netoksinėmis mineralinėmis druskomis. Ekovata yra pilka arba balta smulkiapluoštė vatos pavidalo medžiaga, susidedanti iš mechaniškai susmulkintos makulatūros (80 % ), boro rūgšties H3BO3 (12 %) ir borakso Na2B4O7x10H2O (8 %) mišinio. Balta ekovata gaminama iš makulatūros be spaudos dažų ir naudojama apdailos darbams.ji priklauso sunkiai užsiliepsnojančių degių medžiagų grupei pagal RSN 133-91 klasifikaciją ir bandymų rezultatus. Dėl įeinančių į sudėtį antipireninių priedų – boro junginių ekovata sunkiai užsiliepsnoja ir apsaugo nuo užsiliepsnojimo ja padengtas medines konstrukcijų detales. Išleidžiamos ir naudojamos vatos drėgnumas neturi viršyti 12 % ir paprastai siekia 9-11%. Atitvarinėse konstrukcijose ekovatą būtina saugoti nuo atmosferinių kritulių ir kapiliarinės drėgmės. Normuojamas drėgmės prieaugis ekovatoje per drėgmės kaupimosi periodą pagal RSN 143 – 92 atitvarinėse konstrukcijose neturi viršyti 3 %.

Sieninėse atitvarinėse konstrukcijose naudojamos ekovatos skaičiuojamoji šiluminio laidumo koeficiento reikšmė priklauso nuo medžiagos apsaugos.

Skiriami trys apsaugos būdai:

 abi ekovatos sluoksnio atitvaroje pusės liečiasi prie blogai orą praleidžiančios medžiagos paviršių – skaičiuojamasis šilumos laidumo koeficientas =0,048 W/mK.

 šilta ekovatos sluoksnio atitvaroje pusėes liečiasi prie blogai orą praleidžiančios medžiagos paviršiaus, o kitoje pusėje yra apsauga nuo vėjo (pvz, kieta medžio plaušo plokštė ar statybinis kartonas, sujungta siūlėmis glaudžiant, vinimis) – skaičiuojamasis šilumos laidumo koeficientas =0,052 W/mK.

 šilta ekovatos sluoksnio pusė liečiasi prie blogai orą praleidžiančios medžiagos paviršiaus, o kitoje pusėje oro tarpas – skaičiuojamasis šilumos laidumo koeficientas =0,056 W/mK.

Geras ekovatos termoizoliacines savybes lemia:

 Žaliava-celiuliozės pluoštas(todėl ekovatai būdingos medienos savybės);

 Jos struktūroje esantis nejudrus oras, kuris sudaro iki 85 % viso medžiagos tūrio;

 Mažas oro pralaidumas, kurį lemia medžiagos smulkiapluoštė struktūra.

Pagrindinė ir svarbiausia ekovatos savybė yra mažas laidumas šilumai, kurį apibūdina šilumos laidumo koeficientas =0,048 W/mK. Nustatytas šilumos laidumo koeficiento =0,048 W/m2K didys taikomas be pataisų ekovatai atitvarinėse konstrukcijose, kuriuose tankis nuo 35 iki 70 kg/m3.

Kitos svarbios ekovatos savybės :

Atsparumas drėgmei

Ekovatos drėgmė priklauso nuo ją supančios aplinkos, t.y. jos drėgmė keičiasi kaip ir medienos. Mediena veikia kaip drėgmės “reguliatorius”. Tai yra didelis privalumas, nes konstrukcijose atsiradusią perteklinę drėgmę ekovata absorbuoja neviršydama natūralios medienos sorbcinės drėgmės kiekio, o tai tik nežymiai keičia jos termoizoliacines savybes ir neleidžia pastatų atitvarinėse konstrukcijose susidaryti kondensacinei drėgmei.

Ekovatą naudojant tinkamai suprojektuotose pastatuose, galima nenaudoti garo izoliacinio sluoksnio. Gaunama “kvėpuojanti” siena, per kurią vyksta natūralus vėdinimas.

Atsparumas ugniai

Ekovata gaisro atveju apsunkina ugnies prasiskverbimą prie pastato laikančių konstrukcijų. Šią savybę termoizoliacinei medžiagai suteikia į jos sudėtį įeinančios boro-borakso druskos, kurios įkaitusios išskiria kristalinę drėgmę ir deguonis sunkiau patenka į degimo vietą. Ekovata neužsidega ir nesilydo, o tiktai lėtai rusena.

Biologinis atsparumas

Boro junginiai (antiseptikai), įeinantys į ekovatos sudėtį, medines konstrukcijas apsaugo nuo puvimo ir grybelinių ligų. Joje negyvena ir nesiveisia graužikai, todėl išvengiama įvairių pažeidimų, kuriuose jie padaro termoizoliacijoje ir besiliečiančiose su ja konstrukcijose.

Patalpų apsauga nuo triukšmo

Ekovata puikiai izoliuoja garsą, todėl yra naudojama patalpų apsaugai nuo triukšmo. Ji gerai užpildo visus tarpus ir plyšius, sudarydama ištisinį sluoksnį, o tai ypač svarbu įrengiant garso izoliaciją tarp patalpų.

Ekovatas panaudojimo ypatumai

Į pastato atitvaras ekovatą iš maišų galima supilti rankomis arba instaliuoti mechanizuotai. Rekomenduojamas pastarasis atitvarų šiltinimo būdas. Gaunamas vienodo tankio izoliacijos sluoksnis, ekovatos plaušeliai tarpusavyje labiau sukimba, sumažėja išeiga. Įučiant ekovatą į atitvaros ertmes, ji suslegiama iki reikiamo tankio, todėl išvengiama medžiagos susėdimo. Ekovata galima šiltinti visų tipų statomus ir renovuojamus pastatus. Ekovata, pučiama su vandeniu ir klijais, labai plačiai naudojama ir kaip antikondensacinė danga (nešildomų metalinių ir gelžbetoninių konstrukcijų pastatams).

Ekovatos panaudojimo atitvarų apšiltinimui efektyvumas priklauso nuo jos įvedimo į atitvarą technologijos. Naudojami ir skiriami šie mechanizuoto ekovatos įvedimo į atitvaras technologijos būdai:

 Sausas

 Šlapias

 Šlapias klijinis

Jų panaudojimo tikslingumas priklauso nuo atitvaros konstrukcijos. Visiems būdams naudojamas tokios pačios įrangos komplektas. Ekovatos padavimo atstumas iki 40 m, padavimo aukštis iki 25 m.

 Sausas ekovatos įvedimo būdas naudojamas horizontalių bei šlaitinių atitvarų ir mūro sienų

apšiltinimui. Ekovatos sąnaudos sudaro apie 35 kg/m3 mūro atitvarų apšiltinimui. Ekovatos ekonomija, lyginant su rankiniu būdu, sudaro apie 20 – 30%. Ekovata per žarną oro srovės pagalba užpilama ant horizontalių perdangų paviršiaus, įpučiama į uždaras šlaitines atitvaras, mūro oro tarpus, ertmes tarp grindų ir perdangos. Sausu būdu užpūstas ant horizontalios perdangos ekovatos sluoksnis suslūgsta, todėl sluoksnio storis turi viršyti reikiamą 15 – 20%.

 Šlapias ekovatos įvedimo būdas naudojamas vertikalių atitvarų apšiltinimui. Ekovatos tankis (sąnaudos) šlapiu būdu užpildytose atitvarose sudaro apie 65-70 kg/m3; medžiagos sąnaudų ekonomija, lyginant su rankiniu būdu, 10-20 %. Šlapiu būdu suformuotas ekovatos apšiltinimo sluoksnis nesuslūgsta. Ekovata iš agregato per žarną ir antgalį oro srovės pagalba paduodama į atidengtą iš vienos pusės atitvarinę konstrukciją. Išpurškimo antgalyje ekovata sudrėkinama vandeniu paduodamu atskiru vamzdeliu. Sudrėkinta ekovata užpurškiama per antgalį ant ašiltinimo paviršiaus. Ekovatos sluoksnio perteklius nulyginamas elektriniu 640 mm ilgio voleliu pagal karkaso vertikalių tašų paviršių. Ekovatos perteklius, nubrauktas nuo paviršiaus, surenkamas ir panaudojamas antrą kartą. Sufuormuotam ekovatos apšiltinimo sluoksniui pradžiūvus, įrengiamas vėjo ekranas ar garso izoliacijos sluoksnis. Ekovata išpurškiama 0,7 – 0,9 atm slėgiu, nepatartinu ekovatą užpurkšti ant lygaus slidaus paviršiaus.

 Šlapias klijinis ekovatos užpūtimo būdas naudojamas lubinių ir sieninių paviršių apšiltinimui ir apdailai. Ekovata iš agregato per žarną ir antgalį oro srovės pagalba užpurškiama ant apšiltinamo ar apdailinamo paviršiaus. Išpurškimo antgalyje ekovata sudrėkinama vandens klijų mišiniu, kuris paduodamas atskiru vamzdeliu. Apdirbamam paviršiui nereikia specialaus paruošimo, šiuo būdu galima užpurkšti iki 70 mm storio ekovatos sluoksnį. Lubų ir sienų apdailai gali būti naudojama balta pagal specialų užsakymą pagaminta ekovata. Apdailintas ir apšiltintas paviršius gaunamas purus, gerai absorbuoja garsą. Šis būdas gali būti naudojamas triukšmingų patalpų apdailai.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1085 žodžiai iš 2002 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.