Ekspertinės sistemos
5 (100%) 1 vote

Ekspertinės sistemos

Turinys

Įvadas 3

1. Ekspertinės sistemos ir jų esmė 4

2. Veiksniai įtakoję ekspertinių sistemų atsiradimą 5

3. Išvadų generatorius 6

3.1.Žinių bazė 6

3.2.Faktų bazė 6

4. Kitos sudedamosios ekspertinių sistemų dalys 7

5. „Tuščios“ ekspertinės sistemos 8

6. Ekspertinų sistemų (ES) klasifikacija 8

7. Ekspertinės sistemos internete 11

8. Ekspertinių sistemų pranašumai 11

9. Ekspertinių sistemų trūkumai 12

10. Ekspertinių žinių tobulinimas 13

Išvados 14

Literatūros sąrašas 15

Įvadas

Pastaruoju metu eksploatuojama vis daugiau sudėtingos techninės įrangos. Be to, visi gamybiniai, socialiniai ir kiti procesai vyksta informacinėje aplinkoje. Nustatyta, kad jeigu kokios nors sistemos sudėtingumas auga linija, tai informacijos apimtys, kurias reikia apdoroti priimant sprendimą, auga eksponente. Todėl informacijos sistemų sudėtingumas taip pat auga ir darosi sunku per trumpą laiką surinkti reikalingą sprendimui priimti informacijos kiekį, nes šis procesas pats savaime tampa sudėtingas ir ilgalaikis. Siekiant palengvinti priimti sprendimus sudėtingose sistemose, sukurtos ekspertinės sistemos, kur naudojama ne informacija, o žinios.(http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-m-4/broniuk.html R.Broniukaitis)

Ekspertinės sistemos, tai viena iš dirbtinio intelekto pakraipų, kurios sprendžia tokius uždavinius, kuriems spręsti paprastai reikia ekspertizės (imituoja ekspertų ar konsultantų darbą). Dabartinės ekspertinės sistemos paprastai padeda išlaisvinti žmogų profesionalą nuo kai kurių sunkių, bet aiškiai suformuluotų uždavinių sprendimo. Žinios kaupiamos euristinėje formoje, todėl ekspertinės sistemos pateikiamos išvados nėra tokios tikslios, kaip sprendimų priėmimo sistemų, naudojančių tradicinius algoritmus, tačiau jos yra pakankamai geros ir puikiai taikomos ypač netradicinėse situacijose. Ekspertinių sistemų naudojimas sprendžiant verslo problemas dar nėra taip paplitęs kaip apskaitos ar įstaigų automatizavimo sistemų, tačiau keleto pastarųjų metų patirtis rodo, kad jos vis sėkmingiau pritaikomos, iš gausybės galimų sprendimų parenkant vieną, geriausiai tenkinantį įmonės poreikius.

Darbo tikslas: apžvelkti ekspertinių sistemų bruožus bei sąvybes.

Uždaviniai: išvardinti sudedamąsias dalis;

pateikti ekspertinių sistemų klasifikaciją;

pateikti privalumus ir trūkumus, kuriais pasižymi ekspertinės sistemos1. Ekspertinės sistemos ir jų esmė

Ekspertinių sistemų esmė- eksperto žinių įvedimas į sistemą ir jų daugkartinis naudojimas nedalyvaujant ekspertui. Savo esme tai intelektuali programa, galinti padaryti logines išvadas konkrečios pažinimo srities žinių pagrindu. Tokia sistema sprendžia uždavinius , kurių be eksperto pagalbos išspręsti negalima. (A.Kaklauskas ir kt. psl.43)

Struktūrinant sistemą, reikia laikytis principų, būtinų sudedamųjų dalių svoriui (parametrų reikšmei įvertinti). Kiekvienas dalinis svorio įvertinimas gali būti išreiškiamas ir kokybiniais parametrais. Atsiradusiems ekspertiniams metodams įvertinti naudojamos įvairios anketos, kuriose ekspertai pareiškia savo nuomonę apie kokybinius parametrus. Anketos apdorojamos ir iš jų gaunami kokybiniai įvertinimai.

Ekspertiniai metodai dažniau remiasi santikiniais įvertinimais, nes žmogus ekspertas nepajėgus absoliučiai įvertinti bet kokio parametro. Todėl, jei yra daug objektų, jų svarbos pagal santykinius parametrus eilę ekspertai įvertina padarydami mažiau klaidų negu pagal jų absoliučius dydžius. Taigi, ekspertiniuose metoduose vyrauja kokybinio lyginamojo pobūdžio klausimai.

Kiekviena ekspertizė atliekama savitai ir kelia skirtingus klausimus, bet egzistuoja kai kurios bendros elemantarios situacijos. Iš jų minėtinos:

1. Prioriteto skyrimas- šiuo atveju ekspertas nuosekliai surikiuoja objektus į eilępagal svarbą.

2. Porinis sulyginimas- ekspertui nuosekliai pateikiamos objektų poros. Ekspertas nurodo svarbesnį kiekvienos tų porų objektą.

3. Grupinis sulyginimas- ekspertui nuosekliai pateikiamos objetų grupės. Kiekvienoje tų grupių objektus reikia sustatyti pagal svarbą į eilę.

4. Tikslo „medžio“, arba kitų ryšio grafų tarp objektų ar sąvokų, sudarymas.

5. Rūšiavimas- ekspertas nuosekliai skiria objektą į vieną iš anksto nustatytų klasių.

6. Įvertinimas balais- iš esmės rūšiavimas, tik kiekvienam objektui skiriami tam tikri vienetai (balai).

Išvardytos procedūros gana bendros, todėl plačiai naudojamos atliekant ekspertinę apklausą.

Ekspertiniai metodai turi daug pranašumų:

1. Nustatyta, kad informacijos kiekis bet kurioje ekspertų grupėje yra nemažesnis už informacijos kiekį, kurį turi bet kuris iš tos grupės specialistų. Jei bet kuris specialistas ir turi daugiau žinių už kitus , tai kiti grupės nariai kartu paėmus taip pat gali daryti nemažą įtaką galutiniam sprendimui.

2. Nustatyta, kad bendras faktorių skaičius, kurį gali nagrinėti grupė, yra ne mažesnis faktorių skaičių, kurį gali nagrinėti vienas grupės specialistas.

3. Ekspertų grupė lengviau imasi atsakomybės negu atskiras specialistas (tai ypač prognozuojant).

Tačiau ekspertiniai metodai turi ir trūkumų:

1. Nustatyta, kad bet kuri komisija gali būti dezinformuota, lygiai kaip ir kkiekvienas jos narys.
Vienintelė viltis, kad vieno eksperto dezinformacija gali būti kompensuota kitų žiniomis, t.y.kad neteisinga informacija nesutaps,bet sudarydami ekspertų grupes to nežinome.

2. Specialitų grupė gali labai intensyviai veikti pavienius specialistus, priversdama juos priimti daugumos nuomonę.

3. Dažnai grupės bendro sprendimo priėmimo problema tampa svarbesnė negu tiesa.

4. Kartais vienas specialistas daro per didelę įtaką kitiems grupės nariams.

5. Dažnai ekspertų grupėje atsiranda aiškiai suinteresuotų žmonių, kurių tikslas- jiems naudingas sprendimas.

Bet šiuos visus arba dalį trūkumų galima pašalinti, jeigu ekpertų grupė apklausiama atskirai (anoniminė apklausa. (R.Broniukaitis psl.5-6)

2. Veiksniai įtakoję ekspertinių sistemų atsiradimą

Pirma, prasidėjo evoliucija šiose srityse: sąvokų ir operacijų -nuo duomenų- per informaciją- prie žinių perdirbimo. Šios trys perdirbimo kryptys gali vystytis simbiozėje, sukurdamos naują kokybę arba žiniomis grindžiamas sistemas.

Antra, dirbtinio intelekto tyrinėjimai, iš kurių kilo ekspertinės sistemos, jau apie dešimtmetį išgyvena savo renesansą. Taigi daug kas pasikeitė nuo J. Lighthill pranešimo laikų (nuo 1973 metų), kai jis teigė, kad dirbtinis intelektas neturi perspektyvos, todėl jį plėtoti beprasmiška. Iš tiesų tuo metu laboratorijose kuriamos sistemos negalėjo susidoroti su daugeliu probleminių situacijų, ypač kai buvo ieškoma visų įmanomų uždavinio sprendimų. Šiandien, kai jau žinoma, kad konkrečios sistemos apimtis turį būti atitinkamai apibrėžta ir apribota, programą galima įgyvendinti, o kompiuterio darbas duoda netgi geresnį efektą, negu eksperto žmogaus.

Trečia, kompiuterinės technikos lygio kilimas tiek JAV, tiek Japonijoje, tiek Europoje sukėlė susidomėjimą šiomis sistemomis ir jų kūrimu.

Pagaliau, ketvirta: biznio pasaulyje.kuriame nauda jauste nujaučiama, buvo suvokta, kad ekspertinių sistemų plėtotė ateityje gali atnešti pelną ir sumažinti išlaidas. Tradiciškai įmonės, norėdamos užsitikrinti sėkme, investuodavo lėšas į intelekto šaltinį – žmogų. Tačiau, kaip pastebi M. Turner, ekspertai žmonės dažniausiai būna: brangūs klystantys, užimti, nenuoseklūs, nervingi (linkę kelti paniką), mirtingi. Prie šio apibūdinimo galima pridurti ir tai, kad žmonės linkę ieš koti didesnio uždarbio ir pereina pas konkurentus, kurie siūlo jiems geriau apmokamą vietą. Tokiu atveju įmonė praranda plėtotės galimybę. Bent kuriam laikui ir šis aspektas prisidėjo prie susidomėjimo ekspertinėmis sistemomis augimo.(V.Pindlova)

3. Išvadų generatorius

Pagrindinės ekspertinių sistemų sudedamoji dalis yra išvadų generatorius, kurį sudaro faktų bazė (darbinė atmintis) ir žinių bazė. Ekspertinių sistemų sąlygomis atskiriamos žinios ir jų apdorojimas- žinios aprašomos žinių pateikimo modeliu ir nepriklausoma programa (išvadų generatoriumi), kuri apdoroja žinias. Tai leidžia lengvai keisti žinių bazę, nekečiant ją apdorojančios programos ir sumažina ekspertinių sistemų diegimo laiką, nes leidžia naudoti tą patį išvadų generatorių kitoms žinių bazėms.(R.Skyrius ir kt. psl. 185)

3.1.Žinių bazė

Žinių bazės- tai žinių aibės, susietos su vieną ar kita pažinimo sritimi. Dažniausiai tai praktiškai patvirtintas rezultatas apie pasaulį ar jo reiškinius, žmonijos sukaupti faktai, nustatyti principai, kiti pažinimo subjektai. Todėl skirtingai nuo duomenų bazių, žinių bazėse pateikiami duomenys, esantys dokumentuose, o ne tokie objektai kaip knygos, straipsniai, dokumentai. Visi šie duomenys sudaro žinių visumą, charakterizuojančią pažinimo subjektus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1258 žodžiai iš 4071 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.