Eksportas
5 (100%) 1 vote

Eksportas

ĮVADAS

Kiekviena valstybė suinteresuota, kad jos šalies ekonomika būtų kuo labiau išvystyta ir subalansuota. Svarbią šalies ekonomikos struktūros dalį sudaro jos ūkio tarptautiniai ekonominiai ryšiai. Jie didele dalimi lemia ūkio proporcijas ir jų gerinimo galimybes, racionalų šalies išteklių naudojimą, šalies gyventojų gerovę. Tarptautiniai ekonominiai ryšiai įgyvendinami per tarptautinę komercinę veiklą. Tai verslo veiklos sfera, reikalaujanti ypatingų teorinių ir praktinių žinių. Tarptautinė komercinė veikla paprastai nusakoma vienu terminu – tai užsienio prekyba. Užsienio prekyba yra labai sudėtingas procesas, kurio efektyvumą lemia daugelis mikro- ir makrolygmens veiksnių. Jau keletą metų Lietuvos prekybos balansas neigiamas, o gamintojai sunkiai skverbiasi į užsienio rinkas. Siekiant skatinti efektyvią užsienio prekybą reikia racionalių analizės metodų. Ekonominė statistika yra pagrindinė priemonė planuojant ekonominę politiką, analizuojant verslo tendencijas, todėl nuolat didėja šios statistikos paklausa.

Užsienio prekybos analizės metodų yra pakankamai daug. Atsižvelgiant į tyrimo objektą, tikslus, esamų duomenų kiekį ir objektyvumą racionalu naudoti įvairius analizės metodus. Statistiškai eksporto analizė gali būti parengta atsižvelgiant į atskirus sektorius: bendrus eksporto dydžius, svarbiausius prekybos partnerius, pagrindines prekių grupes ar net detalią prekių klasifikaciją.

Darbo tikslas: atlikti eksporto statistinę analizę.

Darbo objektas:: Lietuvos Respublikos užsienio prekyba

Darbo uždaviniai: išanalizuoti turimus eksporto statistinius duomenis nuo 1996metų iki 2003metų, apžvelgiant užsienio perkybos balansą, svarbiausius eksporto partnerius bei atskiras eksportuojamų prekių grupes.

Darbo metodai: literatūros analizė, siekiant apžvelgti nagrinėjamą temą teoriniu aspektu bei lyginamoji statistinių duomenų analizė, siekiant įvertinti eksporto pokyčius nuo 1996 iki 2003 metų.



1. TEORINĖ DALIS

1.1. UŽSIENIO PREKYBOS ESMĖ

Užsienio prekyba – tai tarptautiniai ekonominiai ryšiai, kurie yra įgyvendinami per tarptautinę komercinę veiklą. Tai verslo veiklos sfera, reikalaujanti ypatingų teorinių ir praktinių žinių, susijusių su tarptautinių komercinių operacijų organizavimu ir technika. Nuo to priklauso materialinių gėrybių ir įvairiausių paslaugų tarptautiniai mainai. Kad jie vyktų, būtina atlikti tarpusavyje susijusius veiksmus:

• rasti pirkėją;

• sudaryti su juo sandorio sutartį, kurioje numatomos visos tarptautinių komercinių mainų sąlygos;

• įvykdyti sandorį, t.y. atlikti visus veiksmus, leidžiančius realiai įgyvendinti sandorio sutartyje numatytas sąlygas.

Nurodyti veiksmai yra komercinio pobūdžio, o mainų operacijos yra komercinės operacijos. Iš esmės tai vadybinė veikla, apimanti planavimą, organizavimą ir kontrolę. Čia galioja bendrieji vadybos principai. Kadangi komercinės operacijos vyksta su užsienio partneriais, susiformuoja specifiniai veiklos bruožai, kurie vadinami įmonės tarptautine veikla. Ji skirta vykdyti įmonės eksporto operacijoms, valdyti tarptautinių įmonių kūrimą, gamybą, investicijas, pagamintos produkcijos realizavimą užsienyje ir pan.

Taigi tarptautinė komercinė veikla – tai įvairios paskirties įmonių ir kitokių organizacinių struktūrų komercinės operacijos pasaulinėje rinkoje.

Atsižvelgiant į tarptautinių komercinių operacijų pobūdį, subjektus ir objektus, išskiriamos šios operacijų pagrindinės rūšys:

1. tarptautiniai prekių mainai;

2. tarptautiniai mokslo ir technikos produkcijos mainai, apimantys prekybą patentais, licencijomis ir panašia produkcija;

3. tarptautiniai mainai techninės paskirties paslaugomis (konsultacinis ir statybinis inžineringas);

4. įvairūs tarptautinės nuomos ryšiai;

5. tarptautinio turizmo ryšiai;

6. tarptautinės banko ir finansinės paslaugos

7. informacijos, žiniasklaidos priemonių tarptautinės paslaugos.

Tarptautinių komercinių operacijų įgyvendinimo priemonės:

1. tarptautiniai krovinių pervežimai;

2. transporto ekspedicinės paslaugos;

3. gėrybių ir paslaugų draudimas;

4. krovinių apsauga;

5. tarptautiniai atsiskaitymai.

1.2. TARPTAUTINĖS PREKYBOS PRIEŽASTYS

Daugelyje literatūros šaltinių tarptautinės prekybos priežastys nagrinėjamos, išskiriant viso ūkio ir įmonės spektrus. Liaudies ūkio (makroekonominis) aspektas svarbus visų pirma tada, kai kalbama apie teisinės prekybos sutarties sudarymą. Tarpvalstybinės sutartys pasirašomos, siekiant liberalizuoti tarptautinė prekybą, skatinti šalių bendradarbiavimą.

Lietuvos Respublikos pasirašytos tarpvalstybinės sutartys gali būti suskirstytos į dvi pagrindines grupes:

• laisvosios prekybos sutartys. Prekiaujant su šalimis, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis, taikomas abipusis palankiausias tarptautinės prekybos režimas. Tokias sutartis Lietuva yra pasirašiusi su ES šalimis (nuo 1995.01.01), ELPA šalimis (nuo 1997.01.01), Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Ukraina, Vengrija.;

• sutartys, numatančios didžiausio palankumo tarptautinėje prekyboje statusą. Prekiaujant su šalimis, kurioms galioja didžiausio palankumo prekyboje statusas, taikomi abipusiai konvenciniai importo
muitai, kurie yra didesni už preferencinius. Lietuvos Respublika suteikia didžiausio palankumo prekyboje statusą šioms šalims – visoms PPO narėms (nuo 2001.05.31), Baltarusijai, Kazachstanui, Kinijai, Rusijai, Uzbekistanui, Vietnamui.

Tačiau konkreti tarptautinė prekyba vyksta tarp įmonių. Taigi tarpvalstybinės sutarties sudarymas dar nereiškia, kad prekyba vykdoma rinkos sąlygomis įmonės sprendžia savarankiškai, ar dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Vadinasi, turi būti svarios mikroekonominės (t.y. įmonių lygyje) tarptautinės prekybos priežastys.

EKSPORTO MOTYVAI

Užsienio paklausą mūsų šalies prekėms galima aiškinti jau nagrinėtais importo motyvais. Užsienio pirkėjai perka mūsų šalies prekes, nes:

• Mūsų šalies įmonės gamina tas prekes, kurių užsienio įmonės negamina;

• Mūsų įmonės gamina analogiškas prekes pigiau arba geresnės kokybės.

Tačiau eksportą skatina dar ir kiti, papildomi motyvai:

1. eksportuodama prekes, įmonė siekia padidinti apyvartą ar gauti didesnį pelną.

2. eksportas padidina įmonės gamybinių pajėgumų apkrovimą ir kartu užimtumą įmonėje.

3. didinant gamybą eksporto sąskaita, gali būti pasiektas kaštų sumažėjimas dėl gamybos masto ekonomijos, o tai padidina įmonės konkurencingumą užsienyje ir šalies viduje.

4. eksportuojant vykdomas gamybos diversifikavimas ir kartu rizikos valdymas, nes įmonė tuomet nėra priklausoma tik nuo vienos rinkos

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 882 žodžiai iš 2887 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.