Eksportas Lietuvoje ir jo problemos
5 (100%) 1 vote

Eksportas Lietuvoje ir jo problemos

TURINYS

LENTELĖS…………………………………………………………………………………………………………………………………………3

PAVEIKSLAI……………………………………………………………………………………………………………………………………..4

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………………………………5

1. EKSPORTO SĄVOKA…………………………………………………………………………………………………………………….6

1.1.EKSPORTO KRYPTYS………………………………………………………………………………………………………………………6

1.2.EKSPORTO IR IMPORTO SANTYKIS IR IŠ JO KYLANČIOS PROBLEMOS………………………………………7

1.3.VEIKLOS SRITYS, KURIOSE LIETUVA VYKDO REEKSPORTĄ………………………………………………………8

2. EKSPORTO PROCESO MODELIS…………………………………………………………………………………………………9

3. EKSPORTO RŪŠYS………………………………………………………………………………………………………………………10

3.1. TIESIOGINIO EKSPORTO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI …………………………………………………………….11

3.2. NETIESIOGINIS EKSPORTAS…………………………………………………………………………………………………………13

4. INTERNACIONALIZACIJOS FAZĖS…………………………………………………………………………………………..15

5. EKSPORTO KAINŲ STRATEGIJA………………………………………………………………………………………………17

5.1. EKSPORTO KAINODAROS VEIKSNIAI…………………………………………………………………………………………17

5.2. EKSPORTO KAINOS NUSTATYMAS……………………………………………………………………………………………..18

5.3. EKSPORTO KAINŲ STRATEGIJA…………………………………………………………………………………………………..18

5.4. EKSPORTO KAŠTAI……………………………………………………………………………………………………………………….19

6. EKSPORTO REGULIAVIMO PRIEMONĖS…………………………………………………………………………………20

6.1. EKSPORTO MUITAI………………………………………………………………………………………………………………………20

6.2. EKSPORTO SUBSIDIJOS………………………………………………………………………………………………………………..22

6.3. SAVARANKIŠKI EKSPORTO APRIBOJIMAI………………………………………………………………………………….23

6.4. EKSPORTO KREDITAI……………………………………………………………………………………………………………………23

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………………………………..25

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………………………..26

LENTELĖS

Lentelė 1. Importo ir eksporto Lietuvoje santykis ……………………………………………………..8

PAVEIKSLAI

Pav. 1. Eksporto proceso modelis ………………………………………………………………………………..9

Pav. 2. Eksportas pagal sutartį su užsienio pirkėju………………………………………………………..15

Pav. 3. Internacionalizacijos fazės………………………………………………………………………………16

Pav. 4. Eksporto kainodaros veiksniai…………………………………………………………………………17

Pav. 5. Eksporto muitų įvedimo ekonominės pasekmės…………………………………………………20

ĮVADAS

Darbo tikslas. Aprašyti Lietuvos eksportą ir jo problemas.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti eksporto sąvoką ir jo padėtį bendrame marketinge.

2. Išnagrinėti eksporto proceso modelį.

3. Apžvelgti pagrindines kylančias problemas.

Hipotezė. Eksportas sukelia nemažai problemų, kurias būtina spręsti.

Metodai. Teorinės medžiagos apžvalga ir analizė.

Šiuo metu Lietuvos užsienio prekyba reguliuojama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei įvairiomis dvišalėmis ar daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis (laisvosios prekybos sutartys, ekonominio bendradarbiavimo sutartys). Pagrindinis užsienio prekybos reglamentavimo instrumentas yra Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas. Jame yra numatyti visi importo ir eksporto muitų taikymo atvejai.

Statistikos departamento duomenimis, per 2002 m. sausio – spalio mėnesius pagal bendrąją prekybos sistemą Lietuvos užsienio prekybos apyvartos apimtis sudarė 40028,6 mln. litų: iš Lietuvos eksportuota 16846,1 mln. litų
vertės prekių, importuota 23182,5 mln. litų vertės. Palyginti su 2001 m. tuo pačiu laikotarpiu, prekių apyvarta padidėjo 11,2 proc., eksportas – 9,4 proc., o importas – 12,6 proc. Užsienio prekybos balansas buvo neigiamas ir sudarė 6336,3 mln. litų. Lyginant su 2001 m. sausio – spalio mėn., jis padidėjo 22,3 proc. Svarbiausios Lietuvos užsienio prekybos partnerės pagal bendrąją prekybos sistemą buvo tokios šalys: Rusija (eksportas – 12,6 proc. bendro eksporto, importas – 20,2 proc. bendro importo), toliau – Vokietija (atitinkamai 10,3 proc. ir 19,3 proc.), Jungtinė Karalystė (15,0 proc. ir 3,3 proc.), Latvija (9,3 proc. ir 3,8 proc.), Lenkija (3,6 proc. ir 6,4 proc.).

Pagrindiniai užsienio prekybos būdai. Pačiu bendriausiu pavidalu yra skiriami trys pagrindiniai tarptautinės prekybos būdai. Tai eksportas, importas ir atsakomoji arba priešpriešinė prekyba. Eksportas yra pagrindinis tarptautinės prekybos būdas. Savo darbe šį būdą mes panagrinėsime nuodugniau.

1. Eksporto sąvoka

Eksportas – tai prekių, paslaugų ir pagrindinio kapitalo pardavimas užsienio šalims. Pagrindinis eksporto bruožas – prekės iš vienos šalies perkeliamos į kitą (3, 212psl.).

Į užsienio rinką nusprendusi įeiti įmonė turi apsispręsti, kokiu būdu ji tai darys ir kiek užsienio rinkos ji nori apimti. Yra keletas įėjimo į užsienio rinkas būdų, teikiančių neblogų veiklos tarptautinėje ir netgi pasaulinėje rinkoje galimybių. Vienas iš labiausiai paplitusių ėjimo į užsienio rinką būdų yra eksportas (4, 386psl.). Jis apima šalyje pagamintų prekių pardavimą užsienio rinkose per brokerius ar užsienio paskirstymo centrus. Skatindama gamybinę veiklą savoje šalyje, eksportuojanti kompanija išvengia poreikio daryti reikšmingus organizacinius ar technologinius pokyčius, jai užtenka tik turėti platinimo kanalus, kad galėtų aptarnauti užsienio rinką. Tai yra pats nerizikingiausias metodas savo tarptautinei veiklai plėsti. Pradžioje nedaug reikia lėšų tam, kad taptum eksportuotoju, ir yra pakankamai lengva pasitraukti iš užsienio rinkos. Vykdant savo produktų marketingą per užsienio agentus, eksportuotojas išvengia didelių investicijų ir didelės valdymo atsakomybės, tačiau kompanija turi nedaug įtakos tam, kaip jos produktai yra platinami užsienio rinkose.

1. 1. Eksporto kryptys

Statistikos departamento duomenimis, pagal 2002 metus, daugiausia prekių per 2002 m. 10 mėn. iš Lietuvos eksportuota į tokias šalis: Jungtinę Karalystę (15,0 proc. bendro Lietuvos eksporto), Rusiją (12,6 proc.), Vokietiją (10,3 proc.), Latviją (9,3 proc.).

Per 2002 m. 10 mėn. eksportuota 12887,5 mln. litų vertės Lietuvos kilmę turinčių prekių, o tai sudarė 76,5 proc. bendro Lietuvos eksporto apimties. Atitinkamai lyginant Lietuvos kilmę turinčių prekių eksporto vertė padidėjo 6,2 proc.

Prekių eksportas į ES valstybes sudarė 8338,3 mln. litų, arba 49,5 proc. bendro Lietuvos eksporto. Prekių eksporto į šias valstybes apimtis, palyginti su 2001 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 12,2 proc.

Į NVS šalis eksportuota 3320,0 mln. litų vertės prekių, arba 19,7 proc. bendro Lietuvos eksporto. Palyginti su 2001 m. atitinkamo laikotarpio rezultatu, eksporto apimtis padidėjo 14,8 proc.

Į Latviją ir Estiją eksportuota 2216,2 mln. litų vertės prekių, arba 13,2 proc. bendro Lietuvos eksporto. Eksporto į minėtas šalis vertė sumažėjo ir sudarė 88 proc. 2001 m. to paties laikotarpio eksporto apimties.

Į CELPA šalis eksportuota 818,0 mln. litų vertės prekių, arba 4,9 proc. bendro Lietuvos eksporto. Per 2002 m. 10 mėn. eksportas į šias šalis mažėjo ir tesudarė 71,4 proc. 2001 m. 10 mėn. eksporto apimties.

Tokios eksporto į Latviją ir Estiją bei CELPA šalis mažėjimo tendencijos atsirado dėl per analizuojamą laikotarpį 2 kartus sumažėjusios mineralinių produktų eksporto į minėtas šalis apimties.

Pagal prekių skyrius didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (19,2 proc. bendro eksporto apimties), transporto priemonės ir įrenginiai (16,2 proc.), tekstilės medžiagos ir dirbiniai (15,5 proc.), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (9,9 proc.), chemijos pramonės ir jos šakų produkcija (6,4 proc.). Daugelio skyrių prekių eksporto apimtis, palyginti su 2001 m. atitinkamu laikotarpiu, didėjo, tačiau žymiai sumažėjo mineralinių produktų (473,6 mln. Lt) bei augalinių produktų (115,1 mln. Lt) eksporto apimtis ir tai buvo viena iš priežasčių, turėjusių įtakos bendro Lietuvos eksporto intensyvumo lėtėjimui.

Bendro Lietuvos eksporto didėjimo intensyvumas per 2002 m. 10 mėn. buvo mažesnis negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Viena iš priežasčių – eksportuojamų svarbiausių prekių vieneto vertės sumažėjimas (Statistikos departamento duomenimis, 2002 m. I pusmetyje atitinkamai lyginant sudarė 7,2 proc.) (8).

1. 2. Eksporto ir importo santykis ir iš jo kylančios problemos.

Kadangi eksportas ir importas yra vieni iš svarbiausių tarptautinės prekybos būdų, pateiksime importo ir eksporto Lietuvoje santykį pagal 2000 – 2004 m. duomenis. (7).

Mėnesiai Eksportas Importas Balansas

mln. Lt mln. Lt mln.
�elis 1861,1 2516,9 -655,8

Liepa 1821,6 2614,2 -792,6

rugrjūtis 1936,2 2256,3 -320,1

Rugsėjis 1958,8 2654,8 -696,0

Spalis 2254,2 2953,8 -699,6

Lapkritis 2000,9 08,9 -708,0

Gruodis 1767,5 2879,9 -1112,4

2004m.

Sausis 1781,2 2198,8 -417,6

Lentelė 1. Importo ir eksporto Lietuvoje santykis. (7)

Pagal šią lentelę galima spręsti kad už eksportą Lietuva gauna mažiau, negu išleidžia importui. Vadinasi, eksportas yra nenaudingas Lietuvai, nes importavimas iš kitų šalių neatsiperka.

Svarbiausi Lietuvos partneriai yra Europos Sąjunga, NVS, Rusija, Vokietija ir Latvija, kitos šalys ne taip aktyviai dalyvauja prekyboje.

1. 3. Veiklos sritys, kuriose Lietuva vykdo reeksportą.

Reeksportas – yra priešinga eksportui sąvoka.

Reeksporto programos pagalba atliekamos šios operacijos:

• Prašymo išduoti leidimą laikinai įvežti prekes perdirbimui paruošimas ir spausdinimas;

• Perdirbimui įvežamų žaliavų fiksavimas;

• Automatinis įvežimo bendrojo dokumento formavimas;

• Pagamintų prekių sąrašo įvedimas;

• Automatinis išeigos lentelių formavimas;

• Automatinis išvežimo sąskaitos paruošimas;

• Automatinis išvežimo bendrojo dokumento ir kompensacinių produktų lentelės formavimas;

• Ataskaitų apie žaliavų likučius automatinis suformavimas ir spausdinimas;

• Ataskaitų sertifikatų grupei ir muitinės procedūrų kontrolės skyriui automatinis suformavimas ir spausdinimas;

• Reeksporto lapų automatinis suformavimas ir spausdinimas (7).

2. Eksporto proceso modelis

Pav. 1. Eksporto proceso modelis (6, 104 psl.)

Daugeliui įmonių internacionalizacija – laipsniškas procesas. Jeigu šalies rinka yra didelė (kaip JAV), tai labai retai būna taip,kad įmonė įkuriama specialiai eksportui vystyti, o jei šalies rinka maža (kaip daugelio Europos šalių), neretai nutinka, kad įmonės nuo pat įkūrimo užsiima eksportu, nes kitaip joms būtų sunku išgyventi mažoje rinkoje. Daugeliu atvejų įmonės savo veiklą pradeda vystyti nuo vidaus rinkos. Pamažu jos plečia savo rinkos dalį, kol galų gale susidomi užsienio rinkomis. Šį susidomėjimą paprastai sudaro kelios fazės. Kiekvienoje fazėje įmonė skiriasi savo pajėgumais, problemomis ir poreikiais.

3. Eksporto rūšys

Yra keletas eksporto rūšių, skiriamų pagal tai, kaip aktyviai procese dalyvauja gamintojas. Pirmiausia skiriamas tiesioginis ir netiesioginis eksportas. Tiesioginio eksporto atveju gamintojai aktyviai veikia paskirstymo kanaluose, nors patį paskirstymą gali atlikti ir užsienio rinkoje veikiantis agentas, įgaliotas platintojas ar dukterinė gamintojo įmonė. Netiesioginis eksportas, pasyvesnis veiklos užsienio rinkoje būdas, reiškia prekių pardavimą eksporto ar prekybos kompanijai, kuri paskui užsienyje atlieka marketingo veiksmus. Kadangi šiuo atveju veikloje dalyvauja savarankiški partneriai, kurie perka ir parduoda prekes savo vardu, gamintojas turi parduoti mažesne kaina, tačiau sumažėja ir jo išlaidos bei rizika, būdinga veikiant užsienio rinkose. Veiklą užsienyje pradedanti ir patirties neturinti įmonė dažniau renkasi netiesioginius kanalus (3, 212psl.). Ir tiesioginio, ir netiesioginio eksporto atveju prekės gaminamos savo šalyje, o parduodamos užsienyje. Atskiru eksporto požiūriu laikoma prekių gamyba ir pardavimas užsienyje. Gamyba užsienyje nėra eksportas įprastine šio termino prasme, tačiau tai vienas iš būdų įmonėms siekti naudos iš veiklos užsienyje, ir jis taip pat priskiriamas tarptautiniam marketingui. Gaminant užsienyje sutaupomos transporto išlaidos, nereikia kirsti tos šalies sienos, tad netaikomi importui ir eksportui būdingi suvaržymai. Gamyba užsienyje gali būti kelių formų. Gamybos pagal sutartis atveju vienos šalies įmonės užsakymu prekės gaminamos užsienyje ir parduodamos toje šalyje, kur ir buvo pagamintos. Licencijavimas leidžia užsienio įmonėms už atitinkamą mokestį prekes gaminti ir pardavinėti tam tikruose regionuose. Franšizė – leidimas gaminti tam tikro vardo prekę tam tikrai rinkai, kartu perduodant ir reikiamas žinias bei teikiant valdymo paslaugas. Bendros įmonės kuriamos drauge su vietinėmis, kad įsteigtosios įmonės prekes gamintų ir pardavinėtų toje rinkoje. Surinkimas užsienyje vykdomas įsteigus ten įmones, kurios iš gamintojo šalyje pagamintų detalių surinktų galutinius produktus. Tarptautinė gamyba reiškia, kad prekės gaminamos ir parduodamos daugelyje šalių, įskaitant ir tą, kurioje yra pats gamintojas (3, 213psl.).

Kompanijos, kurios prekiauja per savo personalo atstovus, o ne agentus ir brokerius, yra vadinamos tiesioginiais eksportuotojais. Tos kompanijos, kurios naudojasi tarpininkų paslaugomis yra vadinamos netiesioginiais eksportuotojais. Tiesioginiai eksportuotojai vengia tarpininkų savo produkcijos pardavimui užsienio pirkėjams. Jie patys prisiima atsakomybę dėl užsienio rinkų pasirinkimo, užmegzdami kontaktus su užsienio vartotojais, planuodami transportavimą ir transakcijai atlikti reikalingų dokumentų paruošimą. Bijodamos šių būtinų užduočių, daugelis mažų firmų nusprendžia eksportuoti netiesiogiai, naudodamosi tarpininkų paslaugomis. Stambios kompanijos taip pat gali pasirinkti šią alternatyvą ir pasirašyti brokerinius kontraktus dėl eksporto į mažas rinkas, kur investicijos
į užsienio padalinių kūrimą neatsipirktų.

Visgi, stambios kompanijos sukuria savus eksporto tinklus, kad galėtų išlaikyti tam tikrą marketingo operacijų kontrolę. Pavyzdžiui, Du Pont prieš 1986 m. reorganizavimąsi gaudavo beveik pusę savo 1,3 mlrd. USD užsienio pajamų, parduodama polimerinius produktus pagal agentūrinius kontraktus daugiau nei 100-te skirtingų pasaulio šalių. Iki 1990 m. Du Pont vykdė didžiąją dalį marketinginės veiklos, susijusios su polimeriniais produktais, per tarptautinį padalinį, tačiau kompanija remia agentūrinius kontraktus daugelyje besivystančių šalių Centrinėje Amerikoje ir Afrikoje (5, 159-160psl.). Brokeriniai ir agentūriniai santykiai vis dar yra geriausios alternatyvos mažose ir santykinai nestabiliose rinkose. Sprendimai dėl tiesioginio ir netiesioginio eksporto, visgi, reikalauja gilesnės analizės, nei paprasčiausias tarptautinės veiklos vengimas, o kompanijos gali taikyti kiekvieną įėjimo metodą keliais būdais.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1807 žodžiai iš 5733 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.