Eksporto – importo finansavimas
5 (100%) 1 vote

Eksporto – importo finansavimas

Bendra apžvalga

Ukrainos Eximbank banko problemos

Ukrainos Eximbankui paskutiniu metu sekasi nekaip. Nors praeitais metais šalis turėjo 1,6 milijardų dolerių prekybos perteklių su ne NVS zonos šalimis (importas siekė 32,1 mlrd. JAV dolerių ir eksportas 3,7 mlrd. JAV dolerių), laisvai konvertuojamos valiutos rezervai buvo itin reguliuojami centinio banko saugyklose Kijeve.

Išmokos yra taip ribojamos kad dauguma Ukrainos įmonių išgyvena sunkius laikus norėdamos prieiti prie lėšų, reikalingų jų importui. Sėkmingai dirbančios įmonės turi laisvai konvertuojamos užsienio šalių valiutos arba joms sekasi pateikti savo produktus dvišaliuose prekybos kliringo sąrašuose (trade clearing lists). Ukraina turi daugybę tokių komercinių protokolų: su Rusija, Vengrija, Slovakija, Bulgarija, Lenkija, Kazachstanu ir kitomis buvusiomis Comecon valstybėmis. Problema yra ta, kad į tokius sąrašus pakliūna tik labai didelės kompanijos, tokios kaip Ukrimpex (1992 m. eksportas sudaro $ 450 mln.), Ukrzovnishpromtechobmin (300 mln. $); ar Nikopol, užsiimanti geležies lydinių gamyba (170 mln. $).

Vienintelė visų kitų įmonių galimybė yra įsitraukti į barterinius mainus ar modernesnius oficialiai įtvirtintus prekių mainų sandėrius. Bet kaip prekybos finansavimo schema prekių mainai nėra pernelyg populiari su užsienio tiekėjais. Yra gana komplikuota užmegzti tokius santykius ir tai dažnai reiškia didelės prekybos įmonės, tokios kaip Ukrbarimex Kieve, įsitraukimą. Tokios didelės prekybos firmos – turinčios išvystytus vietinio ir tarptautinio gabenimo kanalus; su aukštais komisiniais ir mokesčiais, prekeiviais ir jų teisininkais, rengiančiais pervežimo sutartis ir baudų straipsnius – dažnai suduoda lemiamą smūgį.

Tradiciškai, tokie sandėriai apima didžiulius produkcijos kiekius ir tai sudaro galimybes verslininkams maksimizuoti įplaukas. Vienas iš pavyzdžių yra dabar įžymi BĮ “Pepsico”, įkurta 1992 m. Amerikos kompanija pristato gaiviųjų gėrimų koncentratą ir įpakavimo įrangą, taip pat ji pradėjo steigti Pizza Hut restoranus; trys vietiniai partneriai tiekia krovininius laivus (kurie po to yra perparduodami už laisvai konvertuojamą užsienio šalių valiutą) kaip užmokestį.

Dažniau decentralizuota užsienio prekyba ir bankininkystė įgalina mažesnes kompanijas Ukrainoje ir už jos ribų naudoti prekybos mainus nepriklausomai nuo didžiųjų prekybos įmonių. Įprastai plėtodamos naujus kontaktus, užsienio ir vietinės kompanijos dabar kreipiasi į komercinius bankus, tokius kaip Ukrsostsbank’ą, dalinai priklausantį Pirmajam Ukrainos bankui ar Kijevo Agroprombank’o filialus ir Incombank’ą, kad šie padėtų įforminti prekių mainų sandorius.

Šaltinis: Bela Papp and Robert Steely, “trade Finance:Fe Options”, Business Central Europe, July/August 1993, p. 50

Tarptautinė prekyba turi veikti atsižvelgdama į esminę dilemą. Įsivaizduokime importuotoją ir eksportuotoją, kurie norėtų plėtoti verslą tarpusavyje. Taip pat įsivaizduokime kad jie gyvena toli viena nuo kitos esančiose šalyse. Jie nėra niekados susitikę, šneka skirtingomis kalbomis, veikia skirtingoje politinėje aplinkoje, išpažįsta skirtingą religiją. Jie gyvena skirtingose kultūrose todėl skirtingai suvokia įsipareigojimų kitiems asmenims vykdymą. Jie abu žino, kad jei nevykdys įsipareigojimų, kita pusė išgyvens sunkius laikus kad išlygintų pusiausvyrą. Nors sakyti kad jie nepasitiki vienas kitu yra griežtoka, kiekvienas iš jų turi svarių priežasčių būti be galo įtarus prekiaujant su kitu.

Dėl susidariusio atstumo tarp dviejų šalių, yra neįmanoma tuo pačiu metu perduoti prekes ir įsipareigoti sumokėti kitai pusei. Importuojas pasirinktų tokią seką:

1. eksportuotojas pristato prekes.

2. importuotojas apmoka už jas tik po pristatymo.

Šiuo atveju visą riziką prisiima eksportuotojas. Eksportuotojo pirmenybė yra tiksliai priešinga, kuri perkelia visą riziką importuotojui”

1. Importuotojas sumoka už prekes.

2. Eksportuotojas pristato prekes tik po apmokėjimo.

Ši problema tarp nepatiklių partnerių tarptautinėje erdvėje yra sprendžiama naudojantis patikimu banku kaip tarpininku. Supaprastintas modelis galėtų būti toks:

1. Importuotojas gauna banko pasižadėjimą sumokėti Importuotojo vardu;

2. Bankas pažada eksportuotojui sumokėti Importuotojo vardu;

3. Eksportuotojas išsiunčia produkciją “Bankui”, pasitikėdamas šio pažadu;

4. Bankas sumoka eksportuotojui;

5. Bankas “išduoda” prekes importuotojui;

6. Importuotojas sumoka bankui.Šioje supaprastintoje schemoje importuotojas gauna banko pasižadėjimą sumokėti jo vardu, žinodamas, kad eksportuotojas pasitikės banku. Banko pasižadėjimas sumokėti yra vadinamas akredityvu.

Eksportuotojas pristato produkciją į importuotojo šalį. Nuosavybės teisė į produkciją yra perduodama bankui dokumentu, vadinamu konosamentu (važtaraštis). Eksportuotojas pareikalauja banko sumokėti už prekes; bankas taip ir padaro. Dokumentas pareikalauti apmokėjimo vadinamas trata. Bankas, sumokėjęs už prekes, nuosavybės teisę į prekes perduoda importuotojui, kuriuo bankas pasitiki. Tuo pat metu arba vėliau, tai priklauso nuo susitarimo, importuotojas sumoka bankui.

Tarptautinių kompanijų finansų direktoriai turi suprasti šiuos tris pagrindinius dokumentus iš dalies
dėl to, kad jų atstovaujamos firmos dažai prekiauja su neprisijungusiomis prie tarptautinių susitarimų šalimis, bet taip pat ir dėl to, kad dokumentacijos sistema teikia trumpo laikotarpio kapitalo šaltinį, kuris gali būti naudojamas ir tada, kai prekiauja susijusios šalys.

Sistemos privalumai

Trys pagrindiniai dokumentai ir jų sąveika yra aprašoma toliau. Jie sudaro sistemą, kuri vystėsi ir kito per šimtmečius kad apgintų tiek importuotoją, tiek ir importuotoją nuo tarptautinių mainų neįvykdymo rizikos, taip pat kad suteiktų papildomą finansavimą.

Neįvykdymo rizika

Kaip minėta anksčiau, kai importuotojas ir eksportuotojas susitaria dėl sąlygų, pardavėjas įprastai išlaiko nuosavybės į prekę teisę iki to momento, kai yra užtikrintas dėl apmokėjimo. Kaip bebūtų, pirkėjas vengs mokėti kol dar nėra gavęs prekių, arba bent jau kol nėra perėmęs nuosavybės teisių į jas. Kiekvienas nori būti užtikrintas, kad kita pusė įvykdys savų įsipareigojimų dalį. Trys pagrindiniai prekybos dokumentai – akredityvas, trata ir važtaraštis – yra dalis rūpestingai suformuotos sistemos, kuri apibrėžia kas prisiima atsakomybę už nuostolius, su kuriais šalys gali bet kada susidurti.

Apsauga nuo tarptautinių mainų rizikos

Tarptautinėje prekyboje, tarptautinių mainų rizika kyla dėl prekybos operacijų (transakcijų) buvimo. Jei sandoris reikalauja mokėti eksportuotojo valiuta, importuotojui tenka visa su valiutos keitimu susijusi rizika. Jei sandoris reikalauja atsiskaitymo importuotojo valiuta, ši rizika tenka eksportuotojui.

Nuo su valiutos keitimu susijusios rizikos gali būti apsisaugota naudojant technikas, aprašytas 7 skyriuje, bet norint to išvengti neapsaugotoji šalis turi būti tikra kad tam tikra suma bus pervesta tam tikru konkrečiu metu. Trys pagrindiniai dokumentai, aprašomi šiame skyriuje užtikrina kartu ir pinigų sumos dydį ir konkretų laiką, ir tai sukuria pagrindą efektyviai apsaugai.

Neįvykdymo rizika ir tarptautinių mainų rizika yra itin svarbios kai tarptautinė prekyba yra epizodinė, vienkartinė be pakartotinio prekių vežimo ir be patikimų ilgalaikių santykių tarp pirkėjo ir pardavėjo. Kai eksporto/importo santykiai yra besitęsiantys ilgesnį laiką ir kai pagamintos prekės yra pristatomos kas savaitę ar mėnesį į galutinio vartojimo vietą ar mažmeninę realizavimo rinką kitoje šalyje, ir kai tų prekiaujančių šalių valiutos yra laikomos stipriomis, eksportuotojas may well bill the importe on open account after a normal credit check. Bankai teikia informaciją apie skolas ir and collection services outside of thesystem of processing drafts drawn against letters of credit.

Finansinių prekybos operacijų atlikimas

Dažniausiai tarptautinė prekyba apima laiko tarpą per kurį pinigai yra “įšaldyti” kol prekės yra pakeliui tarp dviejų šalių. Kai neįvykdymo rizika ir valiutų kursų rizika yra eliminuota, bankai mielai atlieka finansines operacijas prekės transportavimo metu. Bankai gali atlikti finansines operacijas transportavimo metu taip pat ir kai prekės yra laikomos pardavimui, jei jos yra laikomos pagrindinių dokumentų pagrindu, nesvarstant prekių kokybės ar kitų fizinių transportavimo aspektų.

Likusioje šio skyriaus dalyje mes detaliau pažvelgsime į akredityvą, konosamentą ir keletą papildomų dokumentų. Taip pat apžvelgsime vyriausybių programas skatinančias eksportą ir tarptautinius mainus, kurie yra vienas iš barterinių mainų rūšių.

AKREDITYVAS

Akredityvas, sutrumpintai L/C, yra finansinis instrumentas, išduotas banko importuotojo prašymu, kuriame bankas pažada sumokėti prekių pardavėjui kai pateikiami dokumentai, apibrėžti akredityve. Tarptautinėje prekyboje akredityvas kartais apibrėžiamas kaip komercinis akredityvas arba dokumentinis akredityvas. Akredityvas sumažina neįvykdymo riziką nuo tada, kai bankas sutinka sumokėti už dokumentus o ne už realias prekes. Ryšiai tarp trijų šalių pavaizduoti paveiksle 21.1.

Santykiai tarp akredityvą išleidžiančio banko ir beneficiaro grindžiami akredityve nurodytomis normomis, kurias nustatė bankas.

Santykai tarp pirkėjo ir akredityvą išleidžiančio banko yra grindžiami pirkėjo prašymu bei sutartimi dėl akredityvo išleidimo.

Santykiai tarp pirkėjo ir pardavėjo grindžiami jų tarpusavio pirkimo –pardavimo sutartimi.

Šaltinis: First NATIONAL bank ofChicago, Finansing U.S. compiled by Patricija A. Ferris, January 1975,p. 21

Tipinis sandorio įgyvendinimas

Nors detalės skirtingais atvejais skiriasi, priklausomai nuo akredityvo tipo ir jo sąlygų, pati operacija yra tipinė. Importuotojas (pirkėjas) ir eksportuotojas (pardavėjas) susitaria dėl prekybos operacijų ir importuotojas kreipiasi į savo vietinį banką dėl akredityvo išleidimo. Importuotojo bankas išleidžia akredityvą atsižvelgdamas į importuotojo finansinių galimybių bei būklės įvertinimą arba bankas gali pareikalauti įnešti pinigus į sąskaitą iš anksto. Importuotojo bankas norės žinoti sandorio tipą, pinigų kiekį, bei dokumentus, kurie lydės tratą, kuri bus išrašyta šiam akredityvui.

Jei importuotojo bankas liks patenkintas finansine pareiškėjo padėtimi, jis išleis akredityvą garantuodamas apmokėti už prekes jei jos pristatytos pagal nustatytas akredityve sąlygas. Lentelėje 21.2 pavaizduotas
akredityvas, išleistas Bank of America pagal pareiškėjo Shing Hing Paper Merchant. Akredityvas yra dėl importuojamo popieriaus, kuro vertė 334000 USD, kurį perka ABC Electronics Corporation Iš Palisades Park Niudžersyje. Akredityvas apibrėžia dokumentus, kurie turi lydėti tratą šiam akredityvui.: trys sąskaitos faktūros egzemplioriai, pakavimo dokumentas, išleistas beneficiaro, visi vandens transporto akredityvai, išleisti transportavimo kompanijos, ir dvi nekeičiamos kopijos išduotos Bank of America prašymu.

Šiuo atveju Bank of America kreditas yra pakeistas Shing Hing paper Merchants kreditu, ir akredityvas tampa finansiniu kontraktu tarp bank of America ir nurodyto beneficiaro, ABC Electronics corporation iš Niudžersio. Šis finansinis kontraktas yra skirtinga operacija nei prekių pardavimas. Atsižvelgiant į šio akredityvo sąlygas, visos problemos, galinčios iškilti dėl vėlavimo, turi įtaką tik importuotojui ir akredityvą išleidusiam bankui. Viso kitos sandorio šalys gali pasikliauti banko finansinėmis galimybėmis ir nesvarstyti apie importuotojo finansinį statusą.

Importuotojo bankas, išleisdamas akredityvą, siunčia dokumentą advising bankui eksportuotojo šalyje, šiuo atveju bankui Bank America International Niujorke, kuris informuoja eksportuotoją (beneficiarą) apie akredityvo išleidimą beneficiaro vardu. Egzistuoja taisyklės, kaip akredityvai gali būti persiunčiami teletransmision. Tokiais atvejais, teletransmision is deemed to be the operative letter of credit kol priešpriešinis dokumentas yra įtraukiamas. Toks priešpriešinis dokumentas galėtų būti “Visos detalės yra tokios”.

Po prekių pristatymo, eksportuotojas išleidžia tratą atsižvelgdamas į akredityve nurodytas sąlygas, prideda visus reikalingus dokumentus ir pristato tratą savo bankui apmokėjimui. Šiame etape yra keletas tolimesnių veiksmų galimybių. Pačiu paprasčiausiu atveju, eksportuotojo bankas gaus tratą ir ją lydinčius dokumentus ir nusiųs juos importuotojo bankui, kuris išleido akredityvą. Jei visos sąlygos ir dokumentai , įvardyti akredityve, yra atliktos ir pristatyti, importuotojo bankas pripažins tratą, tuo prižadėdamas sumokėti per nurodytą laiko tarpą (mūsų atveju – per 60 dienų).kai eksportuotojo banką pasiekia lėšos, skirtos apmokėjimui, šis jas perveda eksportuotojui.

Importuotojo bankas, atsižvelgiant į sąlygas, sutartas iki akredityvo išleidimo s, gauna pinigus iš importuotojo. Importuotojas gali bankui sumokėti iš anksto, norėdamas gauti dokumentus, tokius kaip konosamentą, kuris reikalingas norint įgyti nuosavybę į prekes. Kaip alternatyva – bankas gali atiduoti dokumentus importuotojui šiam pasižadėjus sumokėti tam tikrą dieną ateityje, dažniausiai pagal pasitikėjimo kvitą (trust receipt arrangemet).

Susitarimo esmė

Akredityvo esmė yra pažadas užmokėti, kurį duoda akredityvą išleidžiantis bankas pagal tam tikrus apibrėžtus dokumentus, kurie turi lydėti kiekvieną tratą, išrašomą pagal akredityvą. Akredityvas nėra esminis komercinio sandorio garantas. Iš tikrųjų, akredityvas yra atskiras sandoris nuo kitų sandorių, kuriais jis gali būti paremtas. Kad akredityvas būtų išleistas penki žemiau išvardinti elementai turi būti įvykdyti pagal akredityvą išleidžiantį banką:

1. Išleidžiantis akredityvą banką turi gauti mokestį už paslaugą ar gauti kitokį galiojantį verslo atlyginimą akredityvui išleisti.

2. Banko išleidžiamas akredityvas turi turėti tikslią pasibaigimo datą arba apibrėžtą pabaigos terminą.

3. Banko įsipareigojime turi būti apibrėžta maksimali pinigų suma.

4. Banko įsipareigojimas sumokėti kyla tik pristačius tam tikrus dokumentus.

5. Banko klientas privalo turėti besąlygišką pareigą apmokėti bankui tokiomis pat sąlygomis kaip ir bankas sumokėjo.

Akredityvo rūšys

Dauguma komercinių akredityvų yra dokumentiniai, reiškiantys kad tam tikri dokumentai turi būti pateikiami kartu su tratomis, išrašomomis pagal minėtų akredityvų sąlygas. Reikalaujami dokumentai dažniausiai yra važtaraštis, sąskaita, taip pat gali būti keletas iš šių dokumentų: konsulinė sąskaita, draudimo sertifikatas ar polisas, kilmės dokumentas, svorių aprašas, analizės dokumentas, pakavimo lapas. Komerciniai akredityvai yra klasifikuojami į grupes, kurias apibūdinsime toliau.

Neatšaukiami akredityvai ir paprastieji (atšaukiami) akredityvai. Neatšaukiamas akredityvas įpareigoja išleidžiantįjį banką pripažinti ir apmokėti laikantis akredityve nurodytų sąlygų ir šios rūšies akredityvas negali būti atšauktas ar pakeistas be visų šalių sutikimo, įtraukiant ir beneficiarą (eksportuotoją). Paprastas akredityvas gali būti atšauktas ar pakeistas bet kuriuo metu iki apmokėjimo; jis naudojamas tariantis dėl apmokėjimo sąlygų tačiau negarantuoja apmokėjimo.

Patvirtintas ir nepatvirtintas akredityvas. Akredityvas, išleistas vieno banko, gali būti patvirtintas kito; šiuo atveju abu bankai įsipareigoja priimti ir apmokėti tratas, parengtas pagal šių akredityvų sąlygas. Nepatvirtintas akredityvas yra tik išleidžiančiojo banko įsipareigojimas. Eksportuotojas dažniausiai nori kad užsienio šalies išleistą akredityvą patvirtintų kuris nors šalies bankas kai eksportuotojas turi abejonių dėl užsienio banko galimybių sumokėti. Tokios abejonės iškyla
eksportuotojas nėra užtikrintas užsienio šalies banko finansine padėtimi ar jei politinės ar ekonominės sąlygos užsienio šalyje nėra stabilios.

Pasikartojantis ir neatnaujinamas akredityvas. Dauguma akredityvų yra neatnaujinamieji; jie galioja tik vienam sandoriui. Esant tam tikroms sąlygoms gali būti išleidžiamas atnaujinamasis akredityvas. 10000 $ pasikartojantis kas savaitę akredityvas reiškia kad beneficiaras gali paruošti tratas iki 10000 $ sumos per savaitę kol akredityvas nustoja galioti. Pakartojimo terminas gali būti kasdieninis, savaitinis ar mėnesinis. Kadangi neatšaukiamo pasikartojančio akredityvo neigiamos pasekmės gali būti didžiulės (pirkėjas negali sustabdyti savo įsipareigojimų mokėti už ateityje būsimas produkcijos partijas net jei jis yra jomis nepatenkintas), dažniausiai yra naudojamas paprastasis pasikartojantis akredityvas. Pasikartojantis akredityvas gali būti nekaupiamasis, reiškiantis, kad bet kuri suma, nepanaudota beneficiaro banko per tam tikrą laikotarpį gali būti neišleista akredityvu per vėlesnį laikotarpį, ir kaupiamasis, kurį naudojant neišleisti per laikotarpį akredityvai gali būti išrašyti ateityje.

Akredityvų išleidėjai

Žiūrint iš eksportuotojo taško, dokumentinis akredityvas yra vieno iš apačioj išvardinto tipo:

1. neatšaukiamas akredityvas, išleistas šalies banko.

2. neatšaukiamas akredityvas išleistas užsienio šalies banko ir neatšaukiamai patvirtintas šalies banko arba kartais patvirtintas trečiosios šalies banko.

3. neatšaukiama akredityvas, išleistas užsienio šalies banko be savos šalies banko patvirtinimo. Šioje situacijoje savos šalies bankas ik perduoda informaciją (kai akredityvas yra išleistas) ir persiunčia tratas apmokėjimui bet pats negarantuoja mokėjimo.

4. paprastasis akredityvas, išleistas apmokėjimui.

Eksportuotojui labiausiai priimtini 1 ir 2 tipų akredityvai, kadangi jie nenori ieškoti toliau nei banko savo šalyje sutikimo dėl akredityvo sąlygų. Nors akredityvu išleistu užsienio banko (3 tipas) galėtų būti labiausiai pasitikima, dauguma eksportuotojų, ypač mažesnės kompanijos, negali tinkamai įvertinti ar derėtis su užsienio šalies bankais tiesiogiai jei iškyla kokių nors sunkumų.

Kiekviename neatšaukiamame akredityve turi būti nurodyta jo apmokėjimo diena po kurios dokumentai apmokėjimui ar akceptui nebus priimti. Dokumentai, tokie kaip tratos ar važtaraščiai turi būti pristatyti per tam tikrą pagrįstą laiką po akredityvo išleidimo. Jei termino yra nesilaikoma, bankas gali atsisakyti akceptuoti juos.

Akredityvų privalumai ir trūkumai

Pagrindinis akredityvo privalumas – eksportuotojas gali parduoti prekes pasitikėdamas banko pažadu labiau nei bet kokios komercinės firmos. Taip pat eksportuotojas gali jaustis daug saugesnis dėl apmokėjimo už tarptautinius mainus nuo tų laikų, kai bankai labiau rūpinasi tarptautinių mainų sąlygomis ir taisyklėmis nei pati importuojanti firma. Jei importuojanti šalis pakeistų savo tarptautinės prekybos taisykles sandorio metu, vyriausybė greičiausiai leistų dar neapmokėtus bankų akredityvus apmokėti tuo būdu siekdama išvengti savos šalies bankų reputacijos žlugimo tarptautiniu mastu. Žinoma, jei akredityvas yra patvirtintas eksportuotojo šalies banke, eksportuotojas vengia bet kokių problemų, susijusių su užsienio prekybos įšaldymu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2775 žodžiai iš 8974 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.