1.Informacijos reikšmė priimant sprendimus dėl eksportinių prekių kainų.
Eksportinės prekės kaina-tai tam tikros valiutinės sistemos piniginių vienetų kiekis, kurį pirkėjas turi sumokėti pardavėjui vienokia ar kitokia valiuta už visas prekes ar tos prekės vienetą suderintomis bazinėmis sąlygomis.
Firma, priimanti sprendimą dėl eksportinės kainos, privalo surinkti ir apdoroti įvairią informaciją, leidžiančią nustatyti konkurencijos lygį, gamybos apimtį bei kaštus, gautų įplaukų iš prekių pardavimo ir pelno santykį bei vyriausybės politiką. Be to, firma turi ištirti rinką, kurioje ji praduoda savo prekes ar paslaugas, ištirti savo pramonės šaką ir kitas pramonės šakas, kurių produkcija yra tiesioginis jos konkurentas.
Kad būtų galima rinką išanalizuoti kainų požiūriu, būtina ją suskirstyti į mažesnius segmenis. Vienas iš variantų gali būti rinkos suskirstymas į geografines sritis, viena nuo kitos atskirtas muitinių barjerų, didelių atstumų ir pan. Paprastai tiriama visa rinka, t.y. ne tik ta rinkos dalis, kurioje realizuojamos firmos prekės, bet ir ta, kuri realizuojamos jos konkurentų prekės. Komercinės vadovybės uždavinys-surasti savo dalį visoje rinkoje ir prekėms tenkinti jos poreikius.
Ne taip jau paprasta tiksliai nustatyti prekės rinką, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Paprastai išskiriama ne tik gaminamos prekės, bet ir jos pakaitalų (substitų) rinka.
Pirmiausia reikėtų susidaryti vaizdą apie viską apskritai, po to bandyti nustatyti turinčiai tam tikrą kainą prekei įvairius šios rinkos segmentus. Labai svabu apžvelgti į perspektyvinį rinkos augimą. Po to kai firma nustatė rinkos pobūdį, dalį ir augimą, būtina kiekviename sektoriuje išanalizuoti konkurencijos pobūdį,nes būtent šis veiksnys lemia kiekvieno sektoriaus kainos lygį. Kitas analizės etapas-detalesnis rinkos tendencijų tyrinėjimas firmos darbo rezultatus rinkoje lyginant su visa rinkos struktūra. Tuo pat metu, stengiantis išsiaiškinti konkurentų kainų politiką, būtina išanalizuoti konkurentinių firmų prekių pardavimo rezultatus ir jų augimo spartą. Tuo atveju, kai rinkoje nedaug firmų ir kiekviena iš jų konkuruoja didelę rinkos dalį , vienos firmos prekės kainos pakeitimas dažniausiai sukelia spartų ir gana žymų kitų prekių kainų pakitimą. O tais atvejais, kai rinkoje daug firmų ir kiekvienos jų prekė sudaro nedidelę rinkos dalį, vienos firmos kainų pakeitimas nebūtinai sukels kitų firmų prekių kainų kitimą. Todėl prieš nustatant prekių kainų politiką firma privalo turėti detalų vaizdą apie jų rinkos struktūrą.
Informaciją, reikalingą priimti sprendimus dėl kainų, galima sugrupuoti taip:
1. Informacija apie rinką apskritai.
Kokiuose rinkos segmentuose parduodama prekė?
Kokie pagrindiniai konkurentai?
Kokia rinkos apimtis?
Kokios pardavimo perspektyvos?
Koks konkrečių rinkos segmentų tarpusavio ryšys?
2. Informacija apie konkurenciją rinkoje.
Kokios parduodamos konkurencinės prekės?
Kokie pirkėjų reikalavimai?
Kokios galimybės pakeisti kainas?
Ar keičiasi konkrečių prekių dalis rinkoje?
Kokia konkurentų rinkos dalis?
Kokia konkurentų finansinė padėtis?
Kokie numatomi konkurentų veiksmai, pasikeitus rinkos sąlygoms?
3. Informacija apie kainas.
Kokios konkurencinių prekių kainos?
Ar yra prekė lyderis, į kurią orientuojamasi nustatant kainas?
Koks pardavimo apimties ir kainos santykis?
Kokie rinkos ypatumai kainų ir struktūros požiūriu?
4. Informacija apie vyriausybės politiką.
Kokią įtaką rinkai turi vyriausybė?
Kokią įtaką vyriausybės turi konkrečioms firmoms?
Kokios firmos yra vyriausybinių organizacijų tiekėjai?
5. Informacija apie gamybą ir kaštus
Kokia šiuo metu firmos gamybos apimtis ir atsargos sandeliuose?
Kokie kaštai atitinka šį gamybos ir atsargų lygį?
Kokią įtaką gamybos apimties ir sandėlio atsargų pakitimas turės jau susiklosčiusiems kaštams?
6. Informacija apie įplaukas iš prekių pardavimo ir pelną.
Koks santykis tarp įplaukų ir pardavimo,pelno ir kaštų ir jo įtaka kitoms prekėms?
Kokia gamybos apimties įtaka įplaukoms iš pardavimo ir pelnui?
Kokią įtaką įplaukoms iš prekių pardavimo ir pelnui turi realizavimą skatinantys kaštai?
Suprantama , visos šios informacijos firma nesugebės gauti iš karto. Gali tekti pasinaudoti kitos specialios firmos, užsiimančios rinkos tyrimais, paslaugomis. Gavus informaciją, būtina patikrinti, ar ji patikima.
Išeinant su savo preke į užsienio rinką, eksportinė kaina turi ne tik padengti kaštus bet garantuoti numatytą rentabilumo lygį, bet ir atitikti pasaulines rinkos kainas. Norint nustatyti pasaulinės rinkos kainų lygį, būtina surinktu informaciją apie kainas, todėl reikia žinoti, kur jos ieškoti, t.y. žinoti, kur ji skelbiama. Šaltiniai įvairūs. Toliau pagvildensime pagrindinius, skelbiančius informaciją apie kainas , užsienio šaltinius.
1. Kainų indeksai, taip pat konkrečios kai kurių prekių kainos skelbiamos daugelio šalių nacionaliniuose bendrojo ekonominio pobūdžio ir pramonės statistikos leidiniuose.
2. Duomenys apie kainas skelbiamos tarptautinėse ir regioninėse publikacijose. Remiantis konkrečių šalių užsienio prekybos kainų indeksais ir įvairiomis paskelbtomis
daugelio prekių kainomis statistikos valdyba apskaičiuoja ir skelbia eksportinių kainų indeksus pagal tokias prekių grupes:1) visos prekės,2) žaliavų prekės,3) pramonės gaminiai;4) nemaisto prekės, 5) žemės ūkio (ne maisto) prekės, 6) mineralai, 7) spalvotieji metalai.
Visi šie indeksai apskaičiuojami pagal vidutines svertines kainas (skaičiuojant svoriais imama konkrečių prekių grupių lyginamoji dalis tarptautinėje prekių apyvartoje, remiantis 1980 m. baze.)
Pagal kiekvieną grupę apskaičiuojamas ir skelbiamas suvestinis grupinis indeksas
, taip pat į tą grupę įtraukiamų konkrečių prekių indeksai.
3. Yra specialūs leidiniai, kuriuose skelbiama gana detali informacija apie kainas arba kainų indeksus. Vienas iš tokių leidinių – JAV darbo ministerijos mėnesinis biuletenis, kuriame skelbiami svertiniai , šakiniai, grupiniai, pogrupių ir konkrečių prekių vidinių didmeninių kainų indeksai. Pvz. Mašinų gamybos produkcijos kainos pateikiamos pagal 11 grupių:
1. Žemės ūkio mašinos;
2. Statybos įrenginiai;
3. Metalo apdirbimo įrenginiai;
4. Bendrojo pobūdžio pramonės įrenginiai;
5. Specialios paskirties įrenginiai
6. Elektroniniai įrenginiai;
7. Įvairūs elektros ir elektroniniai prietaisai ir įrankiai;
8. Įvairūs įrenginiai
9. Buitinės elektros mašinos ir prietaisai;
10. Buitinės paskirties elektroninė aparatūra;
11. Transporto priemonės.
4. Svarbiausias informacijos šaltinis apie konkrečių prekių ir prekių grupių kainas yra įvairūs šakiniai leidiniai. Antai JAV žurnale skelbiami metalo apdirbimo pramonės kainų indeksai-suvestinis indeksas, taip pat šių prekių grupių indeksai: metalo apdirbimo mašinos ir įrenginiai; kitos mašinų rūšys;elektros mašinos; gaminiai iš metalų.
1. Kainodaros rodikliai pasaulinės rinkos kainų lygiui įvertinti
Norint įvertinti pasaulinės rinkos kainų pakitimus, naudojami tam tikri kainodaros rodikliai. Kai reikia nustatyti kainą didelių gabaritų unikaliai mašinų gamybos produkcijai, naudojami tokie rodikliai kaip kontraktų kainos, kuriuose nurodomi smulkūs užsakomo įrengimo techniniai bei ekonominiai duomenys, arba pasiūlymų kainos, kurias firma sudaro gavusi užsakovų paklausimus. Pasiūlymų kainos skiriasi nuo kontraktinių nuolaidos dydžiu, kurią derybų metu pirkėjas stengiasi gauti iš pardavėjo.
Kontraktinės kainos rodo apibrėžtos kokybės prekių tikrą kainų lygį esant tam tikroms pristatymo ir mokėjimo sąlygoms. Bet tokią konkurencinę medžiagą, t.y. žinias apie kontraktines kainas, gauti ne taip paprasta nes jos dažniausiai yra komercinė paslaptis. Kartais duomenys apie sudarytus kontraktus publikuojami įvairiuose bendrojo pobūdžio ekonominiuose šakiniuose leidiniuose, bet ten esminės kontrakto sąlygos paprastai nenurodomos, o tai mažina tokios informacijos vertę.
Nustatant įvairių standartinių gaminių gamybinės paskirties ir plataus vartojimo prekių kainas, gali būti panaudotos kainoraštinės kainos, kurias firmos plačiai skelbia kataloguose, kainoraščiuose ir reklaminiuose skelbimuose. Bet reikia turėti galvoje, kad faktiškų sandorių kainos skiriasi nuo kainoraščių. Jų padidėjimas ar sumažėjimas priklauso nuo teikiamų pirkėjui nuolaidų sudarant sandorį. Nuolaidų dydis priklauso nuo perkamo vienarūšių prekių kiekio, mokėjimo ir kitų pristatymo sąlygų.
Kai nustatinėjamos žaliavų ir pusgaminių kainos, naudojimosi biržų kotiruotės ir informacinės kainos.
Biržų kotiruotės- tai prekių, kuriomis prekiaujama prekių biržose, kainos. Tai realių sandorių kainos, atspindinčios visus konkrečios prekės pasiūlos ir paklausos pakitimus. Konkrečios biržos prekių kainas registruoja ir publikuoja tos biržos kotiravimo komisija. Biržų kotiruotės skelbiamos specialiuose biržų biuleteniuose, taip pat periodinėje spaudoje.
Biržos nepardavinėjamų žaliavų ir pusgaminių kainų nustatymo kriterijus gali būti informacinės kainos , kurias reguliariai skelbia pardavėjai bendrojo pobūdžio ekonominiuse ir šakiniuose šaltiniuose, taip pat specialiuose firmų katalogose ir kainoraščiuose. Šios kainos į konjunktūros pakitimus taip greitai , kaip kotiruotės, nereaguoja. Todėl informacinės kainos rodo tik kainų kitimo tendencijas, ir tai pavėluotai. Todėl teisingesnį vaizdą apie kainas gali duoti ne informacinės, o realios, t.y. faktiškų sandorių kainos. Bet jas nustatyti gana sunku,nes jos dažniausiai žinomos tik pardavėjui ir pirkėjui, informacija apie tokius sandorius tepakliūna atsitiktinai.reali kaina, nelygu kiekvieno sandorio specifinės sąlygos, keičiasi,ir gana smarkiai, dėl to jas naudoti kaip konkurencinę medžiagą gana sunku.
Be šių kainodaros rodiklių, analizuojant kainų pakitimus naudojama lyginamoji vertė. Lyginamoji vertė nustatoma prekės kainų dalijant iš jos svorio ar kito parametro. Daugiametėje prekybos praktikoje jau yra nusistovėją tam tikri vidutiniai rodikliai, apibūdinantys konkrečius prekių grupių lyginamąją vertę. Orientaciškai vertinant kainas, tokių vidutinių rodiklių žinojimas leidžia išvengti grupių klaidų.
Daugelio prekių lyginamoji vertė gali būti apskaičiuojama remiantis muitinių skelbiamais duomenimis,kuriuose yra žinių apie eksportuojamų arba importuojamų prekių, arba jų grupių vertę, svorį arba visą kiekį suprantama
didesnė eksporto apimtis ir kuo mažiau prekių rūšių įtraukiama į užsienio prekybos statistikos konkretų straipsnį, tuo apskaičiuotoji lyginamoji vertė bus tikslesnė. Dėl įvairių netikslumų užsienio prekybos statistika, kaip kainų nustatymo bazė, dažnai taikoma ribotai. Tačiau tokie duomenys gali būti panaudojant apskaičiuoti vidutinei kainai papildomai patikrinti.