Ekspresionizmas mene
5 (100%) 1 vote

Ekspresionizmas mene

EKSPRESIONIZMAS mene

Ekspresionizmas;Literatūroje ryškiausiai atsispindėjo XIX a. pab. – XX a. pr. Pagrindiniai šio literatūros sąjūdžio steigėjai, teoretikai ir atstovai – vokiečiai ir austrai. Ekspresionistai atmeta natūralistų materialistinę žmogaus sampratą ir impresionistų pasyvų išorės įspūdžio fiksavimą. Jeigu natūralizmas stengėsi kiek galima tiksliau vaizduoti žmogų ir aplinką, tai ekspresionizmo pirmine pastanga reikia laikyti grįžimą į patį žmogų ir kūrybinio pasaulio formavimą pačiame žmoguje. Ekspresionizmas akcentuoja ne išorės pasaulį, bet sielą.

Ekspresionistinis stilius – konvulsyvus, kapotas, staigus. Siekiama kiek galima tiksliau ir trumpiau išsakyti pirmykštį kūrėjo išgyvenimą. Lyrikoje vaizdai kondensuoti ir ypatingai stiprūs savo ekspresijoje. Refleksyvinis elementas pirmauja. Dramose stengiamasi tipizuoti ir žmogiškąją esmę įkūnyti simbolistiniuose personažuose (Vyras, Moteris, kareivis ir t.t.). Įvedamas natūralistų išmestas monologas. Lyrinės įtampos dažnai palydimos muzika. Romanuose ne tiek dėmesio kreipiama į fabulą ir intrigą, kiek į personažų dvasinės būsenos perdavimą. Realybės ir sapnų planai dažnai sukeičiami arba vaizduojami paraleliai. Visiškai ignoruojama „fotografiškoji“ daiktų ir reiškinių tvarka ir logika.

Kitų Vakarų Europos literatūroje ekspresionizmas nebuvo populiarus. Nerandame jo lietuvių literatūroje. Kai kurie ekspresionistiniai metmenys (ypač stilistikoje) aptinkami J.Savickio, P.Tarulio ir vieno kito Keturių vėjų sekėjų prozoje, taip pat minimų keturvėjininkų poezijoje.

Po Antrojo pasaulinio karo apie ekspresionizmą ir jo atstovus vėl buvo gyvai diskutuojama vokiečių ir austrų literatūriniuose leidiniuose ir daliai jaunųjų autorių (F.Kafka, G.T.Vaklis ir kt.) darė žymios įtakos.

Morisas Meterlinkas

(1862-1949)

Gimė Belgijos uoste Gente, Flandrijos provincijos centre. Moriso tėvai buvo turtingi inteligentai. Dažni vizitai į muziejų, kurio direktorius buvo jo tėvas, nuo mažų dienų lavino būsimojo rašytojo fantaziją. Daug dvasingumo Morisui davė ir mokymasis jėzuitų šv. Barboros koledže-internate. 1885 m., baigės Gento katalikų universitetą, M.Meterlinkas – teisės mokslų daktaras – kurį laiką dirbo advokatu. Tačiau tarnybinė karjera buvo trumpa ir nevaisinga. 1889 m. M.Meterlinkas išleido simbolistinių eilėraščių rinkinį „Šiltnamiai“, vėliau dar dvi poezijos knygas: „12 dainų“ (1896) ir „15 dainų“ (1900).

1891 m. jis gavo pirmąjį apdovanojimą – Belgijos premiją už pjesę „Septynios princesės“, tačiau jos atsisakė. Nuostabiose simbolistinėse pjesėse „Kunigaikštytė Melena“ (1889), „Nekviestoji viešnia“ ir „Aklieji“ (abi 1890), „Pelėjas ir Melisanda“ (1892) jaučiamas pesimizmas, nerimo atmosfera, jų herojai – likimo aukos. Daug vietos savo dramose jis skyrė tylai. Rašytojas tikėjo, kad ne vien žodžiais gali susikalbėti žmonių sielos, kad tik tyloje galima perduoti giliausias mintis, slapčiausius jausmus, nuotaikas. Todėl daugeliui jo pjesių būdinga paslaptinga pasakos atmosfera, veikėjai kalba trumpomis, bet reikšmingomis frazėmis.

Vieno teatrinio sezono pažiba tapo pjesė „Mona Vana“ (1902), kurią parašė savo mylimajai, gyvenimo draugei, aktorei ir dainininkei G. Leblanc, atlikusiai pagrindinius vaidmenis žymiausiose jo pjesėse. Tačiau jo kūrybos viršūne yra laikoma pjesė-pasaka „Žydrioji paukštė“ (1905). Ji buvo statoma garsiausiuose pasaulio teatruose, o iš teatro scenos, kaip ir kai kurios kitos jo pjesės, buvo perkeltos į kino ir televizijos ekranus.

Be dramų, M.Meterlinkas parašė nemažai esė. Ypač didelį dėmesį kritikai skyrė jo natūrfilosofiniams esė: „Bičių gyvenimas“ (1901), „Gėlių išmintis“ (1907), „Termitų gyvenimas“ (1926), „Skruzdžių gyvenimas“ (1930).

Didžiąją gyvenimo dalį M.Meterlinkas praleido Prancūzijoje, į kurią persikėlė iš Belgijos dar 1896 m. Nusipirko didžiulę Orlamondo pilį netoli Nicos. 1940 m., nenorėdamas gyventi okupuotoje šalyje, jis išvyko į JAV ir praleido ten 7 m., tačiau Orlamundą laikė savo nuolatine buveine.

M.Meterlinko kūryba buvo įvertinta visame pasaulyje. 1903 m. antrą kartą buvo apdovanotas Belgijos premija, 1911 m. jam buvo paskirta Nobelio premija – jis pirmas ir vienintelis belgų rašytojas, gavęs šią premiją. 1920 m. buvo išrinktas Prancūzijos akademijos nariu. Tačiau, kadangi akademiku galėjo tapti tik Prancūzijos pilietis, rašytojas, nenorėdamas netekti Belgijos pilietybės, atsisakė šio vardo. Tais pačiais metais jis buvo apdovanotas Belgijos Leopoldo ordino didžiuoju kryžiumi, 1932 m. rašytojui buvo suteiktas grafo titulas, o 1939 m. Portugalija jį pagerbė Šv. Jokūbo kardo ordinu.

M.Meterlinką gamta apdovanojo gražia išvaizda ir stipria sveikata. Būdamas 60 m., rašytojas dar vis užsiiminėjo boksu, išliko aistringas dviratininkas ir automobilistas. Jis nepiktnaudžiavo savo talentu ir turtais, tvarkė savo gyvenimą su reta valios jėga, buvo darbštus, ištvermingas, nuoširdus.

Mirė rašytojas savo rūmuose Orlamonde. Meterlinko Laimingojo gyvenimas buvo ilgas ir kūrybingas. Jis žmonijai padovanojo Žydriąją paukštę – laimės simbolį.

„Nekviestoji viešnia“

Veiksmas vyksta apytamsėje senų rūmų salėje. Asmenų nedaug: aklas senelis, tėvas, dėdė, trys dukterys. Kitame
kambaryje – ligonė.

Senelis nerimsta, jį ima vis didesnė baimė. Jis nemato išorinio pasaulio, bet dėl to geriau jaučia aplink esančias slaptas jėgas. Visoje dramoje ir parodoma, kaip jis vis labiau suvokia aplink viešpataujančią paslaptį – mirtį. Ją nurodo jam daugybė daiktų – galandamas dalgis, kilstelėjęs vėjelis.

Už lango staiga žvangtelėjo dalgis:

Senelis (sudrebėdamas): Ach!

Dėdė: Kas yra?

Duktė: Aš pati nežinau. Tai turbūt sodininkas. Aš negaliu gerai jo matyti. Jis turbūt užėjęs už namo.

Tėvas: Tai sodininkas rengiasi šienauti.

Dėdė: Ar jis naktį šienauja?

Tėvas: Ryt turbūt sekmadienis. Na, aišku.

Tos smulkmenos atskirai nereikšmingos, bet kartu jos seneliui padeda pajusti tą tikrovę, kuria nė vienas nenori tikėti. Pamažu gesusi lempa užgęsta, ir staiga durys atsiveria, į salę prasimuša šviesa; ant slenksčio pasirodo juodai apsirengusi gailestingoji sesuo – ligonė mirė.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 943 žodžiai iš 1860 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.