Elastingumo teorija
5 (100%) 1 vote

Elastingumo teorija

TURINYS

LENTELĖS 3

PAVEIKSLAI 4

ĮVADAS 5

TEORINĖ DARBO DALIS 6

PAKLAUSOS ELASTINGUMAS 6

PASIŪLOS ELASTINGUMAS 12

ELASTINGUMO SVARBA 14

IŠVADOS 16

LITERATŪRA 17

LENTELĖS

Lentelė 1 – Kryžminis elastingumas 11

PAVEIKSLAI

Paveikslas 1-Elastingumo skaičiavimas 6

Paveikslas 2- Absoliutus elastingumas 8

Paveikslas 3- Absoliutus neelastingumas 8

Paveikslas 4- Santykinis elastingumas 8

Paveikslas 5- Vienetinis elastingumas 8

Paveikslas 6- Santykinis neelastingumas 9

Paveikslas 7-Skirtingi nuolydžiai 9

Paveikslas 8-Skirtingi elastingumai 9

Paveikslas 9-Netiesinė paklausa 9

Paveikslas 10-Paklausų lyginimas a) 10

Paveikslas 11-Paklausų lyginimas b) 10

Paveikslas 12-Žemėjanti kainų poveikio kreivė 12

Paveikslas 13-Vertikali kainų poveikio kreivė 12

Paveikslas 14-Spindulys, sutampantis su S 13

Paveikslas 15-Spindulys aukščiau S (elastinga) 13

Paveikslas 16-Spindulys žemiau S (neelastinga) 13

Paveikslas 17-Gamintojų mokesčiai 14

Paveikslas 18-Vartotojų mokesčiai 15ĮVADAS

Elastingumo teorija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių kaip vartotojai ir gamintojai reaguoja į kainų pasikeitimus rinkoje. Jis padeda nusakyti, kas ir kokią mokesčio dalį sumoka į valstybės biudžetą, kokios prekės bus perkamos labiau nei kitos, kaip pasikeis prekių pirkimas pasikeitus pajamoms, kainai bei kaip priklauso vienų produktų pirkimas nuo kitų kainos pasikeitimo. Visa ši informacija labai dažnai praverčia praktikoje, todėl elastingumo supratimas ir taikymas yra labai aktualus šiandieniniame pasaulyje. Jo svarbą labiausiai nulemia tai, kad mes gyvename rinkos pasaulyje, kur ekonomika yra vienas pagrindinių dalykų. Šiame darbe kaip tik daugiausiai dėmesio ir bus skiriama elastingumo apibūdinimui, paaiškinimui. Kad būtų galima lengviau paaiškinti elastingumo savybes, bus remiamasi informacija iš kitų literatūros šaltinių, pateikiami pavyzdžiai bei grafinė medžiaga. Šiuo darbu siekiu atskleisti elastingumo svarbą šiandienos praktikoje, bei jo taikymą kai kurių problemų sprendimui.

TEORINĖ DARBO DALIS

PAKLAUSOS ELASTINGUMAS

Elastingumas – kas tai. Labai dažnai yra naudinga išmatuoti paklausos “jautrumą“ keičiantis kainoms ir pajamoms. Anksčiau daug kam atrodė, kad tam tiktų paklausos funkcijos nuolydis, tačiau jis turi vieną svarbų trūkumą: jam įtaką daro tai, kokiais vienetais matuojama kaina ir kiekis. Pavyzdžiui, jei kainą matuotume centais, o ne litais, tai paklausos kreivės nuolydis smarkiai pasikeistų. Vien dėl to reikalingas kitas “jautrumo“ matas – elastingumas. Jį naudojant, vietoj kiekio ir kainos pokyčių naudojami jų procentiniai pokyčiai. Tokiu būdu išvengiama priklausomybės tarp vienetų neatitikimų.

Elastingumas – tai matas, parodantis kainos ir kiekio tarpusavio ryšio stiprumą. Šią formulę galima pertvarkyti:

Gauta elastingumo formulė vadinama taškiniu elastingumu, kadangi joje naudojamos taško “koordinatės“ P ir Q. Ji yra populiariausia ir plačiausiai taikoma įvairiems uždaviniams spręsti. Tačiau ši formulė turi vieną apribojimą – ji yra netinkama, kai kainų ir kiekio pokyčiai yra labai dideli. Pavyzdžiui:Paveikslas 1-Elastingumo skaičiavimas

Išmatuokime elastingumą einant iš taško A į tašką B:

Išmatuokime elastingumą einant iš taško B į tašką A:

Matome, jog elastingumas smarkiai skiriasi, todėl, esant dideliems kainų ir kiekių pokyčiams, reikia naudoti vidurio taško elastingumo formulę. Ją taikant, keičiamas elastingumo formulės vardiklis:

Tokiu atveju, pateiktame pavyzdyje gauname:

Vidurio taško elastingumo formulė dar vadinama lanko elastingumu. Taikant šią formulę, elastingumą galima apskaičiuoti bet kuriame intervale, elastingumas įvertinamas centriniame intervalo taške.

Diskusijos dėl minuso ženklo. Kadangi paklausos kreivė yra neigiamo nuolydžio (yra priešinga priklausomybė tarp kainos ir kiekio), tai elastingumas taip pat yra neigiamas. Tačiau ekonomistai, kalbėdami apie elastingumą, dažnai praleidžia minuso ženklą ir jį apibūdina kaip absoliutų dydį. Taip dažnai daroma vien dėl to, kad būtų išvengta painiavos, kuri paklausa yra elastingesnė: ar ta, kuri lygi -2, ar ta kuri lygi -1,2. Ekonomistai teigia, kad paklausa, lygi -2, yra elastingesnė ir, kad būtų paprasčiau tai suprasti, naudoja absoliučius dydžius. Tačiau būtina žinoti, kad paklausos elastingumas visada yra neigiamas.

Elastingumo rūšys. Yra pabrėžiamos trys pagrindinės paklausos elastingumo reikšmės:

1. Kai |Ed|<1, tai paklausa kainai yra neelastinga arba mažai elastinga. Tai reiškia, kad, kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekis sumažės mažiau nei 10%.

2. Kai |Ed|>1, tai paklausa kainai yra elastinga. Tai reiškia, kad, kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekis sumažės daugiau nei 10%.

3. Kai |Ed|=1, tai paklausa kainai yra vienetinio elastingumo. Tokiu atveju kainos procentinis pokytis sukelia tokį patį paklausos kiekio procentinį pasikeitimą.

Kadangi, skaičiuojant elastingumą, gaunamos įvairių dyždių reikšmės, tai jos gali turėti ir skirtingas savybes bei skirtingą įtaką prekių pirkimui. Dėl to yra išskiriamos kelios elastingumo rūšys:

1. Absoliutus elastingumas. Tai tokia situacija, kai nedidelis kainos pokytis sukelia labai didelį kiekio pokytį. Paklausa, tokiu atveju, yra horizontalioje
padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra begalinis (Ed→∞). Grafiškai tai atrodo taip:

Tokia padėtis yra įmanoma tobulos konkurencijos rinkoje, kai visos firmos gamina tokį patį produktą. Jei kuri nors firma tokioje rinkoje padidintų esančią kainą, tai galima tikėtis, kad ji nieko neparduotų.

Paveikslas 2- Absoliutus elastingumas

2. Absoliutus neelastingumas. Tai tokia situacija, kai bet koks kainos pasikeitimas nesukelia jokio paklausos kiekio pasikeitimo. Paklausa, tokiu atveju, yra vertikalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra lygus 0 (E=0). Grafiškai tai atrodo taip:

Tokia paklausa gali būti, kai prekė, kurios ieško vartotojas, yra labai reikalinga ir vartotojas yra pasirengęs už ją sumokėti bet kokį pinigų kiekį.

Paveikslas 3- Absoliutus neelastingumas

3. Santykinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|>1.

Grafike kaina sumažėjo nuo 6 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 10 iki 20 vienetų. Todėl Ed=(20-10)/10*6/(4-6)=1*(-3) =-3.



Paveikslas 4- Santykinis elastingumas

4. Vienetinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|=1.

Grafike kaina sumažėjo nuo 8 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 8 iki 12 vienetų. Todėl Ed=(12-8)/8*8/(4-8)=0,5*(-2) =-1.

Paveikslas 5- Vienetinis elastingumas

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 927 žodžiai iš 3028 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.