Elastingumo teorija1
5 (100%) 1 vote

Elastingumo teorija1

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

TEORINĖS EKONOMIKOS KATEDRA

ELASTINGUMO TEORIJA

ATLIKO: 4 gr. studentas

Valdas GrigonisTIKRINO: Doc. dr.

A. Rastenienė

VILNIUS 2003

TURINYS

LENTELĖS 3

PAVEIKSLAI 4

ĮVADAS 5

TEORINĖ DARBO DALIS 6

PAKLAUSOS ELASTINGUMAS 6

PASIŪLOS ELASTINGUMAS 12

ELASTINGUMO SVARBA 14

IŠVADOS 16

LITERATŪRA 17

LENTELĖS

Lentelė 1 – Kryžminis elastingumas 11

PAVEIKSLAI

Paveikslas 1-Elastingumo skaičiavimas 6

Paveikslas 2- Absoliutus elastingumas 8

Paveikslas 3- Absoliutus neelastingumas 8

Paveikslas 4- Santykinis elastingumas 8

Paveikslas 5- Vienetinis elastingumas 8

Paveikslas 6- Santykinis neelastingumas 9

Paveikslas 7-Skirtingi nuolydžiai 9

Paveikslas 8-Skirtingi elastingumai 9

Paveikslas 9-Netiesinė paklausa 9

Paveikslas 10-Paklausų lyginimas a) 10

Paveikslas 11-Paklausų lyginimas b) 10

Paveikslas 12-Žemėjanti kainų poveikio kreivė 12

Paveikslas 13-Vertikali kainų poveikio kreivė 12

Paveikslas 14-Spindulys, sutampantis su S 13

Paveikslas 15-Spindulys aukščiau S (elastinga) 13

Paveikslas 16-Spindulys žemiau S (neelastinga) 13

Paveikslas 17-Gamintojų mokesčiai 14

Paveikslas 18-Vartotojų mokesčiai 15

ĮVADAS

Elastingumo teorija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių

kaip vartotojai ir gamintojai reaguoja į kainų pasikeitimus rinkoje. Jis

padeda nusakyti, kas ir kokią mokesčio dalį sumoka į valstybės biudžetą,

kokios prekės bus perkamos labiau nei kitos, kaip pasikeis prekių pirkimas

pasikeitus pajamoms, kainai bei kaip priklauso vienų produktų pirkimas nuo

kitų kainos pasikeitimo. Visa ši informacija labai dažnai praverčia

praktikoje, todėl elastingumo supratimas ir taikymas yra labai aktualus

šiandieniniame pasaulyje. Jo svarbą labiausiai nulemia tai, kad mes

gyvename rinkos pasaulyje, kur ekonomika yra vienas pagrindinių dalykų.

Šiame darbe kaip tik daugiausiai dėmesio ir bus skiriama elastingumo

apibūdinimui, paaiškinimui. Kad būtų galima lengviau paaiškinti elastingumo

savybes, bus remiamasi informacija iš kitų literatūros šaltinių, pateikiami

pavyzdžiai bei grafinė medžiaga. Šiuo darbu siekiu atskleisti elastingumo

svarbą šiandienos praktikoje, bei jo taikymą kai kurių problemų sprendimui.

TEORINĖ DARBO DALIS

PAKLAUSOS ELASTINGUMAS

Elastingumas – kas tai. Labai dažnai yra naudinga išmatuoti paklausos

“jautrumą“ keičiantis kainoms ir pajamoms. Anksčiau daug kam atrodė, kad

tam tiktų paklausos funkcijos nuolydis, tačiau jis turi vieną svarbų

trūkumą: jam įtaką daro tai, kokiais vienetais matuojama kaina ir kiekis.

Pavyzdžiui, jei kainą matuotume centais, o ne litais, tai paklausos kreivės

nuolydis smarkiai pasikeistų. Vien dėl to reikalingas kitas “jautrumo“

matas – elastingumas. Jį naudojant, vietoj kiekio ir kainos pokyčių

naudojami jų procentiniai pokyčiai. Tokiu būdu išvengiama priklausomybės

tarp vienetų neatitikimų.

[pic]

Elastingumas – tai matas, parodantis kainos ir kiekio tarpusavio ryšio

stiprumą. Šią formulę galima pertvarkyti:

[pic]

Gauta elastingumo formulė vadinama taškiniu elastingumu, kadangi joje

naudojamos taško “koordinatės“ P ir Q. Ji yra populiariausia ir plačiausiai

taikoma įvairiems uždaviniams spręsti. Tačiau ši formulė turi vieną

apribojimą – ji yra netinkama, kai kainų ir kiekio pokyčiai yra labai

dideli. Pavyzdžiui:

[pic]

Paveikslas 1-Elastingumo skaičiavimas

Išmatuokime elastingumą einant iš taško A į tašką B:

[pic]

Išmatuokime elastingumą einant iš taško B į tašką A:

[pic]

Matome, jog elastingumas smarkiai skiriasi, todėl, esant dideliems

kainų ir kiekių pokyčiams, reikia naudoti vidurio taško elastingumo

formulę. Ją taikant, keičiamas elastingumo formulės vardiklis:

[pic]

Tokiu atveju, pateiktame pavyzdyje gauname:

[pic]

Vidurio taško elastingumo formulė dar vadinama lanko elastingumu.

Taikant šią formulę, elastingumą galima apskaičiuoti bet kuriame intervale,

elastingumas įvertinamas centriniame intervalo taške.

Diskusijos dėl minuso ženklo. Kadangi paklausos kreivė yra neigiamo

nuolydžio (yra priešinga priklausomybė tarp kainos ir kiekio), tai

elastingumas taip pat yra neigiamas. Tačiau ekonomistai, kalbėdami apie

elastingumą, dažnai praleidžia minuso ženklą ir jį apibūdina kaip absoliutų

dydį. Taip dažnai daroma vien dėl to, kad būtų išvengta painiavos, kuri

paklausa
yra elastingesnė: ar ta, kuri lygi -2, ar ta kuri lygi -1,2.

Ekonomistai teigia, kad paklausa, lygi -2, yra elastingesnė ir, kad būtų

paprasčiau tai suprasti, naudoja absoliučius dydžius. Tačiau būtina žinoti,

kad paklausos elastingumas visada yra neigiamas.

Elastingumo rūšys. Yra pabrėžiamos trys pagrindinės paklausos

elastingumo reikšmės:

1. Kai |Ed|<1, tai paklausa kainai yra neelastinga arba mažai

elastinga. Tai reiškia, kad, kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekis

sumažės mažiau nei 10%.

2. Kai |Ed|>1, tai paklausa kainai yra elastinga. Tai reiškia, kad,

kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekis sumažės daugiau nei 10%.

3. Kai |Ed|=1, tai paklausa kainai yra vienetinio elastingumo. Tokiu

atveju kainos procentinis pokytis sukelia tokį patį paklausos kiekio

procentinį pasikeitimą.

Kadangi, skaičiuojant elastingumą, gaunamos įvairių dyždių reikšmės,

tai jos gali turėti ir skirtingas savybes bei skirtingą įtaką prekių

pirkimui. Dėl to yra išskiriamos kelios elastingumo rūšys:

1. Absoliutus elastingumas. Tai tokia situacija, kai nedidelis kainos

pokytis sukelia labai didelį kiekio pokytį. Paklausa, tokiu atveju, yra

horizontalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra begalinis

(Ed→∞). Grafiškai tai atrodo taip:

Tokia padėtis yra įmanoma tobulos konkurencijos rinkoje, kai visos

firmos gamina tokį patį produktą. Jei kuri nors firma tokioje rinkoje

padidintų esančią kainą, tai galima tikėtis, kad ji nieko neparduotų.

Paveikslas 2- Absoliutus elastingumas

2. Absoliutus neelastingumas. Tai tokia situacija, kai bet koks kainos

pasikeitimas nesukelia jokio paklausos kiekio pasikeitimo. Paklausa, tokiu

atveju, yra vertikalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra

lygus 0 (E=0). Grafiškai tai atrodo taip:

Tokia paklausa gali būti, kai prekė, kurios ieško vartotojas, yra labai

reikalinga ir vartotojas yra pasirengęs už ją sumokėti bet kokį pinigų

kiekį.Paveikslas 3- Absoliutus neelastingumas

3. Santykinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|>1.

Grafike kaina sumažėjo nuo 6 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 10 iki 20

vienetų. Todėl Ed=(20-10)/10*6/(4-6)=1*(-3) =-3.Paveikslas 4- Santykinis elastingumas

4. Vienetinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|=1.

Grafike kaina sumažėjo nuo 8 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 8 iki 12

vienetų. Todėl Ed=(12-8)/8*8/(4-8)=0,5*(-2) =-1.Paveikslas 5- Vienetinis elastingumas

5. Santykinis neelastingumas. Tai tokia situacija, kai 0<|Ed|<1.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 965 žodžiai iš 3216 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.