VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS FAKULTETAS
TEORINĖS EKONOMIKOS KATEDRA
ELASTINGUMO TEORIJA
ATLIKO: 4 gr. studentas
Valdas GrigonisTIKRINO: Doc. dr.
A. Rastenienė
VILNIUS 2003
TURINYS
LENTELĖS 3
PAVEIKSLAI 4
ĮVADAS 5
TEORINĖ DARBO DALIS 6
PAKLAUSOS ELASTINGUMAS 6
PASIŪLOS ELASTINGUMAS 12
ELASTINGUMO SVARBA 14
IŠVADOS 16
LITERATŪRA 17
LENTELĖS
Lentelė 1 – Kryžminis elastingumas 11
PAVEIKSLAI
Paveikslas 1-Elastingumo skaičiavimas 6
Paveikslas 2- Absoliutus elastingumas 8
Paveikslas 3- Absoliutus neelastingumas 8
Paveikslas 4- Santykinis elastingumas 8
Paveikslas 5- Vienetinis elastingumas 8
Paveikslas 6- Santykinis neelastingumas 9
Paveikslas 7-Skirtingi nuolydžiai 9
Paveikslas 8-Skirtingi elastingumai 9
Paveikslas 9-Netiesinė paklausa 9
Paveikslas 10-Paklausų lyginimas a) 10
Paveikslas 11-Paklausų lyginimas b) 10
Paveikslas 12-Žemėjanti kainų poveikio kreivė 12
Paveikslas 13-Vertikali kainų poveikio kreivė 12
Paveikslas 14-Spindulys, sutampantis su S 13
Paveikslas 15-Spindulys aukščiau S (elastinga) 13
Paveikslas 16-Spindulys žemiau S (neelastinga) 13
Paveikslas 17-Gamintojų mokesčiai 14
Paveikslas 18-Vartotojų mokesčiai 15
ĮVADAS
Elastingumo teorija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių
kaip vartotojai ir gamintojai reaguoja į kainų pasikeitimus rinkoje. Jis
padeda nusakyti, kas ir kokią mokesčio dalį sumoka į valstybės biudžetą,
kokios prekės bus perkamos labiau nei kitos, kaip pasikeis prekių pirkimas
pasikeitus pajamoms, kainai bei kaip priklauso vienų produktų pirkimas nuo
kitų kainos pasikeitimo. Visa ši informacija labai dažnai praverčia
praktikoje, todėl elastingumo supratimas ir taikymas yra labai aktualus
šiandieniniame pasaulyje. Jo svarbą labiausiai nulemia tai, kad mes
gyvename rinkos pasaulyje, kur ekonomika yra vienas pagrindinių dalykų.
Šiame darbe kaip tik daugiausiai dėmesio ir bus skiriama elastingumo
apibūdinimui, paaiškinimui. Kad būtų galima lengviau paaiškinti elastingumo
savybes, bus remiamasi informacija iš kitų literatūros šaltinių, pateikiami
pavyzdžiai bei grafinė medžiaga. Šiuo darbu siekiu atskleisti elastingumo
svarbą šiandienos praktikoje, bei jo taikymą kai kurių problemų sprendimui.
TEORINĖ DARBO DALIS
PAKLAUSOS ELASTINGUMAS
Elastingumas – kas tai. Labai dažnai yra naudinga išmatuoti paklausos
“jautrumą“ keičiantis kainoms ir pajamoms. Anksčiau daug kam atrodė, kad
tam tiktų paklausos funkcijos nuolydis, tačiau jis turi vieną svarbų
trūkumą: jam įtaką daro tai, kokiais vienetais matuojama kaina ir kiekis.
Pavyzdžiui, jei kainą matuotume centais, o ne litais, tai paklausos kreivės
nuolydis smarkiai pasikeistų. Vien dėl to reikalingas kitas “jautrumo“
matas – elastingumas. Jį naudojant, vietoj kiekio ir kainos pokyčių
naudojami jų procentiniai pokyčiai. Tokiu būdu išvengiama priklausomybės
tarp vienetų neatitikimų.
[pic]
Elastingumas – tai matas, parodantis kainos ir kiekio tarpusavio ryšio
stiprumą. Šią formulę galima pertvarkyti:
[pic]
Gauta elastingumo formulė vadinama taškiniu elastingumu, kadangi joje
naudojamos taško “koordinatės“ P ir Q. Ji yra populiariausia ir plačiausiai
taikoma įvairiems uždaviniams spręsti. Tačiau ši formulė turi vieną
apribojimą – ji yra netinkama, kai kainų ir kiekio pokyčiai yra labai
dideli. Pavyzdžiui:
[pic]
Paveikslas 1-Elastingumo skaičiavimas
Išmatuokime elastingumą einant iš taško A į tašką B:
[pic]
Išmatuokime elastingumą einant iš taško B į tašką A:
[pic]
Matome, jog elastingumas smarkiai skiriasi, todėl, esant dideliems
kainų ir kiekių pokyčiams, reikia naudoti vidurio taško elastingumo
formulę. Ją taikant, keičiamas elastingumo formulės vardiklis:
[pic]
Tokiu atveju, pateiktame pavyzdyje gauname:
[pic]
Vidurio taško elastingumo formulė dar vadinama lanko elastingumu.
Taikant šią formulę, elastingumą galima apskaičiuoti bet kuriame intervale,
elastingumas įvertinamas centriniame intervalo taške.
Diskusijos dėl minuso ženklo. Kadangi paklausos kreivė yra neigiamo
nuolydžio (yra priešinga priklausomybė tarp kainos ir kiekio), tai
elastingumas taip pat yra neigiamas. Tačiau ekonomistai, kalbėdami apie
elastingumą, dažnai praleidžia minuso ženklą ir jį apibūdina kaip absoliutų
dydį. Taip dažnai daroma vien dėl to, kad būtų išvengta painiavos, kuri
paklausa
yra elastingesnė: ar ta, kuri lygi -2, ar ta kuri lygi -1,2.
Ekonomistai teigia, kad paklausa, lygi -2, yra elastingesnė ir, kad būtų
paprasčiau tai suprasti, naudoja absoliučius dydžius. Tačiau būtina žinoti,
kad paklausos elastingumas visada yra neigiamas.
Elastingumo rūšys. Yra pabrėžiamos trys pagrindinės paklausos
elastingumo reikšmės:
1. Kai |Ed|<1, tai paklausa kainai yra neelastinga arba mažai
elastinga. Tai reiškia, kad, kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekis
sumažės mažiau nei 10%.
2. Kai |Ed|>1, tai paklausa kainai yra elastinga. Tai reiškia, kad,
kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekis sumažės daugiau nei 10%.
3. Kai |Ed|=1, tai paklausa kainai yra vienetinio elastingumo. Tokiu
atveju kainos procentinis pokytis sukelia tokį patį paklausos kiekio
procentinį pasikeitimą.
Kadangi, skaičiuojant elastingumą, gaunamos įvairių dyždių reikšmės,
tai jos gali turėti ir skirtingas savybes bei skirtingą įtaką prekių
pirkimui. Dėl to yra išskiriamos kelios elastingumo rūšys:
1. Absoliutus elastingumas. Tai tokia situacija, kai nedidelis kainos
pokytis sukelia labai didelį kiekio pokytį. Paklausa, tokiu atveju, yra
horizontalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra begalinis
(Ed→∞). Grafiškai tai atrodo taip:
Tokia padėtis yra įmanoma tobulos konkurencijos rinkoje, kai visos
firmos gamina tokį patį produktą. Jei kuri nors firma tokioje rinkoje
padidintų esančią kainą, tai galima tikėtis, kad ji nieko neparduotų.
Paveikslas 2- Absoliutus elastingumas
2. Absoliutus neelastingumas. Tai tokia situacija, kai bet koks kainos
pasikeitimas nesukelia jokio paklausos kiekio pasikeitimo. Paklausa, tokiu
atveju, yra vertikalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra
lygus 0 (E=0). Grafiškai tai atrodo taip:
Tokia paklausa gali būti, kai prekė, kurios ieško vartotojas, yra labai
reikalinga ir vartotojas yra pasirengęs už ją sumokėti bet kokį pinigų
kiekį.Paveikslas 3- Absoliutus neelastingumas
3. Santykinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|>1.
Grafike kaina sumažėjo nuo 6 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 10 iki 20
vienetų. Todėl Ed=(20-10)/10*6/(4-6)=1*(-3) =-3.Paveikslas 4- Santykinis elastingumas
4. Vienetinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|=1.
Grafike kaina sumažėjo nuo 8 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 8 iki 12
vienetų. Todėl Ed=(12-8)/8*8/(4-8)=0,5*(-2) =-1.Paveikslas 5- Vienetinis elastingumas
5. Santykinis neelastingumas. Tai tokia situacija, kai 0<|Ed|<1.
Grafike kaina sumažėjo nuo 8 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 18 iki 20