Elektrinė
5 (100%) 1 vote

Elektrinė

1. ĮVADAS

Petrašiūnų elektrinė buvo paleista 1930 metais. Jos galia buvo 6.4 MW. Prieškario metais galia padidėjo iki 16.4 MW. Tuo metu tai buvo galingiausia elektrinė Lietuvoje. Karo metu Petrašiūnų elektrinė buvo susprogdinta ir tik 1958 metais jos galia pasiekė 60.5 MW .Vėliau augo Kauno pramonė, plėtėsi gyvenamieji rajonai, vis daugiau ir daugiau miestui reikėjo ne tik elektros, bet ir šiluminės energijos. Kylančio energijos pareikalavimo Petrašiūnų elektrinė nepajėgė patenkinti, todėl 1971 metais buvo pradėta statyti Kauno Elektrinė.

Šiuo metu Petrašiūnų elektrinė yra Kauno elektrinės filialas su įrengta 8 MW elektrine galia. Petrašiūnų elektrinėje veikia 8 MW garo turbina su generatoriumi, 2 vandens šildymo katilai, kurių bendra galia 232.6 MW, 3 garo katilai.

Visi pagrindiniai elektrinės įrengimai yra atitarnavę savo laiką. Neseniai buvo demontuotos dvi senos garo turbinos, du garo katilai. Norėta elektrinę visai panaikinti. Tačiau keičiantis ekonominei Lietuvos padėčiai bei Energetinės sistemos struktūrai demontuoti elektrinių neapsimoka. Tada lieka viena išeitis – rekonstruoti.

Vienas iš rekonstrukcijos variantų galėtų būti kombinuoto ciklo bloko, į kurį įeitų dujų turbina ir šilumos ir garo regeneratorius, pastatymas. Rekonstrukcija padidintų Petrašiūnų elektrinės naudingo veikimo koeficientą, sumažintų išmetamų teršalų kiekį. Kol kas Lietuvoje, lyginant su užsienio šalimis, dar nedideli mokesčiai už taršą, tačiau ateityje, be abejonės, mokesčiai kils. Rekonstrukcija įgalintų padidinti elektros energijos ir šiluminės energijos gamybą. Tai leistų nepirkti Petrašiūnų elektrinei ir Kauno elektrinei reikalingos savosioms reikmėms elektros energijos. Yra žinoma, kad nuo 1997 m. liepos mėn. Kauno elektrinė turėtų pereiti į Kauno miesto savivaldybės rankas. Galimas atvejis, kad atsiskyrus, Kauno elektrinei teks pirkti trūkstamą elektros energijos dalį jau ne už bendrasisteminę kainą, t.y. 12 cnt/kWh, bet kaip eiliniam vartotojui. Tai panardintų elektrinę į dar didesnį nuostolį nei anksčiau. Norint to išvengti, techninis sprendimas yra būtinas.

2. SIŪLOMO PROJEKTO ESMĖ

2.1. PROJEKTO IDĖJA

Šiuo metu Lietuvos energetinėje sistemoje yra didelis galios perteklius, todėl netikslinga statyti galingas elektrines. Tikslingiau statyti mažos galios elektrines su aukštu naudingo veikimo koeficientu. Tokios yra kombinuoto ciklo elektrinės.

Kauno elektrinės filialą, Petrašiūnų elektrinę, jau seniai buvo norėta demontuoti. Tačiau dabar prarasti tokį energetinį objektą neverta. Reikia atsižvelgti į labai svarbią technologinę pusę – sustojus Kauno elektrinei, Petrašiūnų elektrinė yra būtina tiek Kauno miesto Šilumos tinklams, tiek įmonėms, naudojančioms garą, tiek pačiai Kauno elektrinei. Be Petrašiūnų elektrinės Kauno elektrinė negalėtų užsikurti, kadangi paruošti mazutą darbui reikalingas garas.

Petrašiūnų elektrinėje esantys energetiniai įrengimai yra jau atitarnavę savo laiką, tačiau kol kas dar tinkami eksploatuoti. Tačiau žvelgiant į ateitį, reikėtų jau dabar pradėti elektrinę renovuoti. Siūlomi du rekonstrukcijos projektų variantai:

1 variantas.

Ekonomiškiausias ir ekologiškiausias pradinis sprendimas – pastatyti elektrinėje naują nedidelės galios kombinuoto ciklo bloką. Jis susideda iš dujų turbinos, dujų turbinos generatoriaus ir šilumos ir garo regeneratoriaus. Statant mažos galios bloką, nereikėtų daryti labai didelių pakeitimų. Galima būtų pasinaudoti veikiančia elektrinėje garo turbina. Nereikėtų rekonstruoti reikalingos prisijungimui 6 kV skirstyklos. Kadangi Petršiūnų elektrinėje jau demontuoti 2 seni generatoriai, yra likusi visa komutacinė įranga naujam generatoriui prijungti. Elektros energija galėtų būti perduodama į sistemos tinklus per 110 kV linijas. Galima būtų naudotis jau pastatytais aukšto slėgio dujų vamzdynais.

Pagrindiniai naujojo bloko elementai yra šilumos ir garo regeneratorius (ŠGR) ir dujų turbina. Iš šilumos ir garo regeneratoriaus ir iš egzistuojančios elektrinėje garo turbinos likusi šiluma naudojama termofikavimui ir garo gamybai.

Pastačius naują bloką, teršalų išmetimas į aplinką žymiai sumažėja. Teršalų išsiskyrimo mažinimas pasiekiamas naudojant pažangią degimo technologiją dujų turbinoje. NOx išmetimas sumažės 20 . Todėl įmanoma patenkinti ateities aplinkos apsaugos reikalavimus, net esant 80 m kaminui. Žemas elektrinės triukšmo lygis įgalins patenkinti kai kuriuos specifinius reikalavimus.

2 variantas.

Disponuojant didesnėmis lėšomis galima būtų statyti kombinuoto ciklo bloką, įsigyjant visą būtiną įrangą – dujų turbiną su generatoriumi, šilumos ir garo regeneratorių bei garo turbiną su generatoriumi.

2.2. PAGRINDINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Projektuojant reikia skirti dėmesį ir įvertinti:

-elektros energijos ir šilumos kombinuoto generavimo pranašumus;

-technologijos vystymąsi;

-būsimų aplinkos apsaugos ir miesto planavimo reikalavimų patenkinimą.

Pagrindiniai tikslai:

1. Kuo pigiau nusipirkti reikalingą rekonstrukcijai įrangą. Reikia įvertinti tai, kad perkama

įranga gaminama jau nuo 1985 m., ir, kad yra jau tobulesnių techniniu atžvilgiu įrengimų.

2. Gauti kreditą kuo palankesnėmis
sąlygomis. Analizuojant modernizavimo projektą, lygiagrečiai turi vystytis ir finansavimo koncepcija. Tokius projektus remia Pasaulio Bankas ir Europos Investicijos Bankas. Pasaulio Bankas numato lengvatines finansavimo sąlygas, kai projektuojamas objektas mažina aplinkos užterštumą.

Pagrindiniai uždaviniai:

1. Susisiekti su Pasaulio banku ir aptarti galimybę gauti kreditą.

2. Suderinti pasiūlymus ir projektus su rėmėjų reikalavimais. Projekto priežiūrai paskiriamos

kompetetingos firmos.

3. Gauti Kauno savivaldybės ir miesto gyventojų pritarimą rekonstravimo darbams. Aukštas kombinuoto ciklo elektrinių n.v.k. turėtų užtikrinti valdžios pritarimą.

2.3. PLANO DETALĖS.

Naujasis blokas užims 24.4 m2 plotą. Šis kompleksas apima dujų turbinos patalpas ir boilerinę, talpinančią garo srautų vamzdžius ir dujų turbinos bei generatoriaus garso slopintuvus. Energetiniame pastate bus patalpinti ir elektrinių atjungimų bei valdymo sistemos patalpos, valdymo pultas.

2.3.1. DUJŲ TURBINA.

Dujų turbinos tipas SB – 60. Ji pagaminta Mitsui Engineering  Shipbuilding įmonėje. Dujų turbinos galia 12.27 MW.

Dujų turbinos konstrukcinės savybės:

1.Visi dangčiai, tūtos ir rėmai yra ant agregato horizontalios centrinės ašies. Norint apžiūrėti

vidų viršutinis dengiamasis korpusas gali būti nuimtas.

2. Su viršutine dengiamąja dalimi gali nusiimti ir kompresoriaus išorinė dalis.

3. Norint pašalinti motorą, nesunkiai išimamos statoriaus mentys.

4. Visas turbinos operacijas seka kompiuterinė sistema; kompiuteris piešia diagramas, reikalingas turbinos darbui nusakyti.

5. Visi pagrindiniai priedai, įskaitant filtrus bei aušintuvus, yra lengvai prieinami ir gali būti perkeliami pavieniui.

Pagrindinis kuras – gamtinės dujos. Dyzelinis kuras rezervuojamas avarinėms operacijoms. NOx išsiskyrimo mažinimui į degimo patalpą yra įpurškiamas atliekamas garas. Gamintojas garantuoja konkrečius NOx išsiskyrimo kiekius. (1, 2)

2.3.2. DUJŲ TURBINOS GENERATORIUS

Prie turbinos prijungiamas SB – 60 tipo generatorius, kuris pagamintas Mitsui Engineering  Shipbuilding įmonėje.

Aukštos klasės izoliacijos sistema rotoriui ir statoriui suteikia didelį dielektrinį ir mechaninį atsparumą. Tai užtikrina ilgą tarnavimo laiką. Paleidimo metu generatorius įsuka dujų turbinos variklį. (1, 2)

2.3.3. ŠILUMOS IR GARO REGENERATORIUS

Šilumos ir garo regeneratorius yra vertikaliai instaliuotas, su atskiru slėgiu bei dujų tekėjimu vertikaliai aukštyn. Reikalaujama garo injekcija į dujų turbiną tiekiama iš regeneratoriaus, naudojant prisotintą garą iš būgno. Generuojamas garas tiekiamas į 39 ata (12 bar) ir 440 0C Petrašiūnų elektrinės kolektorių. Jeigu išeinantys iš regeneratoriaus garo parametrai per dideli, garas atšaldomas iki reikiamos temperatūros.

Būgnas įrengtas virš boilerio ir priklauso prie plieninės boilerio struktūros. Pagrindiniame lygyje yra cirkuliaciniai siurbliai.

Visi šildomi paviršiai montuojami taip, kad iki minimumo sumažėtų terminis poveikis.

3. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA

Kauno elektrinė, akcinės bendrovės “Lietuvos energija” filialas, Lietuvos įmonių rejestre įregistruota 1996 metų vasario 20 dieną. Įmonės kodas 3228579.

Veiklos pobūdis ¬¬– gamybinis, paslaugos. Pagrindinės veiklos kryptys¬ ¬– elektros ir šilumos energijos gamyba ir pardavimas pagal sutartį centralizuotiems energijos tiekėjams.

Kauno elektrinė yra pagrindinis šilumos energijjos gamintojas Kauno mieste ¬¬– čia pagaminama daugiau kaip 80  centralizuotai tiekiamos šilumos energijos.

1996 metais Kauno elektrinėje buvo pagaminta 2,2 mln. Gcal šilumos energijos ir 161,4 mln. kWh elektros energijos.

Energijos gamybai elektrinėje naudojamas kuras yra gamtinės dujos ir mazutas. 1996 m. sunaudota 247 mln. m3 dujų ir 74 tūkst. t. mazuto. Gamtinės dujos tiekiamos vamzdžiais iš magistralinio dujotiekio, o mazutas atgabenamas geležinkeliu ir sandėliuojamas įmonės mazuto saugykloje.

3.1. ĮMONĖS VALDYMAS

Teritoriniu požiūriu Kauno elektrinė susideda iš dviejų dalių ¬¬¬– Kauno elektrinės, esančios rytinėje miesto dalyje ir Petrašiūnų elektrinės, kuri yra Petrašiūnų rajone. Visas administracinis ir techninis vadovavimas bei pagalbinės tarnybos yra sutelktos Kauno elektrinėje, o Petrašiūnų elektrinėje yra tik budintis personalas su minimaliu būtinu administraciniu ir remontiniu personalu.

3.2. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Elektrinei vadovauja direktorius, kuriam administraciškai pavaldūs visi įmonės padaliniai.

Direktoriaus pavaduotojas komercijai vadovauja tiekimo skyriui, ūkio daliai, skalbyklai, valgyklai, sveikatos punktui, socialinių reikalų inžinieriui, saugai.

Sekretoriatas, vyriausiasis ekonomistas, buhalterija, personalo skyrius, civilinės saugos inžinierius yra tiesiogiai pavaldūs įmonės direktoriui.

Vyriausiajam inžinieriui pavaldūs visi gamybiniai padaliniai:

-kuro,elektros, remonto, pirmasis šilumos, antrasis šilumos, automatikos, chemijos cechai;

¬¬-technikos, perspektyvinio vystymo skyriai;

-elektrinės pamainų viršininkai,

– darbų saugos inspektoriai,

-metalų laboratorija.

Elektrinės operatyvinio personalo darbui betarpiškai vadovauja elektrinės pamainos viršininkas.

Įmonės valdymo organizacinė struktūra pateikta 3.2 schemoje.

3.3.

PERSONALAS.

1997 metų balandžio 1 dieną Kauno elektrinėje dirbo 598 darbuotojai. Iš jų:

158 – budinčio personalo, 327 – techninio personalo, 113 – administracinio personalo žmonės.

Pagal išsilavinimą: 147 – su aukštuoju išsilavinimu, 124 – su aukštesniuoju ir 327 – su viduriniu bei nebaigtu viduriniu žmonės.

Personalas pagal amžių pasiskirsto taip:

iki 20 metų amžiaus – 5, nuo 20 iki 40 metų – 226, nuo 40 iki 60 metų – 307,

Virš 60 metų – 60 žmonių.

Operatyvinio personalo sveikata tikrinama periodiškai, išsilavinimas atitinka pareigybinių instrukcijų reikalavimus.

3.4. ESAMI GAMYBINIAI PAJĖGUMAI

Petrašiūnų elektrinėje veikia šie energetiniai įrenginiai: garo turbina APTR – 8 su generatoriumi, abu seniai išdirbę visą savo resursą; 2 vandens šildymo katilai PTVM – 100, po 116.3 MW, bendra galia 232.6 MW; 3 garo katilai, po 75 t/h garo, 440 0C, 39 bar.

Bendra termofikacinė šiluminė cecho įrengimų galia 325.6 MW.

Kauno elektrinės antrajame šilumos ceche yra šie veikiantys energetiniai įrenginiai: 4 vandens šildymo katilai PTVM – 100, kiekvieno jų galia 116.3 MW, bendra galia 465.2 MW; 1 vandens šildymo katilas KVGM – 180, kurio galia 209.3 MW; 3 garo katilai BKZ – 420, kiekvieno galia 420 t/h garo, 550 0C, 130 bar; boilerinė, kurios suminė galia 255.9 MW, dvi garo turbinos, kurių galia 93.04 MW ir 203.52 MW; 40 MW elektrodinis garo katilas su 40 MW šilumokaičiu. Suminė cecho instaliuota šiluminė galia termofikacijai yra 1267 MW. Be karšto vandens termofikacijai Kauno elektrinė tiekia garą pramonei.

1996 m. maksimali trumpalaikė termofikacinė apkrova buvo 730 MW.

Instaliuota elektrinė galia yra 170 MW.

Kauno elektrinės chemijos cechas gamina nudruskintą vandenį elektrinės technnologiniams poreikiams ir chemiškai valytą vandenį miesto šilumos tiekimo tinklų papildymui. Maksimali cecho gamybinė galia nudruskinto vandens gamybai 274 t/h, vandens tinklų papildymui 500 t/h.

Elektrinės mazuto saugykloje yra naudojamos 6 talpos po 10 tūkst. m3. Bendra talpa 60 tūkst. m3.

3.5. PAGRINDINIAI VARTOTOJAI

Pagrindiniai Kauno elektrinės produkcijos vartotojai yra miesto šilumos tinklai, pramonės įmonės ir elektros tinklai. Šiuo metu visa termofikacinė šiluma atiduodama miesto šilumos tinklams. Be to, elektrinė gamina chemiškai apdorotą vandenį šilumos tinklų vandens papildymui. Svarbiausi garo vartotojai yra AB “Dirbtinis pluoštas”, AB “Kauno pienas”, konditerijos fabrikas, AB “Bitukas” ir kt.

Elektros energija tiekiama į LES tinklus.

Atsižvelgiant į sąlyginai mažą elektros energijos gamybą ir atleidimą į tinklą, o tuo pačiu ir poveikį į ekonominius rodiklius, akcentuotas detalesnis parduodamos šilumos tinklams šiluminės energijos kainos paskaičiavimas.

3.6. FINANSINĖS VEIKLOS RODIKLIAI

Kauno elektrinės finansinės veiklos rodikliai pateikti 3.6 lentelėje.

1.1. Turto pelningumo rodiklis  Grynasis pelnas/Viso turto (aktyvų).

Įmonės veikla nuostolinga. Praėjusiais finansiniais metais vienam turto piniginiam vienetui teko 0.0025 piniginio vieneto nuostolio. Tai rodo, kad įmonė neefektyviai naudoja savo turtą.

1.2. Bendrasis pelningumo rodiklis  (Pardavimų pajamos – Parduotų prekių išlaidos)/Pardavimų pajamos.

1993 m. ir 1994 m. Gamybos išlaidos viršijo pajamas. 1995-6 m. matomas rodiklio pagerėjimas. Sumažinus gamybos išlaidas, pelningumas padidėtų.

1.3. Grynojo pelningumo rodikli  Pelnas, atskaičius mokesčius/Pardavimų pajamos.

Praėjusiais finansiniais metais vienam pardavimų vienetui teko 0.0015 piniginio vieneto nuostolio. Tai rodo įmonės veiklos neefektyvumą.

2.1. Administracinės išlaidos vienam pardavimų vienetui  Administracinės išlaidos/Pardavimų pajamos.

Lyginant su 1995-94 m., praėjusiais metais administracinės išlaidos vienam pardavimų apimties piniginiam vienetui sumažėjo.

2.2. Pardavimų ir gamybos išlaidos vienam pardavimų apimties piniginiam vienetui  (Pardavimų išlaidos + Gamybos išlaidos)/Pardavimų pajamos.

Paskutiniais dvejais metais Kauno elektrinė padaro 99 cnt išlaidų, kad pagamintų produkcijos už 1 Lt.

3.1. Einamasis likvidumas  Trumpalaikiai aktyvai/Trumpalaikiai įsipareigojimai.

KE trumpalaikiai įsipareigojimai viršija trumpalaikius aktyvus. Tai reiškia, kad įmonė yra nemoki, tai yra nesugeba įvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų, suėjus terminui, iš savo trumpalaikių aktyvų (t.b. 1.22).

3.2. Greitojo likvidumo koeficientas  (Trumpalaikiai aktyvai – Atsargos)/Trumpalaikiai įsipareigojimai.

Įmonė nepasiruošusi esant kritinei situacijai įvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Matome, kad rodiklis kas antrus metus sumažėja perpus, kai esant normaliai situacijai turėtų būti 1.

3.3. Manevringumo koeficientas  Trumpalaikiai grynieji aktyvai/Nuosavas kapitalas.

Rodiklis rodo, kokią nuosavo kapitalo dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai. Padeda nustatyti, kokiu mastu įmonė yra finansiškai nepriklausoma.

3.4. Bendrojo likvidumo koeficientas  Nuosavas kapitalas/Bendrieji įsipareigojimai.

Nors rodiklio reikšmė kasmet didėja, įmonė yra visiškai nemoki, nes bendrieji įsipareigojimai žymiai viršija nuosavą kapitalą. Matome, kad įmonės vykdoma finansinė veikla yra labai rizikinga ir kad įmonė yra bankrutuojanti.

4.1. Vidutinė materialinių atsargų
dienomis  (Materialinės atsargos/Pardavimų pajamos)*360.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2131 žodžiai iš 7079 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.