Data: 2000 02 08
Dėstytojai: doc. Žvirblis, doc. Giedrys
1.Darbo užduotis. Išmatuoti srovės stiprumus, įtampas. Apskaičiuoti varžas. Rasti absoliutines ir santykines matavimų paklaidas. Naudojantis gautaisiais rezultatais užpildyti lentelę.
2.Teorinė dalis. Voltamperinė charakteristika – tai priklausomybė, parodanti kaip kinta srovės stiprumas tiriamoje varžoje keičiant įtampa tarp jos galų. Srovę matuojame ampermetru, o įtampą – voltmetru. Varžą apskaičiuojame naudodami Omo dėsnį grandinės daliai:
Toks varžos nustatymo metodas vadinamas voltmetro ir ampermetro metodu. Kiekvienas matavimas atliekamas tam tikru tikslumu. Matavimo paklaida apibūdina išmatuoto dydžio vertės nuokrypą nuo tikrosios arba tikimybinės (matematinio vidurkio) vertės. Nuokrypos absoliutinis dydis vadinamas absoliutine paklaida. Ji nusakoma procentais išreikštu prietaiso absoliutinės paklaidos santykiu su viršutine matavimo riba. Žinant prietaiso tikslumo klasę ir viršutinę matavimo ribą galima surasti prietaiso absoliutinės paklaidos vertę:
DI = (Tikslumo klasė ´ Viršutinė matavimo riba) / 100%
Matavimo tikslumas paprastai įvertinamas santykine matavimo paklaida – d. Ji išreiškiama absoliutinės prietaiso paklaidos santykiu su išmatuoto dydžio verte. Išreiškiant santykinę matavimo paklaidą procentais, gauta vertę dauginama iš šimto:
d = (DI / Išmatuotas dydis) ´ 100%
Naudojame rodyklinius arba skaitmeninius matavimo prietaisus. Matavimo prietaiso vienos padalos vertė n0 randama ribinę vertę xrib dalijant iš skalės padalų skaičiaus N;
n0 = xrib / N
Išmatuoto dydžio skaitinė vertė:
x= n0 * n
n – rodyklės rodomų padalų skaičius.
Matuojant skaitmeniniais prietaisais padalos vertės nustatinėti nereikia. Šie prietaisai iš karto parodo tikrąsias matuojamų dydžių vertes. Tačiau ir šiuo atveju, matavimo tikslumas priklauso nuo viršutinės matavimo ribos parinkimo. Naudojant voltmetro ir ampermetro metodą, varžos R vertė nėra tiesiogiai išmatuojama. Jos nustatymo tikslumas priklauso nuo įtampos ir srovės matavimo tikslumo. Todėl varžos matavimo absoliutinė paklaida išreiškiama kaip netiesioginio matavimo paklaida: