Elektroizoliaciniai lakai ir dervos
5 (100%) 1 vote

Elektroizoliaciniai lakai ir dervos

Dervos. Tai gausi grupė medžiagų, kurios, būdamos gana skirtingos kilmės ir turėdamos gana skirtingas elektrines savybes, yra panašios savo cheminėmis bei fizinėmis savybėmis. Žemoje temperatūroje – tai amorfinės stikliškosios masės, daugiau ar mažiau trapios. Kaitinamos dervos minkštėja, darosi plastiškos, net skystos. Griežtai apibrėžtos lydymosi temperatūros jos neturi. Elektrotechnikoje naudojamos dervos yra netirpios vandenyje ir mažai higroskopiškos, bet tirpsta panašios cheminės sudėties tirpikliuose. Kietėdamos dervos arba garuojant tirpikliui, stipriai prilimpa prie kitos kietos medžiagos paviršiaus. Elektrotechnikoje dervos yra pagrindinė dalis lakų, kompaundų, plastikų, plėvelių, dirbtinio ir sintetinio pluoštų. Pagal kilmę dervos skirstomos į gamtines, dirbtines ir sintetines. Gamtinės randamos kaip gyvūnų liekanos arba dervingų augalų produktas. Tai šelakas, kalifonija, kopalas. Iš jų belieka išvalyti priemaišas. Dirbtinės dervos gaunamos, perdirbant gamtines. Elektrotechnikoje kaip izoliacinės medžiagos didžiausią praktinę vertę turi sintetinės dervos. Jų teikiamos savybės ir trūkumai yra tokie pat, kaip ir ankščiau išnagrinėto termoplastinių ir termoreaktingųjų, polimerizacinių ir polikondensacinių polimerų.

Sintetinės dervos. 1 Poliolefinai. Tai nepoliniai mažai higroskopiški dielektrikai, turintys geras elektrines savybes. Svarbiausi iš jų – polietilenas, polipropenas, poliizobutilenas, polistirenas. Pasaulyje per metus jų pagaminama apie 2 milijonus tonų. Apie 10% sunaudoja elektrotechnikos pramonė kabelių šarvų, plastikų, kompaudų gamybai.

Polietileno monomeras – etilenas yra dujos, gaunamos iš naftos. Kaitinamos 300 Mpa slėgyje šios dujos polimerizuojasi ir susidaro polietilenas.

Tai didžiaslėgis polietilenas. Šiuo metu gaminamas mažaslėgis polietilenas ir vidutinio slėgio polietilenas, jų elektriniai ir mechaniniai parametrai panašūs, tačiau skiriasi gamybos technologija. Visų markių polietilenai naudojami galios ir ryšių kabelių, plėvelių, juostų, plastikų gamybai. Polietilenas yra jautrus šviesai ir visų rūšių spinduliuotei. Apšvitintame polietilene susidaro tam tikri erdviniai ryšiai, todėl jis tampa kietesnis ir trapus.

Panašius elektrinius parametrus turi polipropenas, kuris gaunamas polimerizuojantis propenui. Tai elastingasis polimeras, kurio ilgalaikė darbinė temperatūra 105oC.

Metilopropeno polimeras – poliizobutilenas yra elastinga (kaip kaučiukas) medžiaga, labai mažai laidi drėgmei ir atspari šalčiui. Kad būtų kietesnis, į jį įmaišoma polietileno arba dedama užpildų. Mažo polimerizacijos laipsnio poliizobutilenas yra skystis.

Polistirenas. Jis turi nemažai trūkumų : neatsparus šalčiui ir šilumai, linkęs trukinėti, tirpus angliavandeniliuose.

Polivinilchloridas, kurio monomeras gaunamas, pakeitus vieną etileno monomero vandenilio atomą chloru. Polivinilchloridas atsparus šarmams, skiestoms rūgštims, alyvoms, benzinui, spiritui, vandeniui. Drėgmė neturi įtakos šio polimero savitajai turinei varžai rv, tačiau gerokai sumažina savitąją paviršinę varžą rs. Naudojamas plastikų, kabelių šarvų gamybai ir kt. Kad polivinilchloridas butų elastingesnis ir atsparesnis šalčiui, į jį dedama plastifikatorių, kurie dar labiau didina jo poliškumą.

Polivinilo alkoholis. Jo monomeras yra pradinis produktas gaminti polivinilacetaliams, kurie plačiai naudojami emalinių lakų gamyboje. Tai pagrindinė emalinė laidų izoliavimo medžiaga, mechaniškai atspari, lanksti ir turi geras izoliacines savybes. Laidų gamyboje polivinilacetatai pakeitė aliejinius emalinius lakus. Dėl to sumažėjo gaminių gabaritai, buvo mechanizuotas elektros mašinų apvijų vyniojimas, supaprastėjo gamybos technologija.

2. Poliakrilatai. Tai eterio akrilato ir metakrilato rūgščių polimerai, vadinami poliakrilatais. Jie atsparūs šalčiui, alyvai, šarmams. Jų elastingumas, kietumas, stiprumas priklauso nuo monomero struktūros. Plačiausiai naudojamas polimetilmetakrilatas (organinis stiklas).

Jis naudojamas kaip konstrukcinė ir izoliacinė medžiaga, o aukštųjų įtampų technikoje – kaip elektros lanką gesinanti medžiaga, nes degančio lanko temperatūroje ši medžiaga skyla ir išskiria dujas (CO; H2; CO2) ir vandens garus, kurie uždaroje ertmėje sukelia didelį slėgį ir elektros lankas gęsta.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 609 žodžiai iš 2009 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.