Elektromagnetiniai virpesiai
5 (100%) 1 vote

Elektromagnetiniai virpesiai

Elektromagnetiniai virpesiai – periodiškas elektrinio ir magnetinio lauko kitimas dideliu dažniu.Jie gali būti slopinamieji ir neslopinamieji. Slopinamieji sukeliami virpesių konture, neslopinamieji lempiniame arba tranzistoriniame generatoriuje. Virpesių kontūrą sudaro kondensatorius, t.y. irenginys,

kaupentis elektros krūvį, ir prie jo plokštelių prijungta ritė. Kondensatoriaus savybė kaupti elektroskrūvį apibūdinama fizikiniu dydžiu, vadinamu kondensatoriaus elektrine talpa. Kontūre vykstančių virpesių periodas priklauso nuo kondensatoriaus talpos ir ritės induktyvumo. Elektromagnetinių bangų generatorius gali būti lempinis ir tranzistorinis. Lempinį sudaro triodas, virpesių kontūras, ritė, įjungta į tinklelinio elektrodo grandinę, ir anodo bei katodo grandinių maitinimo šaltiniai. Tranzistorinį sudaro tranzistorius, virpesių kontūras, su jo rite susieta indukcinė ritė ir nuolatinės srovės šaltinis. Siųstuve generatoriaus sukelti aukštojo dažnio virpesiai moduliuojami garsinio dažnio virpesiais. Imtuvas pagauna

siųstuvo spinduliuojamas bangas ir paverčia jas garsinio dažnio virpesiais. Perdavimo kameroje optinis daikto atvaizdas paverčiamas elektriniais signalais. Televizoriuje šie signalai vėl paverčiami daikto atvaizdu. Radiolokacija vadinamas įvairių objektų aptikimas ir atstumo iki jų matavimas naudojant radijo bangas. Jį pagrįsta elektromagnetinių bangų atspindžiu. C=q/u ( C-kondensatoriaus elektrinė talpa faradai, q-krūvis [C]); T=2П LC (T-periodas, L-ritės induktivumas); v=1/T arba v=1/2П LC ( v-dažnis).