Elektromagnetinis spinduliavimas ir apsauga nuo jo
5 (100%) 1 vote

Elektromagnetinis spinduliavimas ir apsauga nuo jo

TURINYS

ĮVADAS 3

1. ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS SAMPRATA 4

2. NEJONIZUOJANTI SPINDULIUOTĖ 5

2.1. Pramoninio ir radijo dažnių elektromagnetinė spinduliuotė 5

2.2. Elektromagnetiniai laukai 7

2.2.1. Elektrosmogas ir jo poveikis žmogaus sveikatai 8

2.2.2. Apsauga nuo elektrosmogo 9

2.3. Infraraudonoji spinduliuotė 11

2.4. Ultravioletiniai spinduliai 12

2.5. Šviesa ir lazerio spinduliavimas 12

3. APSAUGA NUO ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS 13

IŠVADOS 14

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 15

ĮVADAS

Mes gyvename apsupti visomis kryptimis sklindančių įvairaus ilgio (dažnio) elektromagnetinių laukų, kurie sklisdami erdvėje neša aktyvią energiją – elektromagnetinę spinduliuotę.

Pagal biologinį poveikį elektromagnetinė spinduliuotė skirstoma į jonizuojančią, kurios energijos pakanka biologinių junginių molekulėms jonizuoti ir nejonizuojančią, kurios spinduliai biologinių junginių nejonizuoja.

Taigi šiandien elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai naudojami įvairiose mokslo ir technikos srityse: fizikoje, medicinoje, biologijoje, informatikoje bei buitinėje elektronikoje. Nuo 1960 m. buvo labai susidomėta ir pradėta plačiau tyrinėti nejonizuojanti spinduliuotė, t. y., regimosios šviesos, ultravioletinių bei infraraudonųjų spindulių, monochromatinių lazerio spindulių, radijo bei pramoninio dažnio spindulių, mikrobangų bei žemo dažnio elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus sveikatai. Aukšta civilizacija šiandien mums pateikia naujausias kompiuterines priemones, atomines ir šilumines elektrines, raketas, automobilius su kompiuterine valdymo technika, buitinius patogumus – elektrines antklodes ir skutimosi mašinėles, mikrobangų krosneles, sintetiką ir panašiai.

Taigi dėl didelio elektromagnetinių laukų nejonizuojančių šaltinių daugėjimo ir intensyvumo didėjimo, elektromagnetinių laukų šaltinių poveikis tapo reikšmingas ne tik laboratorijų ar gamyklų darbuotojams, bet ir visiems gyventojams.

Darbo tikslas: susipažinti su elektromagnetine spinduliuote ir apsauga nuo jos.

Darbo uždaviniai:

1. išsiaiškinti nejonizuojančios spinduliuotės šaltinius;

2. susipažinti ir įvertinti nejonizuojančios spinduliuotės poveikį žmogaus sveikatai;

3. suteikti informaciją apie apsaugos priemones esant nejonizuojančiam spinduliavimui;

4. aptarti šiandieninę padėtį, t. y., aplinkos taršą elektromagnetiniais spinduliais.

1. ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS SAMPRATA

Erdvėje aplink nejudančius elektros krūvius yra elektrinis laukas, o aplink judančius krūvius (elektros srovę) atsiranda magnetinis laukas. Kintantys laiko atžvilgiu elektriniai ir magnetiniai laukai tarpusavyje yra susiję.

Visos elektromagnetinės spinduliuotės formos yra elektromagnetinės bangos, kurių energija ir susideda iš elektrinės ir magnetinės dalies. Energija yra pernešama perduodant virpesius elektrinių ir magnetinių laukų, kurie visada kertasi statmenai. Elektromagnetinė banga apibūdinama šiais parametrais: virpesių dažniu, bangų ilgiu, amplitude, sklidimo greičiu, spinduliuotės stiprumu, poliarizacijos plokštuma.

Virpesių dažnis – tai elektrinio lauko virpesių skaičius per sekundę (Hz). Bangos ilgis yra atstumas tarp dviejų artimiausių tos pačios fazės bangos taškų. Jis reiškiamas metro dalimis. Elektromagnetinės spinduliuotės visų dažnių, bangų ilgių visuma vadinama elektromagnetinių bangų spektru, kuris siekia iki 1021 GHz ir apima sritį nuo gama spindulių iki radijo bangų (1 pav.).

1 pav. Elektromagnetinių bangų spektras, virpesių dažnis (Hz) ir bangos ilgis (m).

Taigi išsiaiškinus elektromagnetinės spinduliuotės sampratą, būtina išskirti, jog priklausomai nuo fotonų energijos elektromagnetinis laukas skiriamas į nejonizuojantį ir jonizuojantį lauką.

2. NEJONIZUOJANTI SPINDULIUOTĖ

Nejonizuojanti spinduliuotė – tai yra elektromagnetinės spinduliuotės spektro dalis, kurios bangų ilgis yra apie 10-10 ir neturi pakankamai energijos sukelti jonizaciją. Nejonizuojanti spinduliuotė neturi pakankamai energijos jonizuoti atomus organizmo ląstelėse, tačiau ji sukelia pakenkimus perduodama ląstelėms energiją.

Taigi nejonizuojančiai spinduliuotei priskiriami:

1. Radijo dažnio spinduliai:

• mikrobangos;

• radijo bangos;

• žemo dažnio elektromagnetiniai laukai.

2. Optinė spinduliuotė:

• infraraudonieji spinduliai;

• regimieji spinduliai;

• ultravioletiniai spinduliai;

• monochromatiniai lazerio spinduliai.

2.1. Pramoninio ir radijo dažnių elektromagnetinė spinduliuotė

Įvairiose pramonės šakose, medicinoje, ryšiuose, radijo ir televizijos sistemose, buityje naudojami radijo dažnio elektromagnetinio spinduliavimo šaltiniai.

Priklausomai nuo elektromagnetinės spinduliuotės dažnio pasireiškia skirtingas žmogaus organizmo audinių elektrinės savybės – jie gali veikti ir kaip laidininkai, ir kaip dielektrikai. Įvertinus radiofizikines charakteristikas, radijo dažniai sąlyginai skiriami į penkis dažnių diapazonus:

1) nuo vienetų iki 9 kHz;

2) 9 kHz – 30 MHz;

3) 30 MHz – 10 GHz;

4) 10 GHz – 200 GHz;

5) 200 GHz – 3000 GHz.

Pirmojo ir antrojo dažnių diapazonų elektromagnetinės spinduliuotės biologinis poveikis
žmogui yra nežymus, nes kuo mažesnis dažnis, tuo mažesnis organizmo sugertos energijos kiekis. Charakteringas trečias diapazonas, kuriam būdingas „rezonansinis“ sugėrimas. Žmogui tai yra elektromagnetinės bangos, kurių dažnis apie 70 MHz. Ketvirtame ir penktame diapazonuose tam tikrą energijos dalį sugeria paviršiniai audiniai, pirmiausia oda, likusi energija atsispindi nuo organizmo paviršiaus.

Organizmo sugerta energija pasiskirsto netolygiai. Pagrindinė jos dalis tenka audiniams, turintiems daugiau vandens. Biologinis elektromagnetinio lauko poveikis pasireiškia įvairiai – nuo nežymių funkcinių pakitimų (galvos skausmo, kraujo spaudimo, pulso pokyčių, padidėjusio nuovargio) iki ryškios patologijos. Organizmo sugertos energijos pasekmė – šiluminis efektas. Elektromagnetinės spinduliuotės poveikis itin pavojingas audiniams su silpna kraujo apytakos sistema (akims, smegenims, inkstams). Akių apšvitinimas gali sukelti lęšiuko patamsėjimą (kataraktą). Šis reiškinys dažniausiai sutinkamas veikiant 300 MHz – 300 GHz dažniui.

Labai intensyvaus (avarinio) elektromagnetinės spinduliuotės poveikio atveju galimi širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, ryškus pulso padidėjimas ir kraujo spaudimo kitimas.

Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko poveikis charakterizuojamas elektrinio lauko stipriu E (V/m). Kenksmingas poveikis pasireiškia prie atvirų aukštos įtampos elektros perdavimo linijų. Žmogui dirbant visą darbo dieną, maksimalus elektrinio lauko stipris yra 5 kV/m, gyvenamosiose patalpose 0,5 kV/m.

Elektromegnetinio lauko intensyvumą darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje 10 kHz – 300 GHz dažnių juostose reglamentuoja HN 80:2000 [21,27 ir 28].

Pagal šias normas skirtingiems dažnių diapazonams nustatytas elektrinio lauko stipris E (V/m), magnetinio lauko stipris H (A/m) bei elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis S (μW/cm2).

Lentelėje pateiktos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų didžiausios leidžiamos vertės gyvenamojoje aplinkoje (1 lentelė).

1 lentelė

ELM intensyvumo parametrų didžiausios leidžiamos vertės gyvenamojoje aplinkoje

Elektrinio lauko stiprio leidžiama vertė E, (V/m) ne didesnė kaip Energijos srauto tankio leidžiama vertė S, μW/cm2, ne didesnė kaip

0,01-0,29 MHz 0,3-2,9 MHz 3,0-29,9 MHz 30-299 MHz 0,3-300 GHz

25,0 15,0 10,0 5,0 10,0

Pastaba. Magnetinio lauko stipris 0,01 MHz-300 MHz, dažnių juostose nenormuojamos.

Elektromagnetinio lauko (EML) intensyvumo parametrų didžiausios leidžiamos vertės darbo vietose priklauso nuo dažnio ir poveikio per pamainą laiko.

Kai EML dažnis 0,01-50 MHz – reglamentuojamas elektrinio lauko stipris E (V/m) bai magnetinio lauko stipris H (A/m)

Kai EML dažnis 50MHz – 300 MHz – reglamentuojamas elektrinio lauko stipris E (V/m).

Kai EML dažnis 0,3GHZ – 300 GHz – reglamentuojamas energijos srauto tankis S (μW/cm2).

Šiame skyrelyje verta paminėti, jog radiolokacija, radijo ryšys ir panašiai, pagrįsti aukšto dažnio kintamųjų srovių gavimu bei naudojimu. Gamyklose, įmonėse, organizacijose veikia galingi generatoriai, transformatoriai, perdavimo linijos, antenų įrenginiai, sukuriantys stiprius elektromagnetinius laukus. Aukštojo dažnio (AD) elektromagnetinių virpesių bangų ilgis yra nuo 2000m iki 10m, ultraaukštojo dažnio (UAD) – nuo 10m iki 1m, superaukštojo dažnio (SAD) – nuo 1m iki 1mm. Žmogų, esantį šalia AD ir UAD generatorių arčiau kaip jų skleidžiamų laukų bangų ilgis, tiesiogiai veikia kintamasis elektromagnetinis laukas su atitinkamais efektais. Todėl kintamųjų elektromagnetinių AD ir UAD poveikis žmogui ribojamas. Leistinos tokio poveikio dozės: dėl AD spinduliavimo – 5 A/m ir 20 V/m, dėl UAD – 0,3 A/m ir 5 V/m. SAD spinduliavimas per visą pamainą negali būti didesnis kaip 10 W/m2.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1170 žodžiai iš 3619 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.