Elektromagnetizmas2
5 (100%) 1 vote

Elektromagnetizmas2

ELEKTROMAGNETIZMAS

MAGNETINIS LAUKAS

Visur, kur yra elektros srovė, t.y. kur juda elektros krūviai, yra magnetinis laukas. Įmagnetina geležis ir permagnetina komposus žaibas. Erstedas įrodė, kad laidininku tekanti srovė veikia magnetinę rodyklę, bet ne traukia ar stumia, o pasuka, kad ji būtų statmena krypčiai. Pakeitus srovės kryptį magnetinė rodyklė pasisuka į priešingą pusę. Erdvėje apie laidininką, kuriuo teka elektros srovė, yra sąveiką su magnetu perduodanti aplinka – magnetinis laukas. Magnetinį lauką kuria elektros srovė, kurioje yra judantys elektros krūviai. Jeigu viename magnetiniame lauke yra du laidininkai, kuriais teka elektros srovė, tai abiejų srovių magnetinio laukų sąveikos laidai veikia vienas kitą – stumia arba traukia. Amperas nustatė, kad viena kryptimi tekančios srovės viena kitą traukia, o tekančios priešingomis kryptimis viena kitą stumia. Nuolatinių magnetų kuriamas

laukas susjęs su elektros krūvio medžiagos viduje: magnetinis laukas – tai ypatingos

formos materija, perduodanti judančio elektros krūvių sąveiką. Magnetinis laukas plinta erdvėje

Tiesiu laidininku tekanti srovė kuria simetrišką magnetinį lauką, kurio stiprumas nuotolyje r nuo laidininko yra H=I/2r. Kai laidas sulenktas apskritimu magnetinio lauko stiprumas to apskritimo centre yra H=I/2r r – apskritimo spindulys. Magnetinės jėgų linijos nesudaro teisiklingų apskritimų. Bet linijos užsidarančios.

Paleidus srovę rite, turinčia daug vielos vijų, vadinama solianoidu. Magnetinis laukas, kurį sukuria vijomis tekanti srovė, susidarė susiliejus magnetiniams laukams, kuriuos sukūrė atskirose vijose tekančios srovės. Jeigu ritės ilgis žymiai didesnis už vijų skersmenį, tai ritės viduje susidaro magnetinis laukas. Solianoido magnetinis laukas panašus į pastoviojo magneto. Ritės galas, iš kurio išeina jėgų linijos, yra

Š magneto polius, o kitas – pietinis.

MAGNETINŲ laukų grafinis vaizdavimas

Magnetino lauko linijomis vadiname tokias linijas, kurių liestinės kiekviename taške sutampa au pasisukusios magnetinės rodyklės ašimi. Magnetinio lauko kryptimi susitarta laikyti kryptį, kurią rodo magnetinės rodyklės šiaurinis polius. Magnetinio lauko intensyvumą rodo linijų tankis. Magnetinis laukas, kurio kryptis ir intensyvumas visuose taškuose vienodi, vadinamas vienalyčiu.

Magnetinių laukų linijoms būdinga:

1. Magnetinio lauko linijos niekur nesikerta.

2. Šios linijos visada yra uždaros kreivės, juosiančios laidininką, kuriuo teka elektros srovė. Laukas, kurio linijos yra uždaros, vadinamas sūkuriniu lauku.

Šis laukas skiriasi nuo elektrinio lauko, nes pastarojo linijos nėra uždaros, nes prasideda teigiamu ir baigiasi neigiamu krūviu.

Dešinės rankos taisyklė: Jeigu dešine ranka apimsime laidininką taip, kad ištiestas nykštys rodytų srovės kryptį, tai

pirštai rodys magnetinio lauko linijų kryptį.

MAGNETINIO LAUKO STIPRUMAS

Stiprėjant tekančiai laidininku srovei proporcingai didėja magnetinio lauko intensyvumas, t.y. didėja jėga F, kurią srovės magnetinis laukas veikia magnetinę rodyklę ar laidininką, kuriuo teka elektros srovė. Jėga priklauso nuo laiko taško padėties. Pvz.: tiesiu laidininku tekančios srovės magnetiniame lauke jėga F tolsta nuo to laido proporcingai magnetinis laukas mažėja. Tos pačios linijos taškuose jėga F vienoda. Remiantis šia išvada įvedama magnetinio lauko stiprumo sąvoka. Srovės kuriamo magnetinio lauko stiprumas H ; H =I/ l. I – srovės stiprumas, l – magnetinės linijos ilgis. H – vektorinis dydis [H]=A/m. Vektoriaus H kryptimi sutampa su magnetinio lauko linijos kryptimi. Vektorius H yra nukreiptas

išilgai lauko linijos liestinės į tą pusę, kurią rodo magnetinės rodyklės Š polius.

Tekant elektros srovei rite, sudarytai iš n vijų, magnetinio lauko stiprumas jos viduje H=In/l . l – ritės ilgis.

MEDŽIAGŲ MAGNETINĖS SAVYBĖS:

Ore magnetinio lauko jėga 1.00000038 karto didesnė negu vakuume. Kai kurios medžiagos labai pakeičia magnetinio lauko intensyvumą. Magnetiniame lauke jos pačios daugiau ar mažiau įsimagnetina t.y. sukuria savo magnetinį lauką. Labiausiai įsimagnetinančios medžiagos vadinamos feromagnetikais : Fe, Ni, Co, Cr ir kt. Medžiagos gabėjimą įsimagnetinti nusako magnetinė skvarba  . Magnetinė skvarba – tai skaičius, rodantis kiek kartų jėga, kuria magnetinis laukas veikia magnetinę rodyklę arba laidininką, kuriuo teka srovė, toje medžiagoje yra didesnė negu vakuume. Ne feromagnetinės medžiagos praktiškai neturi įtakos magnetiniam laukui, todėl techniniuose skaičiavimuose magnetinė

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 695 žodžiai iš 2107 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.