Elektros gamyba
5 (100%) 1 vote

Elektros gamyba

Elektros energijos gamyba, perdavimas ir panaudojimas.

Elektros energijos generavimas.

Elektros energija žymiai pranašesnė už kitas energijos rūšis tuo, kad ją galima perduoti dideliais atstumais be didelių nuostolių ir kartu patogu paskirstyti naudotojams. Gana paprastais įrenginiais iš mechaninės, vidinės, šviesos energijos galima perversti į el. energiją.

Kintamoji el. srovė, lyginant su nuolatine pranašesnė tuo, kad įtampą ir srovės stiprumą galima keisti gana plačiose ribose be didelių energijos nuostolių.

Elektros srovę gamina generatoriai – tai įrenginiai, kurie vienos ar kitos rūšies energiją paverčia elektros energija. Prie generatorių priskiriami: galvaniniai elementai, elektrostatinės mašinos, termobaterijos, saulės baterijos ir t.t. Dabar svarbiausią reikšmę turi elektromechaniniai indukciniai kintamosios srovės generatoriai. Jų veikiamas pagrįstas elektromagnetinės indukcijos reiškiniu.

Generatorius sudarytas iš: 1) Elektromagnetas – sukuriantis magnetinį lauką; 2) Apvija – kurioje indukuojasi kintamoji evj Kadangi evj, indukuotos nuosekliai sujungtose vijose, sudedamos, tai indukcinė evj amplitudė rėmeliuose yra proporcinga vijų skaičiui. Ji proporcinga taip pat kiekvieną viją kertančio kintamojo magnetinio srauto amplitudei *m*BS.

Dideliam magnetiniam srautui gauti generatoriuose naudojama speciali magnetinė sisema, sudaryta iš dviejų šerdžių, kurios pagamintos iš elektrotechninio plieno. Magnetinį lauką sukuriančios vijos dedamos į vienos šerdies griovelius, o vijos, kuriose indukuojama evj, – į kitos šerdies griovelius. Viena šių šerdžių kartu su savo apvija sukasi apie horizontalią arba vertikalią ašį. Todėl ji vadinama rotoriumi. Nejudanti šerdis su savo apvija vadinama statoriumi. Tarpas tarp statoriaus ir rotoriaus šerdžių daromas kiek galima mažesnis. Tuomet magnetinės indukcijos srautas būna didžiausia.

Transformatorius.

Sudarytas iš uždaros plieninės šerdies, ant kurios užmaunamos dvi ritės su apvijomis. Viena tų apvijų vadinama – pirmine, jungiama prie kintamosios įtampos šaltinio. Prie kitos – antrinės – jungiama “apkrova”, t.y. prietaisai ir įrenginiai, vartojantys el. energiją.

Transformatoriaus veikimas tuščiąja eiga.

Transormatoriaus veikimas pagrįstas elektromagnetinės indukcijos reiškiniu. Pirmine apvija tekanti kintamoji srovė sukuria šerdyje kintamąjį magnetinį srautą, kuris kiekvienoje apvijoje indukuoja evj. Šerdis, pagaminta iš transformatorių plieno, koncentruoja magnetinį srautą, todėl jis praktiškai būna tik šerdies viduje ir vienodas visuose jos skerspjūviuose.

Bet kurioje pirminės ar antrinės apvijos vijoje indukuotos evj momentinė vertė e yra vienoda. e=-*’; čia *’ – magnetinės indukcijos srauto išvestinė laiko atžvilgiu. Kai *=*mcos*t, tai *’=-**msin*t. Vadinasi e=**msin*t arba e=*msin*t.

Pirminėje apvijoje, kurioje yra N1 vijų visa indukcinė evj lygi N1e. Antrinėje apvijoje visa evj e2 lygi N2e Taigi e1/e2=N1/N2.

Paparastai transomatoriaus apvijų aktyvioji varža maža todėl jos galima ir nepaisyti. Tuo atveju |u1|*|e1|. Nesujungta antrine transformatoriaus apvija srovė neteka todėl |u2|=|e2|.

Kadangi momentinės evj vertės e1 ir e2 kinta sinfaziškai, tai jų santykį galima pakeisti sekančiai: U1/U2**1/*2=N1/N2=K, čia K- transformacijos koeficientas, kai K>1 transformatorius vadinamas žeminančiuoju, o kai K<1 aukštinančiuoju.

Apkrauto transformatoriaus veikimas.

Jeigu prie antrinės apvijos prijungtume el. enrgiją vartojančią grandinę, srovės stiprumas antrinėje apvijoje jau nebebus lygus nuliui. Atsiradusi srovė sukuria šerdyje savo kintamąjį magnetinį srautą, kuris pagal Lenco dėsnį turėtų sumažinti magnetinio srauto kitimus šerdyje.

Sumažėjus atstojamojo srauto virpesių amplitudei turėtų sumažėti indukcinė evj pirminėje grandinėje, tačiau tai yra neįmanoma, nes |u1|*|e1|. Todėl sujungus antrinės apvijos grandinę automatiškai padidėja srovės stiprumas pirminėje apvijoje. Jo amplitudė padidėja tiek, kad atstojamojo magnetinio srauto amplitudė įgija pradinę vertę.

Srovės stiprumas pirminėje grandinėje didėja pagal energijos tvermės dėsnį: perduodant tam tikrą energijos kiekį grandinei, prijungtai prie transformatoriaus antrinės apvijos, pirminė apvija paima tokį patį energijos kiekį iš tinklo. Kai tarnsformatoriaus apkrova artima nominaliajai, srovės galia pirminėje grandinėje apytiksliai lygi tos srovės galiai antrinėje grandinėje: U1I1*U2I2. Iš čia U1/U2*I2/I1. Vadinasi, kiek kartų transformatorius padidina įtampą tiek kartų sumažėja srovės stiprumas.

Mechaninës bangos. Garsas.

Bangavimas.

Svyravimø sklidimas aplinka laikui bëgant vadinamas banga. Ore, kietuosiuose kûnuose ir skysèiuose mechaninës bangos atsiranda, kai jas veikia tamprumo jëgos. Svarbiausia bangos charakteristika yra greitis. Bangos, kurios sklinda statmenai sklidimo krypèiai yra vadinamos skersinëmis, o sklindanèios iðilgai sklidimo krypties vadinamos iðilginëmis. Pagrindinë visø bangø ypatybë – perneðti energijà neperneðant medþiagos. Skilndanèios bangos svyravimø amplitudë tolydþio maþëja, nes dalis mechaninës energijos virsta vidine energija.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 760 žodžiai iš 1452 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.