Elektros srovė dujose
5 (100%) 1 vote

Elektros srovė dujose

ELEKTROS SROVĖ DUJOSE

1. Ar normaliomis sąlygomis dujos praleidžia elektros srovę?

2. Kodėl pakaitinus orą atsiranda elektringų dalelių?

3. Kas sudaro srovę dujose?

4. Kaip galima dujas jonizuoti?

Dujos sudarytos iš elektriškai neutralių atomų arba molekulių, ir normaliomis sąlygomis jos yra dielektrikai.

Sudarius grandinėje kelių cm oro tarpą, elektros srovė netekės. Tačiau pakaitinus liepsna, oro tarpe atsiranda elektringų dalelių – krūvininkų.

Dujų jonizacija – skilimas į teigiamuosius jonus ir elektronus.

Dujas galima jonizuoti švitinant oro tarpą ultravioletiniais, Rentgeno arba radioaktyviųjų medžiagų skleidžiamais spinduliais

Aukštoje temperatūroje dujų molekulės įgyja tokią didelę energiją, kad susidurdamos išmuša elektronus – jonizuoja viena kitą, t.y. skyla į teigiamuosius jonus ir elektronus. Netekusios elektronų molekulės tampa teigiamais jonais. Juo aukštesnė temperatūra – juo daugiau jonų susidaro. Atskilę elektronai skrieja vieni arba prisijungia prie neutralių molekulių ir sudaro neigiamus jonus. Dujų elektrinis laidumas yra mišrus: joninis ir elektroninis.

Srovės tekėjimas dujose vadinamas dujiniu išlydžiu. Pasiekę elektrodus, dujų jonai netenka savo krūvio – virsta neutraliomis molekulėmis. Elektronas ir teigiamas jonas susidūrę gali vėl susijungti ir sudaryti neutralų atomą arba molekulę.

Šis procesas vadinamas molizacija arba elektringųjų dalelių rekombinacija. Nustojus veikti jonizatoriui, dujos greitai molizuojasi ir praranda laidumą. Srovė nutrūksta, kai visi jonai ir elektronai pasiekia elektrodus. Toks išlydis, kuris vyksta tik veikiant pašaliniam jonizatoriui, vadinamas nesavaiminiu. Nesant išorinio lauko, elektringosios dalelės dingsta tik dėl molizacijos ir dujos vėl tampa dielektriku.

Stipriame elektriniame lauke elektringosios dalelės įgyja didelį greitį. Jų kinetinės energijos jau pakanka susidūrus jonizuoti neutralią molekulę – išmušti iš jos elektroną. Tai – smūginė jonizacija. Ji gali prasidėti ir visai nesant pašalinio jonizatoriaus – savaime, nes dujose visuomet yra šiek tiek reikalingų jos pradžiai laisvųjų elektronų, o smūginei jonizacijai prasidėjus, elektringų dalelių skaičius didėja lyg sniego griūtis: kiekvienas naujai atsiradęs krūvininkas savo kelyje jonizuoja naujas molekules. Išlydis dujose, vykstantis be jonizatoriaus, vadinamas savaiminiu.

Šiuo metu Jūs matote 61% šio straipsnio.
Matomi 342 žodžiai iš 558 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.