Elektros srovė skysčiuose
5 (100%) 1 vote

Elektros srovė skysčiuose

Elektros srovė skysčiuose

Pirmosios rūšies laidinikai- tai metalai ir jų lydiniai, kuriais tekanti el. srovė nekeičia cheminės sudėties, o tik įšyla. Jiems būdingas elektroninis laidumas.

Antrosios rūšies laidininkai- rūgščių, bazių ir druskų tirpalai, kuriuose el. srovė ne tik įšyla bet ir chemiškai sklyla į sudėtines dalis.

Elektrolitai- tai medžiagos, kurios ištirpintos ar išlydytos praleidžia el. srovę.

Jonai- tai teigaimą ar neigiamą krūvį turinčios suskilusios molekulės dalys, kurios gaunamos elektrolitui tirpstant vandenyje.

Elektrolitinė disociacija- elektrolito skilimas į jonus, veikiant tirpikliui. Šis procesas vyksta vandenyje, nes vandens molekulės turi didelį dipolinį momentą. Dėl to apie jas yra stiprus elektrinis laukas, stipresnis negu tarp pačių elektrolito jonų. Jonai atplėšiami nuo kristalo ar vienas nuo kito ir difunduoja (susimaišo) vandenyje. Šiam procesui padeda ir šiluminis molekulių judėjimas.

Mobilizacija (jonų rekombinacija)-skirtingų ženklų jonų susijungimas, sudarant neutralią molekulę.

Atsiradus tirpale el. laukui, atsiranda ir kryptingas jonų judėjimas: teigiami jonai juda link neigiamo elektrodo, vadinamo katodu, o neigaimi- link teigiamo elektrodo, vadinamo anodu.

Šie du priešingi jonų srautai ir sudaro el. srovę elektrolituose. Taigi antrosios rūšies laidininkų, t.y. eletrolitų laidumas yra joninis.

Elektrolizė- tai medžiagos išsiskyrimas ant elektrodų, tekant srovei elektrolitu. Vykstant elektrolizei patys elektrodai gali reaguoti arba nereaguoti su elektrolitu. 1) platinos anglies ar anglies inertiški, nereaguoja su tirpalu, ir prie abiejų elektrodų išsiskiria medžiaga. Šiuo budu gaunamas vandenilis, deguonis, chloras, natris ir kt. 2) kai elektrodai padaryti iš to paties metalo, kurio jonų yra elektrolite, anodas elektrolizės metu tirpsta- metalas pereina į elektrolitą, o ant katodo jis nusėda iš elektrolito. Šitokiu būdu vieno metalo paviršius padengiamas kito metalo sluoksniu(nikeliavimas, chromavimas), taip pat iš metalų atskiriamos priemaišos.

Faradėjaus dėsnis elektrolizei : elektrolizės metu išsiskyrusios medžiagos masė yra tiesiog proporcinga srovės stiprumui ir jos tekėjimo laikui: m = kIt; It = q; m = kq k- išskirtosios medžiagos elektrocheminis ekvivalentas.Jis priklauso nuo jonų masės ir valentingumo. (k)=1Kg/c

Faradėjaus skaičius- tai dydis, kurį reikia praleisti pro elektrolitą, tam kad išsiskirtų vienas molis bet kokios vienvalentės medžiagos. F= 9,65* 104 C/mol

Elektros srovė dujose

Dialektrikai- dujos sudarytos iš elektriškai neutralių molekulių.

Dujų elektrinis laidumas yra mišrus: joninis ir elektroninis.

Išlydis- tai elektros srovė dujose. Nei cheminės reakcijos, nei medžiagų išsiskyrimas ant elektrodų išlydžio metu nevyksta.

Nesavaiminis išlydis, kuris vyksta tik veikiant pašaliniam jonizatoriui. Nustojus veikti jonizatoriui, dujos greitai mobilizuojasi ir srovė nutrūksta.

Srovės stiprumo priklausomybė nuo įtampos dujose: kol įtampa tarp elektrodų maža, juos pasiekia tik maža krūvininkų dalis, nes dauguma krūvininkų pakeliui rekombinuoja(skirtingų ženklų jonai sudaro neutralią molekulę).Didinant įtampą, krūvininkų greitis didėja, vis daugiau jų pasiekia elektrodus ir srovės didumas didėja proporcingai įtampai. Taigi iki įtampos, pavyzdžiui UA, srovė dujose paklūsta Omo dėsniui. Kai įtampa, pasiekusi vertę UA, ir toliau didėja, srovės stiprumas nebedidėja- lieka pastovus. Tai įvyksta todėl, kad jau visi jonizatoriaus sukurti krūvininkai pasiekia elektrodus ir paprasčiausiai nėra iš ko sroavei didėti.

Soties srovė- tai srovė, kurios stiprumaas priklauso nuo įtampos.

Dinant įtampą tarp elektrodų nuo vertės UA iki UB srovės stiprumas nekinta. Tačiau nuo tam tikros vertės – taško UB –ji staiga pašoka aukštyn. Galim pašalinti ir jonizatorių- srovė dujomis vis tiek tekės. To priežastis yra vadinamoji smūginė dujų jonizacija( stipriame elektriniame lauke elektringosios dalelės įgyja didelį greitį. Jų kinetinės energijos jau pakanka susidūrus jonizuoti neutralę molekulę- išmušti iš jos elektroną.).

Savaiminis išlydis- tai išlydis dujose, vykstantis be jonizatoriaus. Jis būna kelių rušių:

1) Kibirkštis- tai švytintis laužytos formos kanalas, atsirandantis tarp elektrodų kai elektrinio lauko stiprumas pasiekia maždaug 3000 V/mm. Jo pavizdys yra žaibas. Kibirkštys lydo metalą, pramuša skylutes stikle, plastmasėje, metale, uždega benzino garus vidaus degimo variklyje.

2) Vainikinis išlydis- tai švytintis vainikas apie laidus, susidarantis dujoms jonizuojantis ne visoje erdvėje tarp laidų, o tik arti jų, kur laukas yra stipriausias. Vaininkinis išlydis panaudojamas elektriniuose filtruose.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 718 žodžiai iš 1435 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.