Elgesio sutrikimai
5 (100%) 1 vote

Elgesio sutrikimai

Įvadas

Elgesio sutrikimai vaikystėje ir paauglystėje

Panašiai kaip nerimas ir depresija, vaikams dažnai diagnozuojami ir elgesio sutrikimai. Jie būdingesni berniukams (16 proc. berniukų ir apie 1-2 proc. mergaičių). Skirtingas yra mergaičių ir berniukų elgesys: berniukai dažniau mušasi, vagia ir pažeidinėja taisykles, o mergaitės dažniau meluoja, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, praleidinėja pamokas, dykinėja ar parsidavinėja. Elgesio sutrikimai yra kategorija, turinti neaiškias priežastis ir sunkiai apibrėžiamas ribas.

Dažnai jie susiję su daugybe kitų vaiko, jo šeimos ir visuomenės problemų.

Elgesio sutrikimai – tai pasikartojantis ir nuolatinis disocialus, agresyvus bei iššaukiantis elgesys.

Kas sąlygoja elgesio sutrikimus?

Genetinės priežastys;

Temperamentas;

Nėštumo patologija, gimdymo trauma;

Vaikystėje ir paauglystėje persirgtos ligos, patirtos smegenų traumos;

Tėvų ligos: nuotaikos sutrikimai, šizofrenija, narkomanija, alkoholizmas, antisocialus asmenybės sutrikimas.

Psichosocialinės priežastys: tėvų auklėjimo stilius, tėvų konfliktai, prievarta šeimoje ir pan.

Elgesio sutrikimus gali sąlygoti ir kiti vaiko psichikos sutrikimai: nuotaikų sutrikimai, šizofrenija ir kitos psichozės, hiperkineziniai, raidos sutrikimai.

Kokios yra elgesio sutrikimų rūšys?

Skiriamos dvi vaikų elgesio sutrikimų formos:

prasidedantis vaikystėje;

prasidedantis paauglystėje.

Jei sutrikimas prasideda vaikystėje, vaikui, dažniausiai berniukui, sutrikimo simptomai pasireiškia iki 10 metų ir po to kartojasi jam augant. Šiems vaikams suaugus dažniau išsivysto asocialios asmenybės sutrikimas. kai elgesio sutrikimas prasideda paauglystėje, jis paprastai būna švelnesnis ir iki 10 metų visai nepasireiškia. Šiuo atveju paplitimas tarp mergaičių ir berniukų beveik nesiskiria. Santykiai su bendraamžiais būna pakenčiami ir sutrikimas rečiau progresuoja suaugus. Jų elgesys nepriimtinas dažniausiai būna tik tada, kai aplinkiniai juos stebi.

Elgesio sutrikimas nustatomas, kai vaikas ar paauglys pakartotinai pažeidžia kitų teises arba jo amžiaus vaikams suvokiamas socialines normas; jo elgesys trukdo socialinei ar akademinei veiklai.

Kuo pasireiškia elgesio sutrikimai?

Sutrikimas pasireiškia:

agresyviu elgesiu su žmonėmis ir gyvūnais: mušimusi, žiaurumu, polinkiu peštynėms, vertimu kitą žmogų užsiiminėti seksualiniais veiksmai ir pan.;

nuosavybės gadinimu, tyčia norint pakenkti, padaryti žalą;

apgavystėmis ar vagystėmis;

taisyklių pažeidimais: bėgimais iš pamokų, negrįžimais namo naktimis, tėvų draudimų nepaisymu, neklusnumu, prieštaravimais.

Vaikų išorinis grubumas dažniausiai slepia žemą savęs vertinimą. Tokie vaikai paprastai yra vieniši, draugauja su daug už save jaunesniais arba vyresniais vaikais, dažnai tampa nusikalstamų grupuočių nariais. Jų intelektas dažniausiai būna normalus, bet mokosi jie blogai, linkę atstumti jiems siūlomą pagalbą. Palaipsniui gali formuotis antrinės komplikacijos: žemas savęs vertinimas, prislėgta nuotaika, nerimas, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis.

Kaip padėti?

Kadangi elgesio sutrikimai yra dažnai susiję su daugeliu kitų problemų, norint padėti, tenka atsižvelgti vaiko, jo šeimos ir aplinkos ypatumus. Būtina kompleksinė pagalba, apimanti individualiąją, grupinę psichoterapiją, medikamentinį gydymą, šeimos terapiją, mokymosi ir santykių su bendraamžiais korekcija.

Individuali ir grupinė psichoterapija

Grupėse ar taikant individualią terapiją, vaikai mokomi spręsti problemas, ugdomi jo socialiniai įgūdžiai. Individualios terapijos metu paauglys mokomas pastebėti problemas, jas spręsti priimtinais būdais, taip pat įvertinti elgesio pasekmes bet tvarkytis su stresą keliančiomis situacijomis.

Medikamentinis gydymas

Elgesio sutrikimas dažnai būna įtakojamas kitų psichikos sutrikimų. Tada gydymui skiriami vaistai.

Šeimos konsultavimas

Šeimos terapijos metu bandoma koreguoti tėvų-vaikų santykius. Didžiausias dėmesys skiriamas tiesioginiam tėvų mokymui, kaip jiems elgtis, kaip skatinti gerą vaikų elgesį.

Mokymosi ir santykių su bendraamžiais korekcija

Mokykloje gali būti organizuojamos socialinių įgūdžių ugdymo grupės ar sudaromos specialios mokymosi programos, kad jiems geriau sektųsi mokytis. Labai svarbi yra organizatoriaus asmenybė, įsitraukimas, nes tai padeda spręsti vaiko identifikacijos problemas.

Visuomeninės organizacijos taip pat gali būti gera parama vaikui su elgesio sutrikimu.

Hiperkinezinis elgesio sutrikimas

Vaikai skiriasi pagal savo įgimtą temperamentą: vieni būna ramūs ir nedrąsūs, kiti – judrūs ir smalsūs. Tačiau labai judrus, impulsyvus, nevaldomas elgesys ir dėmesio trūkumas gali būti psichikos sutrikimas, kurio nustatymui būtinas klinikinis įvertinimas. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje išskirta hiperkinezinių sutrikimų grupė, kurią sudaro aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, hiperkinezinis elgesio sutrikimas, kiti hiperkineziniai sutrikimai.

Hiperkinezinis elgesio sutrikimas – tai ankstyvoje vaikystėje prasidėjęs sutrikimas, pasireiškiantis ypatingai judriu, blogai moduliuojamu elgesiu, persipinančiu su dideliu dėmesio nepakankamumu ir nuolatine sugebėjimo atlikti užduotis stoka.
Šie bruožai ilgalaikiai ir būdingi įvairioms situacijoms.

Kas gali sukelti šį sutrikimą?

Temperamentas;

Genetinės priežastys;

Nėštumo komplikacijos ir gimdymo traumos;

Galvos smegenų traumos;

Apsinuodijimas švinu;

Psichosocialiniai faktoriai;

Kai kurių maisto produktų netoleravimas (pvz.: pieno, šokolado…);

Neurocheminiai faktoriai.

Kuo pasireiškia hiperkinezinis elgesio sutrikimas?

Hiperkineziniu sutrikimu berniukai serga keturis kartus dažniau nei mergaitės.

Pagrindiniai diagnostikos kriterijai yra sutrikęs dėmesys ir hiperaktyvumas. Sutrikęs dėmesys pasireiškia tuo, kad dažnai nutraukiamas neužbaigtas darbas. Vaikai sugeba išlaikyti sukauptą dėmesį palyginti trumpą laiką, todėl jie dažnai kaitalioja veiklą, lyg prarastų susidomėjimą viena užduotimi ir susidomėtų kita. Nors labai nori naujų žaislų, jie nežaidžia su jais, greitai juos numeta, sulaužo, pamiršta. Mokykloje šiems vaikams sunku susikaupti pamokose: bet koks garsas tuoj pat atitraukia jų dėmesį. Tokie vaikai vadinami išsiblaškiusiais. Dėl dėmesio trūkumo jiems žymiai sunkiau mokytis. Per didelis aktyvumas suprantamas kaip labai judrus, impulsyvus, nerimastingas elgesys, labiausiai pastebimas per pamokas, valgant arba kai reikia ramiai laukti. Hiperaktyvumas sąlygoja ir impulsyvumą, savikontrolės trūkumą – vaikai iš karto daro tai, kas ateina į galvą, negalvodami apie pasekmes, todėl jiems dažniau pasitaiko traumos, nelaimingi atsitikimai.

Elgesio problemos paprastai prasideda apie šeštus gyvenimo metus ir tęsiasi ilgai. Vaikai nepaiso socialinio elgesio taisyklių, pavojingose situacijose elgiasi pernelyg drąsiai, bendraudami su aplinkiniais, būna ypač įkyrūs, neturi reikiamo slopinimo socialiniuose santykiuose. Jiems dažnai sutrinka pažinimo procesai, stebimi neįprasti judesių bei kalbos, raidos sutrikimai (peraugimas, mokymosi sutrikimai). Dėl elgesio ypatybių hiperaktyvūs vaikai yra nuolat kritikuojami mokytojų ir tėvų, atstumiami bendraamžių. Dėl to nuolat patirdami įtampą ir stresą, jie visas savo nesėkmes linkę susieti su savo vidinėmis savybėmis. Dėl šių priežasčių labai greitai tokiems vaikams susiformuoja antrinės komplikacijos: neigiamas savęs vertinimas, išmoktas bejėgiškumas, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, savižudiškas elgesys.

Kaip galima būtų padėti?

Nustačius hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo lygį bei įvertinus gretutines problemas, parenkamas adekvatus gydymas. Lengvesniais atvejais užtenka paaiškinti tėvams, vaikui ir mokytojams, kad hiperkinezinis elgesys nėra vaiko kaltė, todėl šeima ir pedagogai turėtų kantriai ir geranoriškai bendradarbiauti. Sudėtingesniais atvejais reikalinga elgesio terapija, šeimos terapija, kuomet su psichoterapeuto ar socialinio darbuotojo pagalba, stengiamasi keisti vaiko elgesį ir šeimos bendravimo stilių.

Nuotaikos sutrikimai

Nuotaikos sutrikimai – tai vieni iš dažniausiai pasitaikančių vaikų ir paauglių psichikos sutrikimų, pasireiškiantys ilgalaikiais emocinės pusiausvyros praradimais – depresija, manija ar bipoliniu afektiniu sutrikimu. Kad paauglių depresija yra svarbi problema, rodo ir tai, jog savižudybės antrąjį gyvenimo dešimtmetį yra viena dažniausių paauglių mirties priežasčių. Plačiau pateikiame depresijos ir bipolinio afektinio sutrikimo aprašymus.

Kas sukelia nuotaikos sutrikimus?

Vaikų ir paauglių, kaip ir suaugusiųjų, nuotaikos sutrikimų priežastys nėra visiškai aiškios. Sukurta nemažai hipotezių, bandančių išaiškinti jų kilmę:

Paveldimumas. 60 proc. vaikų, kuriems diagnozuota depresija, šeimose yra sergančiųjų nuotaikos sutrikimais. Yra duomenų apie genetinį faktorių – trumpąjį XI chromosomos petį – galintį nulemti žmogaus polinkį sirgti depresija. Ypač reikšmingi genetiniai faktoriai bipolinio afektinio sutrikimo vystymuisi. Šis sutrikimas gali būti perduodamas iš kartos į kartą ir pasireikšti skirtingomis formomis kiekvienam paveldėtojui. Jei bipoliniu afektiniu sutrikimu serga vienas iš tėvų, tai rizika susirgti vaikui – 15-30 proc., jei serga abu tėvai – 50-75 proc.

Endokrininiai sutrikimai. Tiriant nuotaikos sutrikimais sergančius vaikus ir paauglius, buvo nustatyti kai kurie neuroendokrininės reguliacijos sutrikimai.

Biocheminės hipotezės teigia, jog nuotaikų sutrikimų atsiradimui reikšminga sutrikusi smegenų biocheminė pusiausvyra.

Temperamentas. Depresija dažniau suserga lėti, sunkiai prisitaikantys, perfekcionistinės asmenybės bruožų turintys vaikai.

Psichosocialinai faktoriai, t.y. ilgai besitęsiantys gyvenimo sunkumai: bedarbiai ar išgėrinėjantys tėvai, konfliktai šeimoje, materialinis nepriteklius, alkoholizmo, narkomanijos atvejai arba nuotaikos sutrikimai šeimoje, giminėje.

Artimųjų netektys (jos labiausiai traumuoja 5 mėn. – 3 m. vaikus).

Imunologiniai pokyčiai.

Lėtinės ir virusinės infekcinės ligos.

Tėvai, turintys psichopatinių bruožų, savo padidintais reikalavimais emociškai žalojantys vaiką.

„Kempinski – paauglių jaunatvinės depresijos“ teorija, atspindinti natūralią paauglystės krizę, susijusią su hormoniniais, kūno formos pokyčiais, nauju požiūriu į save ir pasaulį.

Psichoanalitinės teorijos, besiremiančios asmenybės raida ir brandumu.

Vaikų seksualinė prievarta

”Vaikų
seksualinė prievarta – tai bet koks seksualinis kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai (seksualinis subrendimas- tiek socialinis, tiek fiziologinis) nesubrendusio vaiko, suaugusiam siekiant seksualinio pasitenkinimo; ar bet koks seksualinis kontaktas su vaiku, naudojant jėgą, grasinimus, meluojant, jog vaiko dalyvavimas tame kontakte yra nekenksmingas vaikui; seksualinis kontaktas su vaiku, kuriam vaikas negali duoti informuoto sutikimo dėl amžiaus, jėgos skirtumo ar santykių su suaugusiuoju pobūdžio”. Pagal šį apibrėžimą, vaikų seksualinė prievarta – tai ne tik tokie seksualiniai veiksmai (liečiant vaiką ar ne), kuriais patenkinamas suaugusiojo lytinis potraukis, bet ir tie, iš kurių suaugusysis gauna materialinę naudą (vaikų pornografija ir prostitucija).Kokie veiksmai priskiriami seksualinei skriaudai?

• Lytiniai santykiai su vaiku: incestas, išprievartavimas, mėginimas išprievartauti, seksualinis vaiko išnaudojimas.

• Oralinis, genitalinis, analinis vaiko išnaudojimas

• Intymių vaiko kūno vietų lietimas ar glostymas, masturbacija

• Vaiko skatinimas liesti suaugusįjį

• Prostitucija

• Apsinuoginimas ar apnuoginimas

• Vertimas filmuotis ar fotografuotis

• Lytinių organų demonstravimas vaikams, ekshibicionizmas,

• Pornografinės literatūros, filmų rodymas (pvz.: su raide S)

• Kito asmens prievartavimas vaiko akyse

• Lytinio akto demonstravimas vaikui (ir nesisaugojimas nuo vaiko)Daugelis mano, jog seksualinė skriauda prievartautojui yra vienkartinis paklydimas. Iš tiesų prievartautojai tik labai retai elgiasi spontaniškai. Dažniausiai jie ilgai planuoja ir apsvarsto visas aplinkybes, kaip prisivilioti vaiką. Kai kada prievartautojai net specialiai ieško, pvz. auklėtojo darbo ar kokios nors laisvalaikio praleidimo su vaikais formos, kad galėtų priartėti prie potencialios aukos. Seksualinio išnaudojimo procese galima išskirti kelis, dažniausiai pasikartojančius, etapus:

• Suaugusiojo noras likti dviese su vaiku atskirai nuo kitų, intymumo, artumo siekimas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1744 žodžiai iš 5784 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.