Emocijos bendravime
5 (100%) 1 vote

Emocijos bendravime

Visi žmonės didesnę laiko dalį praleidžia bendraudami, žmonės bendrauja su kolegomis, parėję iš darbo mes bendraujame su artimaisiais, netgi tada kai esame vieni, mes bendraujame su savimi (vyksta bendravimas tarp skirtingų asmenybės dalių). Savo jausmus mes stengiamės išreikšti žodžiais, deja jų ne visada pakanka, kas lieka neišsakyta žodžiais pasako mūsų kūno kalba (neverbalika). Jei žodžius kuriuos mes sakome galime, kontroliuoti, tai kūno kalbą kontroliuojame žymiai mažiau, nors informaciją kurią gauname neverbalinio bendravimo metu yra ne mažiau svarbi nei ta kurią išreiškiame žodžiais. Mes labai daug pasakome savo laikysena pokalbio metu tuo kokia vyrauja veido išraiška, taip pat rankų gestais. Daugeliui žmonių nuvažiavus į užsienį nebūtina labai gerai mokėti tos šalies kalbą, kad išsiaiškinti paprastus dalykus. Manau kad žmogus kuris aplankė Italiją, sutiks su tuo kad nežinodamas kalbos gali pasiklausti kelio ir beveik kiekvienas italas rankų gestais tau jį nurodys daug geriau nei savo laužyta anglų kalba.

Kadangi neverbalinis bendravimas yra labai plati tema savo darbe nusprendžiau plačiau paanalizuoti vieną iš jos aspektų – emocijas. Daug psichologų nagrinėjo emocijas, bandė jas klasifikuoti, skirstyti, susieti su skirtingais potyriais. Deja nei vienam iš jų nepavyko sukurti išsamios teorijos, bei suformuluoti visuotinai priimtą apibrėžimą. Kiekvienas iš mūsų puikiai žino kas yra jausmai, psichologams sunku konkrečiai juos apibudinti, bet visi mes skaitėme kaip džiaugsmą, liūdesį, pyktį, neapykantą, ilgesį nerimą, pagiežą ir kitus jausmus apibudina poetai bei rašytojai. Emocijų teorijose didžiausia problema iškyla dėl kūno ir jausmų dvilypumo, kai protas atskiriamas nuo jausmų.

“Emocijos laikomos “gyvuliškuoju” žmogaus pradu, jų sukelti procesai žmogui gali būti pavojingi, netgi sunaikinti jį. Todėl civilizacija turi užgniaužti emocijas. Čia ypač svarbi vieta tenka savikontrolei.”

Deja ne viską galime kontroliuoti nes mūsų jausmai dažnai būna spontaniški dažnai labai stiprūs ir neužmirštami. Emocijos įvairina mūsų gyvenimą, o kai stresuojame, jos gali pražudyti arba padėti išsigelbėti. Todėl bendraujant labai svarbu žinoti kuo daugiau apie savo ir kitų žmonių emocijas.

Įsivaizduokime situaciją: Iš auditorijos išeina studentas labai gerai išlaikęs viena iš pagrindinių egzaminų, jo veidas įkaitęs, stipriau plaka širdis, jis skuba pas draugus kurie jo laukia kitame koridoriaus gale, beeidamas link jų mūsų veikėjas išgirsta kaip būrelis jo bendramokslių komentuoja jo sėkmę. Jie diskutuoja apie tai kokio dydžio materialine išraiška jis užsitikrino dėstytojo palankumą. Studentas stipriau sukanda dantis, veidas pasidaro dar raudonesnis, jis galvoja apie tai su kokiu malonumu savo “draugam”jis “įkrėstų” proto (pyksta). Bet jis jau mato žmones kurie mojuoja laukdami jo savo būryje. Jis vėl jaučiasi laimingas.

Iš šio pavyzdžio galime spręsti, kad emocijas sudaro trys pagrindiniai komponentai:

1. Fiziologinis sužadinimas (stipriau plakanti širdis, įraudęs veidas)

2. Išraiška (stipriai sukąsti dantys)

3. Sąmoningas išgyvenimas (pyktis)

Emocijų fiziologija

Emocinis sužadinimas yra kartu ir fizinis sužadinimas. Galima pabandyti įsivaizduoti situaciją: mes einame silpnai apšviestu tuneliu, ir staiga už nugaros išgirstame žingsnius. Mes jaučiame kaip mūsų širdis ima stipriau plakti, pradeda džiūti burna, įsitempia raumenys.

Jaučiant grėsmę ar pavojų visas organizmas tarsi rengiasi kovai su juo. Į kraują išsiskiria angliavandeniai, padažnėja kvėpavimas, išsiplečia akių vyzdžiai, daugiau prakaituojama kad kūnas truputį atvėstų, išsiplečia akių vyzdžiai. Galima pagalvoti kad visa tai turi mažai mažą ryšį su bendravimu, bet ar ne lengviau būtų orientuotis situacijoje kurioje mes kitame žmoguje pastebėjus šiuos pokyčius?

Mokslininkai nustatė, kad yra skirtingi sužadinimo laipsniai: “Paprastai veiksmai atliekami geriausiai, kai sužadinimas yra vidutinio stiprio, tačiau jo palankiausias lygis įsivyrauja atliekant skirtingas užduotis. Lengvos arba gerai žinomos užduotys geriausiai atliekamos tada, kai sužadinimas yra gana stiprus – jis stiprina vyraujantį, paprastai teisingą, atsaką. Kai užduotys sunkesnės arba joms nepasirengta iš anksto, palankiausias yra silpnesnis sužadinimas.”

Kiekviena emocija turi savo fiziologinę būseną, deja jos nėra pakankamai gerai ištyrinėtos, bene drąsiausias bandymas buvo atliktas su “melu”. Buvo sukurtas poligrafas arba vadinamasis “melo detektorius”. Poligrafas matuoja tam tikras fiziologines reakcijas: kvėpavimo pokyčius, pulso dažnį, kraujospūdį bei prakaitavimą. Deja jo naudojimas nepasitvirtino, nes poligrafas galėjo parodyti tik tai kiek žmogus yra susijaudinęs apklausos momentu. Taigi jei kiečiausias nusikaltėlis nepergyveno dėl savo nusikaltimo, jo tai nejaudino, poligrafas “tylėdavo”, o nekaltas žmogus kurį jaudindavo vien aplinka, galėjo būti palaikytas pavojingu nusikaltėliu.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 791 žodžiai iš 2360 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.