Emocijos bendravime
5 (100%) 1 vote

Emocijos bendravime

1121

Visi žmonės didesnę laiko dalį praleidžia bendraudami, žmonės bendrauja su kolegomis, parėję iš darbo mes bendraujame su artimaisiais, netgi tada kai esame vieni, mes bendraujame su savimi (vyksta bendravimas tarp skirtingų asmenybės dalių). Savo jausmus mes stengiamės išreikšti žodžiais, deja jų ne visada pakanka, kas lieka neišsakyta žodžiais pasako mūsų kūno kalba (neverbalika). Jei žodžius kuriuos mes sakome galime, kontroliuoti, tai kūno kalbą kontroliuojame žymiai mažiau, nors informaciją kurią gauname neverbalinio bendravimo metu yra ne mažiau svarbi nei ta kurią išreiškiame žodžiais. Mes labai daug pasakome savo laikysena pokalbio metu tuo kokia vyrauja veido išraiška, taip pat rankų gestais. Daugeliui žmonių nuvažiavus į užsienį nebūtina labai gerai mokėti tos šalies kalbą, kad išsiaiškinti paprastus dalykus. Manau kad žmogus kuris aplankė Italiją, sutiks su tuo kad nežinodamas kalbos gali pasiklausti kelio ir beveik kiekvienas italas rankų gestais tau jį nurodys daug geriau nei savo laužyta anglų kalba.

Kadangi neverbalinis bendravimas yra labai plati tema savo darbe nusprendžiau plačiau paanalizuoti vieną iš jos aspektų – emocijas. Daug psichologų nagrinėjo emocijas, bandė jas klasifikuoti, skirstyti, susieti su skirtingais potyriais. Deja nei vienam iš jų nepavyko sukurti išsamios teorijos, bei suformuluoti visuotinai priimtą apibrėžimą. Kiekvienas iš mūsų puikiai žino kas yra jausmai, psichologams sunku konkrečiai juos apibudinti, bet visi mes skaitėme kaip džiaugsmą, liūdesį, pyktį, neapykantą, ilgesį nerimą, pagiežą ir kitus jausmus apibudina poetai bei rašytojai. Emocijų teorijose didžiausia problema iškyla dėl kūno ir jausmų dvilypumo, kai protas atskiriamas nuo jausmų.

“Emocijos laikomos “gyvuliškuoju” žmogaus pradu, jų sukelti procesai žmogui gali būti pavojingi, netgi sunaikinti jį. Todėl civilizacija turi užgniaužti emocijas. Čia ypač svarbi vieta tenka savikontrolei.”

Deja ne viską galime kontroliuoti nes mūsų jausmai dažnai būna spontaniški dažnai labai stiprūs ir neužmirštami. Emocijos įvairina mūsų gyvenimą, o kai stresuojame, jos gali pražudyti arba padėti išsigelbėti. Todėl bendraujant labai svarbu žinoti kuo daugiau apie savo ir kitų žmonių emocijas.

Įsivaizduokime situaciją: Iš auditorijos išeina studentas labai gerai išlaikęs viena iš pagrindinių egzaminų, jo veidas įkaitęs, stipriau plaka širdis, jis skuba pas draugus kurie jo laukia kitame koridoriaus gale, beeidamas link jų mūsų veikėjas išgirsta kaip būrelis jo bendramokslių komentuoja jo sėkmę. Jie diskutuoja apie tai kokio dydžio materialine išraiška jis užsitikrino dėstytojo palankumą. Studentas stipriau sukanda dantis, veidas pasidaro dar raudonesnis, jis galvoja apie tai su kokiu malonumu savo “draugam”jis “įkrėstų” proto (pyksta). Bet jis jau mato žmones kurie mojuoja laukdami jo savo būryje. Jis vėl jaučiasi laimingas.

Iš šio pavyzdžio galime spręsti, kad emocijas sudaro trys pagrindiniai komponentai:

1. Fiziologinis sužadinimas (stipriau plakanti širdis, įraudęs veidas)

2. Išraiška (stipriai sukąsti dantys)

3. Sąmoningas išgyvenimas (pyktis)

Emocijų fiziologija

Emocinis sužadinimas yra kartu ir fizinis sužadinimas. Galima pabandyti įsivaizduoti situaciją: mes einame silpnai apšviestu tuneliu, ir staiga už nugaros išgirstame žingsnius. Mes jaučiame kaip mūsų širdis ima stipriau plakti, pradeda džiūti burna, įsitempia raumenys.

Jaučiant grėsmę ar pavojų visas organizmas tarsi rengiasi kovai su juo. Į kraują išsiskiria angliavandeniai, padažnėja kvėpavimas, išsiplečia akių vyzdžiai, daugiau prakaituojama kad kūnas truputį atvėstų, išsiplečia akių vyzdžiai. Galima pagalvoti kad visa tai turi mažai mažą ryšį su bendravimu, bet ar ne lengviau būtų orientuotis situacijoje kurioje mes kitame žmoguje pastebėjus šiuos pokyčius?

Mokslininkai nustatė, kad yra skirtingi sužadinimo laipsniai: “Paprastai veiksmai atliekami geriausiai, kai sužadinimas yra vidutinio stiprio, tačiau jo palankiausias lygis įsivyrauja atliekant skirtingas užduotis. Lengvos arba gerai žinomos užduotys geriausiai atliekamos tada, kai sužadinimas yra gana stiprus – jis stiprina vyraujantį, paprastai teisingą, atsaką. Kai užduotys sunkesnės arba joms nepasirengta iš anksto, palankiausias yra silpnesnis sužadinimas.”

Kiekviena emocija turi savo fiziologinę būseną, deja jos nėra pakankamai gerai ištyrinėtos, bene drąsiausias bandymas buvo atliktas su “melu”. Buvo sukurtas poligrafas arba vadinamasis “melo detektorius”. Poligrafas matuoja tam tikras fiziologines reakcijas: kvėpavimo pokyčius, pulso dažnį, kraujospūdį bei prakaitavimą. Deja jo naudojimas nepasitvirtino, nes poligrafas galėjo parodyti tik tai kiek žmogus yra susijaudinęs apklausos momentu. Taigi jei kiečiausias nusikaltėlis nepergyveno dėl savo nusikaltimo, jo tai nejaudino, poligrafas “tylėdavo”, o nekaltas žmogus kurį jaudindavo vien aplinka, galėjo būti palaikytas pavojingu nusikaltėliu.

Emocijų raiška

Ne visada žmogaus emocijas galime pažinti iš organizmo sužadinimo. Tai galime atlikti “skaitydami” kitų žmonių kūno kalbą, klausydami jų balso, stebėdami akių bei veidų išraiškas. Bendrauti galima žodžiais deja ne visada
žodžiai atspindi tikrus mūsų jausmus juos galima pamėginti perskaityti kito žmogaus veide. Manau puikus pavyzdys gali būti pantomimos teatras, mes su aktoriais puikiai galime pergyventi jų vidines dramas, nors savo išgyvenimams jie nenaudoja nei menkiausio garso. Gaila, ne visi žmonės vienodai moka įvertinti kūno kalba vieni jų yra jautresni jai kiti silpnai suvokia kito žmogaus kūno mums siunčiamus ženklus. Yra įrodyta, kad moterims yra lengviau atpažinti emocijas nei vyrams. Šių dienų psichologai mėgina išsiaiškinti, su kuriomis emocijomis yra susiję konkretūs veido raumenys. Manau ne vienas žmogus yra pastebėjęs, kito žmogaus veide emocijas visai neatitinka jo žodžių. Tačiau nėra tikslinga remtis vien tik neverbalika, nes atsiranda rizika neteisingai įvertinti kito žmogaus jausmus, kadangi tos pačios išraiškos gali reikšti visai skirtingas emocijas.

Didelį dėmesį reikėtų skirti gestams bendraujant su kitos kultūros žmonėmis, nes skirtinguose kultūrose gestai irgi gali būti traktuojami skirtingai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bazinės emocijų veido išraiškos yra vienodos pvz.: šypsena – tai šypsena visame pasaulyje. Manoma kad emocijas atitinkančios veido išraiškos pas mus atkeliavo iš tų laikų kai žmonės dar neturėjo kalbos. Galimai išraiškos kuriomis žmonės išreikšdavo pritarimą, paklusnumą, grėsmę ir padėjo išlikti mūsų rasei. Universali nežodinė kalba skirtingai vartojama skirtinguose kultūrose, kadangi europiečiams yra svarbus individualizmas, mes vartojame daug stiprių ir ilgai trunkančių emocijų, skitingai nuo mūsų azijiečiai kuriems yra svarbūs socialiniai santykiai daugiau gėdinasi, bei yra pagarbesni, mažai rodo savo nepasitenkinimą, nes tai galėtų pakenkti jų bendruomeniniam jausmui.

Veidas ne tik perteikia emocijas, bet sustiprina jas, o taip pat ir valdo. Galima pabandyti pasipraktikuoti: plačiai nusišypsoti, o po to nutaisyti susirūpinusią veido išraišką, jei tuo metu pas mus nėra kažkokių stiprių emocijų, mes lengvai pastebėsime, kad nusišypsojus, mums šiek tiek pakilo nuotaika ir atvirkščiai kai mes apsimetėme susirūpinę.

Kodėl mes taip atreaguojame? Lengviau būtų suprasti jei žinotume apie tyrimą atliktą 1938 metais. „Paulius Ekmanas su savo bendradarbiais (1938) atliko eksperimentą. Jų tiriamieji buvo profesionalūs aktoriai, įvaldę Stanislavskio metodą, t.y. galintys fiziškai (ir psichologiškai) „tapti“ jų vaidinamais herojais. Aktoriai sukurdavo išraišką ir išlaikydavo ją apie 10 sekundžių, kol tyrinėtojai matuodavo pulso ir pirštų temperatūros pokyčius. Kai tiriamieji vaizdavo išgąstį, jų pulsas padažnėjo maždaug aštuoniais tvinksniais per minutę, o pirštų temperatūra nepakito. Vaizduojant pyktį, pulsas padažnėjo ir pirštų temperatūra pakilo, tarsi jie iš tiesų būtų karštakošiai. Atrodo, kad veido išraiška perduoda signalus autonominiai nervų sistemai, kuri vėliau atitinkamai reaguoja. Šis eksperimentas rodo, kaip „grįžtamasis ryšys iš veido“ veikia mūsų emocijas ir dar kartą įrodo, kad skirtingos emocijos lydi šiek tiek skirtingas kūno būsenas.“

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 1337 žodžiai iš 2360 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.