Emocijos emociju raiška
5 (100%) 2 votes

Emocijos emociju raiška



KAUNO KOLEGIJA

MEDICINOS IR SOCIALINIŲ MOKSLO STUDIJŲ CENTRAS

SLAUGOS KATEDRA

Išlyginamosios akušerių studijos

EMOCIJOS. EMOCIJŲ RAIŠKA.

Referatas

Kaunas

2007

TURINYS

Darbo tikslas……………………………………………………………………………………………………..3 psl.

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………… 4 psl.

Emocijos ir jų ypatumai…………………………………………………………………………………….. 4 psl.

Emocijų raiška ……………… ………………………………………………………………………………. 6 psl.

Emocijų klasifikacija………………………………………………………………………………………….9 psl.

Pagrindinės emocijos………………………………………………………………………………………..10 psl.

Baimė…………………. ………………………………………………………………………………………10psl

Pyktis………………….. ………………………………………………………………………………………10psl.

Laimė…………………. ……………………………………………………………………………………….11 psl.

Džiaugsmas……………………………………………………………………………………………………11psl.

Emocinės būsenos……. ………………………………………………………………………………………12psl.

Afektas………………………………………………………………………………………………………….12psl.

Aistra……………………………………………………………………………………………………………12psl.

Depresija………………………………………………………………………………………………………12psl.

Empatija……………………………………………………………………………………………………….13psl.

Frustracija……………………………………………………………………………………………………..13psl.

Nerimas………………………………………………………………………………………………………..14psl.

Nuotaika……………………………………………………………………………………………………….14psl.

Stresas…………………………………………………………………………………………………………..14psl.

Išvados…………………………………………………………………………………………………………….15psl.

Naudota literatūra ……………………………………………………………………………………………..16psl.

Darbo tikslas

Išsiaiškinti emocijas: jų ypatumus, išraiškas, būsenas.

ĮVADAS

Žodis „emocija“ yra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia:

• susijaudinimą,

• pergyvenimą,

• susierznimą.

Emocijos ir jausmai – labai svarbi žmogaus psichikos dalis. Dabartinis psichologijos mokslas nurodo esant daugiau kaip 360 emocijų. Sunku jas būtų ir išvardinti, nes kai kurioms net pavadinimų nežinotume. Tačiau psichoterapeutai sutaria, jog visa ši emocijų daugybė atsirado iš keturių pagrindinių emocijų – pykčio, baimės, liūdesio ir džiaugsmo.

Taigi, šios keturios emocijos yra pačios svarbiausios žmogaus, kaip rūšies, išlikimui. Jei nejaustume ilgesio, tai neiškiltų pavojus gyvybei, bet štai be baimės vargu, ar ilgai temptume. Mokslas įrodė, jog individai, kurie dėl kokių nors įgimtų smegenų defektų negali pajusti baimės, greitai žūva, nes negali įvertinti pavojaus.

Atrodo, viskas turėtų būti su tomis emocijomis aišku, bet, pasirodo, žmogus nebūtų žmogumi, jei neapsunkintų sau gyvenimo. Kokios nors visuomeninės mados, išsilavinimo ir emocinio raštingumo stoka gali sukurti šimtus kliūčių natūraliam emociniam gyvenimui.

Emocijos – tai fiziologinės reakcijos. Jų funkcijos padėti organizmui prisitaikyti prie aplinkos sąlygų: skelbti aliarmą kilus pavojui, pasiruošti atlikti veiksmą, sustiprinti tapatumo jausmą, motyvaciją. Emocijos padeda išsaugoti gyvybę. Emocijos yra vidinė gyvastis. Žalinga gniaužti savo emocijas, nes tai daro neigiamą įtaką darbui, skatina smurtą. Emocijos tampa naikinančios tada, kai negali būti išgyventos, išreikštos, išgirstos. Jos gadina mūsų santykius, primindamos senas žaizdas, atgaivindamos praeities šmėklas, įsibraudamos į dabartį. Emocijos – blogas patarėjas, nes iškreipia realybę ir žlugdo mūsų kompetenciją. Taigi mes laimėsime, jei valdysime jas patys, o ne leisime joms mus valdyti.

EMOCIJOS IR JŲ YPATUMAI

Emocijos – tai daiktų ar reiškinių sukelti malonūs (teigiamos emocijos) arba nemalonūs (neigiamos emocijos) pojūčiai. Nuo emocijų ir jausmų reikia skirti pojūčius, kurie yra materialaus pasaulio daiktų ir reiškinių
savybių, betarpiškai veikiančių jutimo organus, atspindys, suvokimas.

Emocijos – tai visai kitokie psichikos reiškiniai, negu pažinimo procesai. Jomis žmonės negauna informacijos apie daiktus, reiškinius, ar jų savybes, o tik išgyvena tam tikrus santykius su pažįstama tikrove. Žmogus negali būti abejingas aplinkos poveikiams, nes vieni jų padeda patenkinti poreikius, yra naudingi, kiti priešingai – kliudo patenkinti poreikius arba net kenksmingi fizinei ar psichinei žmogaus egzistencijai. Pirmus pažindamas žmogus jaučia malonumą, džiaugsmą ir kitas teigiamas emocijas, o antrieji kelia nepasitenkinimą, liūdesį, baimę ar kitus neigiamus išgyvenimus.Emocijos tai žmogaus santykio su vidinio ar išorinio pasaulio objektais išgyvenimas. Jos mums praneša apie išorinio ar vidinio pasaulio objektų ir reiškinių reikšmingumą mums.

Emocinio gyvenimo įvairovė ir mūsų priklausomybė nuo išgyvenimų kelia daug klausimų: Ką vadiname emocija? Kaip atskirti sąvokas: emocija, jausmas, nuotaika, afektas? Įvairūs autoriai šias sąvokas vartoja skirtingai. Kartais afektu vadinama emocijų išraišką, kurią mato kiti žmonės ir kuri kinta priklausomai nuo išgyvenamos emocijos (H. Kaplan). Nuotaiką kai kurie autoriai vertina, kaip sudėtinę emocijų dalį, kurią jaučia pats žmogus ir kurią mato aplinkiniai; tai depresija, pyktis, euforija, disfotija, ekstazė, gedėjimas (B. Sadokas).

Motyvai, skatinantys žmogaus veiklą, išreiškia žmogaus santykį su aplinka. Šis santykis atsispindi žmogaus emociniuose išgyvenimuose. Tenkinant poreikį, žmogaus emocijos kinta. Pajutęs kokį trūkumą, žmogus pirmiausiai jaučia nepasitenkinimą, įtampą ar kančią. Tada jis išgyvena neigiamas emocijas, nori ką nors pakeisti, kad išsivaduotų iš tokios nemalonios būsenos.

Poreikiui virtus motyvu, žmogus jau žino ir supranta, ką jis turi padaryti, kad išsivaduotų iš tos įtampos. Emocinių išgyvenimų kaita priklauso nuo to, ar seksis patenkinti savo poreikius. Jeigu norai nesunkiai vykdomi, kyla pasitenkinimo jausmų banga, išnyksta kančia ir įtampa, patiriamos teigiamos emocijos; o jeigu žmogui sunku ar neįmanoma patenkinti poreikio, jei veikla neduoda teigiamų rezultatų, kyla nusivylimas, neigiamos emocijos neatslėgsta, lieka įtampa ir nepasitenkinimas.

Mūsų norai ir jausmai yra neatsiejami. Galime teigti, jog emocijos yra tam tikru momentų kylantys išgyvenimai, kurie parodo, kaip žmogus vertina situaciją, susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo metu. Jie turi tarpusavyje susijusius psichinius, somatinius ir elgesio komponentus. Todėl labai svarbu mokėti atpažinti savo emocijas ir suprasti, kokią informaciją jos mums perduoda apie mūsų poreikių patenkinimą, aplinkos priėmimą, santykius su kitais žmonėmis.

Dėl sąvokos“emocijos“ apibrėžimo, kaip ir dėl daugelio kitų psichologijos terminų, kyla nesutarimų .Paprasčiausiai,emocijos yra apibrėžiamos kaip malonumo ar nemalonumo jausmas, pabrėžiant asmens emocinės būsenos įsisąmoninimą.Tačiau tai yra tik vienas emocijų aspektas.Yra dar du kiti aspektai apibūdinantys emocijas:pokyčiai nervų sistemoje, atsispindintys fiziologinėje išraiškoje (pvz.:prakaitavimas) ir elgesio pokyčiai(mes išreiškiame emocijas).Kitaip tariant, emocijos apima fiziologinius pokyčius, sąmoningą išgyvenimą ir elgesinius veiksmus-išraišką, t. y. emocijų komponentai.

Fiziologiniai pokyčiai. Emocinis sužadinimas kartu yra ir fiziologinis sužadinimas.Fiziologinis sužadinimas kyla veikiant autonominės nervų sistemos daliai-simpatinei NS.Per keletą sekundžių ši sistema gali sukelti įvairiausius organizmo pokyčius,kurie paruošia asmenį susidoroti su kritiška situacija. Kai kuriuos fizinius atsakus labai nesunku pastebėti, nes jie labai akivaizdūs. Įsivaizduokite, kad vėlyvą vakarą einate visiškai tuščia gatve ir jus ima persekioti motociklininkas. Širdis ima dažniau plakti, raumenys įsitempia, džiūsta burna. Ne taip pastebimai, bet veiklai pasirengia visas organizmas. Kepenys išskiria daugiau angliavandenių į kraują, ir taip organizmas gauna daugiau energijos. Kad sudegintų juos, reikia daugiau deguonies, todėl padažnėja kvėpavimas. Virškinimas sulėtėja ir kraujas iš vidaus organų plūsta į raumenis. Akių vyzdžiai išsiplečia ir pro juos patenka daugiau šviesos, kas pagerina periferinį matymą.Cheminė kraujo sudėtis pakinta, todėl sužeidimų atveju krešėjimas yra greitesnis, be to, histamino lygis odoje pakyla, dėl to skausmas jaučiamas ne taip stipriai.Šie ir daugelis kitų pokyčių įvyksta automatiškai, kaip stiprios emocijos dalis. Iš tiesų, ištikus kritinei situacijai, be jokių sąmoningų pastangų organizmo atsakas į pavojų būna suderintas ir tikslingas – parengia kovoti arba bėgti.

Šiuos pokyčius stimuliuoja ne tik autonominė nervų sistema, bet ir endokrininė sistema. Esant pavojui, antinksčiai išskiria hormonus – adrenaliną ir noradrenaliną. Jų padaugėjus, padažnėja pulsas, padidėja kraujospūdis ir angliavandenių kiekis kraujyje. Adrenalino buvimas kraujotakoje padeda kurį laiką palaikyti emocinį sužadinimą.Pavojui praėjus organizmas nurimsta. Tačiau jau į kraujotaką patekusių hormonų dar tam tikrą laiką išlieka, todėl rimstama pamažu.

Ilgai trunkanti sužadinimo būsena, kurią sukelia ilgalaikis stresas, kenkia organizmui. Tačiau
dažnai sužadinimas atitinka aplinkybes .

Žinoma, mes skirtingai jaučiame baimę, pyktį, liūdesį. Išgąsdintas žmogus gali pajusti silpnumą, gniaužimą krūtinėje, sunkumą skrandyje. Supykęs žmogus gali jausti, kaip jį “išpila karštis” ir galbūt didėjančią vidinę įtampą. Liūdnas žmogus gali jaustis užslopintas, tuščias, bejėgis.

Sąmoningas emocijų išgyvenimas. Emocinis išgyvenimas negali būti stebimas tiesiogiai ar išmatuotas elektroniniais prietaisais.Todėl jis yra tyrinėjamas per žodinę išraišką, t.y., asmuo apibūdina ką jis patiria išgyvendamas emocijas tiesiogiai(introspekcija) ar po to, kai emocijos nuslūgsta(retrospekcija).Psichologų tyrimai leido daryti išvadą, jog egsistuoja dideli tarpasmeniniai sąmoningo emocijų išgyvenimo skirtumai. Netgi tada, kai tiriamiesiems pateikiamos vienodos stimulinės situacijos, emocinės jų reakcijos į tą patį stimulą labai skiriasi.Tokie skirtumai gali būti susiję su asmens patirtimi, interesais, asmeniniais skirtumais, jutiminės sistemos skirtumais ir daugybe kitų faktorių.

Viena emocinė būsena gali sustiprinti kitos išgyvenimą.Pvz.,žmonės pastebi, jog siaubo filmai yra žymiai baisesni, jeigu prieš tai buvo žiūrėta komedija, ir atvirkščiai, komedijos atrodo žymiai juokingesnės, jei prieš tai buvo žiūrėtas siaubo filmas.

Taip pat emociniams išgyvenimams įtakos turi ir asmenybės ypatybės.Yra žmonių, kurie lengvai sujaudinami, tuo tarpu kiti tose pačiose situacijose nerodo jokios emocinės išraiškos.Tačiau čia nereikėtų maišyti emocinės išraiškos su išgyvenimu.Kai kurie žmonės, patiriantys intensyvius jausmus, sugeba kontrioliuoti jų išraišką.

Emocijų raiška

Patiriamos emocijos skatina mus elgtis tam tikru būdu. Kai emocijos kyla, elgesio pokyčiai paprastai yra jų dalis, nepriklausomai nuo to, ar šie pokyčiai yra išraiškos pokyčiai (pvz.:veido išraiška, gestai, balso tono pokyčiai, kūno poza), ar tai yra atviro elgesio formos(pvz.:smogimas kam nors, durų trankymas)Emocinė išraiška yra svarbi bendravimo forma, o tyrimais įrodyta, kad veido išraiška jausmų perdavime yra žymiai svarbesnė, nei žodinis turinys ar balso tonas.

Mūsų gyvenimas – pripildytas įvairiausių jausmų ir emocijų. Pagrindinės, bazinės emocijos: baimė, džiaugsmas, liūdesys ir pyktis, jos tarpusavyje neretai susipina, juk vienu metu galime ir liūdėti, ir bijoti. Kartais „susimaišo“ ir prieštaringi jausmai – tarkim džiaugsmas, kad atsikratėme varginusio bendravimo su partneriu, ir liūdesys dėl kadaise kartu išgyventų nepakartojamų akimirkų. Aišku, jaučiame ir daugiau jausmų, tačiau jie yra išvestiniai, t.y. – kyla iš bazinių arba yra išmokti iš aplinkos, pavyzdžiui, – pagarba, kaltė. Visgi dažniausiai susiduriame su jau minėtais keturiais jausmais, kurie ir patys skirstosi į smulkesnius, pavyzdžiui, – adekvatus pyktis, nes su tavim nesiskaito, ir įniršis be priežasties.

Emocijų reikia tam, kad pagal jų raišką galėtume pažinti kitą žmogų, suprasti, kas su juo darosi. Jei mūsų santykiai su kitais ėmė trikti, pagalvokime, gal savo jausmus reiškiame per stipriai? O gal taip juos slopiname, kad kiti negali mūsų suprasti? Emocijos ir tai, kaip jas rodome – tai lyg kelio ženklai tiems, kas mus supa, ir, žinoma, – mums patiems. Nėra gerų ir blogų emocijų, visos yra žmogui naudingos ir būtinos. Tačiau, galima sakyti, kad jaučiame teigiamus ir neigiamus jausmus. Visgi išvengti vadinamųjų neigiamų emocijų – neįmanoma, o ir nereikia. Nes jos mums padeda. Pavyzdžiui, baimė perspėja apie galimą pavojų, moko mus atsargumo. Liūdesys – tai tarsi tiltas, tarp dviejų gyvenimo etapų. Juk norėdami pasiekti kitą upės krantą, nebandome tilto apeiti. Pasinaudokime liūdesiu, kad išgyventume įvykusią netektį ar praradimą. Tokiais atvejais liūdesį dažnai bandome nuslopinti, – staiga imame vaikščioti į kavines, diskotekas, labai intensyviai bendrauti. Deja, toks emocijos išstūmimas padeda retai. Išmokime eidami liūdesio „tilteliu“, jį išjausti, atsisveikinti su tuo, kas buvo. Tuomet pasiekę kitą krantą – naują gyvenimo etapą, turėsime jėgų juo džiaugtis ir mėgautis. Be to, juk ir liūdesys, ir pyktis, ir visos kitos emocijos praturtina mūsų sielą. Tarsi muzikos kūrinyje, kuriame esame melodija, – harmoningi emocijų akordai daro mus gilesnius, labiau patyrusius ir įdomesnius sau bei kitiems. Joks kitas žmogus negali mums pasakyti, kad mūsų emocijos neteisingos, nes turime teisę jaustis taip, kaip jaučiamės. Svarbu, ar emocijos trukdo man pačiam ir aplinkiniams, ar ne. Jei negalime galvoti apie nieką kitą, kaip tik kokią nors savo baimę, nuolat nerimaujame, nesuvaldome pykčio, beprotiškai džiūgaujame arba apskritai nesuprantame, ką jaučiame, – galbūt tuomet išties verta susimąstyti, ar emocionalumas nevirto liguista būsena. Svarbu tai, kad tokiais negimstame. Tokio emocijų reiškimo būdo išmokstame, arba jis susiformuoja dėl kažkokio įvykio. Blogiausia, kad tokios emocijos gadina santykius, kurie mums yra svarbūs. Nekontroliuojamos emocijos tai tarsi proto aptemimas, kuris gali peraugti į afektą. Tokias stiprias emocijas jaučiantis žmogus gali neprisiminti, ką daro, o tai jau būtų tiesiog pavojinga. Jei kalbame apie sveikai emocionalius žmones – reikšdami savo jausmus, jie visada gali
žmogus stipriai reiškia jausmus, neatsižvelgdamas į aplinką, pasekmes, – jis tai renkasi pats, sąmoningai ir iš to kažką gauna.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2074 žodžiai iš 6484 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.