Emocijos
5 (100%) 1 vote

Emocijos

1121

Turinys

Įvadas 2

Emocijų sąvoka 2

Emocijų klasifikacija 3

Emocijų ryšys su pažintiniais procesais 4

Emocijų teorijos 4

Išvados 7

Literatūros sąrašas 8

Įvadas

Emocijos nuspalvina kasdienį mūsų gyvenimą, kasdienius patyrimus. Jos lydi bet kokią veiklą, prasiskverbia į visus psichinius procesus. Tam tikra prasme jos yra psichinės sveikatos pagrindas. Du pagrindiniai nusiskundimai, atvedantys pas psichoterapeutą – depresija ir nerimas. Emocijos yra be galo svarbios asmenybės formavime, auklėjime. Vien žinoti elgesio taisykles ir normas nepakanka, tikrai moralaus žmogaus žinios yra susiliejusios su jausmais. Emocijų pagalba žmonės išgyvena tam tikrus santykius su jutimų, suvokimo, mąstymo, vaizduotės dėka pažįstama tikrove. Žmogus negali būti abejingas aplinkos poveikiams, nes vieni jų patenkina jų poreikius, yra naudingi, kiti – kliudo juos patenkinti arba yra kenksmingi. Abejais atvejai žmogus jaučia vienokias ar kitokias emocijas: malonumą, džiaugsmą arba nepasitenkinimą, liūdesį, baimę. Emocijos praneša apie išorinio ar vidinio pasaulio objektų ir reiškinių reikšmingumą mums.

Emocijų sąvoka

Emocijų sąvoka yra sunkiai apibrėžiama. Daugelio autorių pateikiamuose apibrėžimuose, emocijos suprantamos kaip santykio su pasauliu išgyvenimas. Pavyzdžiui, anot S. Rubinšteino, emocijos – tai žmogaus santykis su pasauliu, su tuo, ką jis patiria ir veikia. A. Jacikevičius teigia, kad emocijos – žmogaus santykio su pažįstamais daiktais, reiškiniais, kitais žmonėmis ir pačiu savimi išgyvenimas. Carlson‘as ir Haffield‘as emocijas apibrėžia, kaip tendenciją išgyvenimais ir fiziologiškai reaguoti į tam tikrus išorinius ir vidinius kintamuosius. Taigi, emocijas sudaro: 1. Subjektyvus, sąmoningas išgyvenimas (kognityvinis komponentas), lydimas: 2. fiziologinio sužadinimo (fiziologinis komponentas) ir: 3. būdingos išraiškos (elgesio komponentas).

Emocijos yra labai asmeninis, subjektyvus patyrimas. Paprastai, perteikti savo jausmus kitam žmogui yra be galo sunku. Žmonės interpretuoja savo jausmus, vertina, kiek jie yra malonūs ar nemalonūs ir pan.. Tai kognityvinio emocijų komponento pasireiškimas. Fiziologinis emocijų komponentas – tai gausybė emocijas lydinčių fiziologinių pakitimų. Elgesio emocijų komponentas – tai emocijų atsiskleidimas per kūno reakcijas (veido išraišką, pozą).

Emocijų psichologijoje gausu terminologinių skirtumų. Skirtingi autoriai vienus ir tuos pačius emocinius reiškinius vadina skirtingai. Jau kasdieninėje kalboje baimę vadiname emocija, afektu, jausmu ar pojūčiu. Pavyzdžiui, kai kurie autoriai emocijų ir jausmų terminus laiko sinonimais, kiti – jausmų terminą naudoja aukštosioms emocijoms (etinėms, intelektualinėms, estetinėms) , o emocijų terminą – žemosioms emocijoms reikšti. Todėl be galo svarbu, nepamiršti terminų sąlyginumo.

Emocijų klasifikacija

Bandymų suklasifikuoti emocinius reiškinius yra nemažai, tačiau vieningos klasifikacijos kol kas nėra. Daugumoje klasifikacinių schemų emocinių reiškinių skirstymo kriterijai yra prieštaringi ir nevienareikšmiai. Emocijos klasifikuojamos pagal modalumus (teigiami ir neigiami), intensyvumą, trukmę, įsisąmoninimo lygį, genetinę kilmę, atliekamas funkcijas, poveikį organizmui, pasireiškimą skirtinguose psichikos lygiuose, išraiškos ypatumus, poreikius, turinį, kryptį ir t.t.

V. Miasiščevas emocinius reiškinius skirsto į tris grupes:

1. emocinės reakcijos (jų metu kitų išgyvenimai yra tiesiogiai susiję susiję su jas sukėlusiomis aplinkybėmis)

2. emocinės būsenos (joms būdingi bendri neuropsichinio tonuso pokyčiai)

3. emociniai santykiai arba jausmai.

V. Viliūnas emocijas siūlo klasifikuoti pagal jų atliekamas funkcijas. Jis išskiria vedančias ir situacines (išvestines) emocijas. Vedančios emocijos nuspalvina poreikių objektus ir paverčia juos motyvais. Jos nukreipia veiklai. Situacinės (išvestinės) emocijos atsiranda veiklos procese, jau esant vedančiai emocijai. Šios emocijos išreiškia subjekto santykį į tam tikras sąlygas, trukdančias ar padedančias patenkinti poreikį. Išvestinės emocijos yra universalios ir nepriklauso nuo poreikio specifikos, jos gali kilti tenkinant bet kokį poreikį. Kai tuo tarpu vedančių emocijų klasifikacija atitinka poreikių klasifikaciją.

Emocijų ryšys su pažintiniais procesais

Emocijos lydi, nuspalvina pažintinių procesų atspindintį turinį, įvertina ir išreiškia subjektyvią turinio reikšmę. Mes žavimės arba piktinamės, liūdime arba didžiuojamės kažkuo konkrečiu. Taigi, emocijos yra subjektyvus santykis į pažintinių procesų atspindimą turinį. Tačiau emocijos ne tik pasyviai lydi pažintinius procesus, bet ir yra svarbiausias pažinimo procesų reguliavimo faktorius. Emocinis fonas yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių nevalingą dėmesį ir įsiminimą. Emocijų faktorius gali palengvinti ar apsunkinti valingą šių procesų reguliavimą. Emocijos turi įtakos vaizduotei, jei žmogus atsipalaiduoja ir leidžia sau fantazuoti. Tuomet į galvą ateina tai, kas jam svarbu, pažymėta emocijom. Tačiau pernelyg intensyvios emocijos gali iškreipti suvokimo procesus. Nuo emocijų priklauso kalba, mąstymo procesas.

Taigi, apžinimo procesai nukreipia
emocijas į reikšmingus žmogui įvykius ir tuo pačiu metu patys yra emocijų nukreipiami, kad būtų galima geriau tuos įvykius išnagrinėti ir surasti optimalų elgesio būdą. Taip bendradarbiaujant emocinei ir pažintinei sferoms yra pasiekiamas poreikių patenkinimas.

Emocijų teorijos

Emocijomis domėjosi jau senovės Graikijos filosofai. Nuo to laiko, vieningos emocijų teorijos dar nėra sukurta. Skirtingos teorijos aiškina skirtingus emocinio gyvenimo aspektus. Šiame darbe aptarsime evoliucinį, psichofiziologinį, neurologinį, kognityvinį, oponuojančio proceso ir integratyvųjį požiūrius į emocijas.

• Evoliucinis požiūris.

Šio požiūrio pradininkas – Ch. Darwin‘as. Jis pateikė daugybę paralelių tarp žemesniųjų gyvūnų ir žmonių reakcijų į įvykius. Ch. Darwin‘as teigė, jog emocijos padeda išlikti, nes jos moko tinkamai reaguoti į pavojų.

Šio požiūrio šalininkas ir modernus teoretikas R. Plutchik‘as. Jis išskiria aštuonias biologiškai sąlygotas emocijas: baimę, nuostabą, liūdesį, pasibjaurėjimą, pyktį, laukimą, džiaugsmą, priėmimą. Jis taip pat mano, kad emocijos padeda prisitaikyti. Pavyzdžiui, baimės emocija padeda išvengti pavojaus. Jo nuomone, baimės emocija evoliucijos eigoje susiformavo, todėl, kad tam tikromis aplinkybėmis bijoti buvo naudinga. Kartojantis šioms aplinkybėms ir kyla baimė. R. Plutchik‘as išskiria sudėtines (complex) emocijas, kurios yra bazinių poreikių kombinacijos. Pavyzdžiui, meilės jausmas susideda iš džiaugsmo ir jausmų priėmimo, panieka – iš pykčio ir pasibjaurėjimo. Bazinės emocijos yra kaip bazinės spalvos, kurias maišant galima išgauti įvairius atspalvius.

• Psichofiziologinis požiūris.

Žymiausi šio požiūrio atstovai – W. James‘as ir C. Lange‘as (todėl ši teorija pavadinta James – Lange emocijų teorija). Priešingai nei evoliucinio požiūrio atstovai, kurie domisi emocijų funkcijom, šio požiūrio atstovai ieško emocijų priežasčių. Šis požiūris emocijas aiškina kaip psichologinę reakciją į fiziologinius reiškinius. Sveikas protas siūlo tokią seką: įvykis – emocija-fiziologinė reakcija (pvz., pamatom lokį – išsigąstam – bėgam). Tačiau W. James‘as ir C. Lange‘as teigia, jog ši seka turėtų būti atvirkštinė: įvykis – fiziologinė reakcija – emocija, t.y. pamatom lokį – bėgam – išsigąstam. Pagal juos, emocija – tai kūno fiziologinių reakcijų suvokimas. Ši teorija svarbi tuo, kad paskatino atkreipti dėmesį į kūno ir emocijų ryšį.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1134 žodžiai iš 2044 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.