Emocinis intelektas
5 (100%) 1 vote

Emocinis intelektas

1121

REFERATAS

,,EMOCINIS INTELEKTAS“

Kiekvienas gali supykti – tai paprasta. Tačiau susipyk –

ti su tinkamu žmogumi neperžiangiant tinkamos ribos,

tinkamu metu, dėl tinkamos priežasties, tinkamu būdu –

visiškai nėra paparasta.

(Aristotelis)

Giliausiai slypintys mūsų jausmai, aistros ir troškimai yra svarbiausi gyvenimo vedliai ir žmonių podermė dėl savo išlikimo turi būti labai dėkinga jausmų galiai. Ji yra išties ypatinga. Nors jausmai buvo išmintingi vadovai ilgame žmonijos evoliucijos kelyje, mūsų civilizacijoje taip sparčiai daugėjo naujų realijų, kad iš lėto vykstanti evoliucija nebeįstengė jų pavyti.

Nepaisant visuomeninių varžtų, aistros (kaip ir anksčiau) ir dabar aptemdo protą. Tai nutinka dėl žmogaus prigimties savybės, kylančios iš psichinio gyvenimo sandaros. Biologinės sandaros prasme žmogaus nervinė schema nusigludimo ne per pastaruosius 500metų, tas procesas susijęs gal su 50 tūkst. kartų. Evoliucijos jėgos neskubėdamos, apgalvotai mūsų jausmus ugdė milijonus metų.

Dėstymą noriu pradėti jausmų ir emocijų apžvalga.

Man įsiminė vienas laikraštyje perskaitytas nutikimas:

12 metų mergaitė Gabija susitarė su tėvais, kad naktį praleis pas draugę. Išėjus dukrai tėvai išsiruošė į miestą. Tačiau mergaitė visos nakties neišbuvo – susipyko su drauge ir grįžo namo. Iširdusi grįžtančius tėvus, ji pasislėpė spintoje norėdama juos išgązdinti. Vos tik tėvams įėjus ir išgirdus keistus garsus dukters kambaryje, mergaitės tėtis išsitraukė šautuvą, o vos tik Gabija iššoko iš spintos su ″vuuuu….“ iš šautuvo išskriejo kulka…ir pataikė mergaitei į kaklą. Po dvylikos valandų kančių mergaitė mirė.

Tam, kad įvertintume susidūrimus su aplinka, kaip į juos reaguojame, įtakos turi ne tik racionalūs sprendimai, asmeninis patyrimas, bet ir toliausia praeitis. Visa tai, kaip rodo mano pateiktas pavyzdys, išprovokuoja tam tikrą, kartais tragišką, elgesio modelį.

Iš tiesų visi jausmai yra impulsai veikti, žaibiškos pastangos ką nors pakeisti gyvenime. Tačiau jausmai gelbsti ištikus pavojui, patyrus skausmingą netektį, kai siekdami tikslo turime įveikti nesėkmes, kai susiejame savo likimą su kitu žmogumi, kuriame šeimą. Tai mumyse įdiegė evoliucija.

Kiekvienas mūsų emocijų puokštės jausmas atlieka tik jam būdingą vaidmenį. Daugelis dalykų priklauso ir nuo mūsų gyvenimo patirties. Mylimo žmogaus netektis visada sukelia liūdesį ir širdgėlą.

Ilgas evoliucijos periodas, per kurį susiformavo emocinės reakcijos, buvo toks negailestingas, kad daugeliui žmonių nebuvo lemta išlikti. Tai buvo metas, kai retas kūdikis išgyvendavo iki vaikystės ir tik nedaug suaugusiųjų sulaukdavo trisdešimties, kai nuolat grėsė pavojus tapti grobuonių auka, o sausros ir potvyniai vertė nuolat žvelgti mirčiai į akis. Atsiradus žemdirbystei galimybė išlikti labai padidėjo ir per pastaruosius dešimt tūkstančių metų, žiauriausi žmoniją veržę varžtai iš esmės atsileido.

Drauge pasakojo man apie savo skyrybas, jausmingą išsiskyrimą. Jos vyras, pamilęs jaunesnę bendradarbę, netikėtai pranešė išeinąs gyventi su ja. Po to sekė varginanti kova dėl namo, pinigų, teisės auginti vaikus. Dabar, praėjus keliems mėnesiems, ji teigia esanti patenkinta, kad yra nepriklausoma, ir laiminga, jog gyvena viena. ,,Aš apie jį nebegalvoju, jis man visiškai nerūpi“ – patikino ji. Tačiau, ištarus šiuos žodžius, jos akyse pasirodė ašaros.

Akimirką sužvilgusių ašarų lengva nepastebėti. Tik mokantis suvokti ir jausti gali atpažinti slepiamą liūdesį. Taigi pačia tikriausia prasme mes turime du protus: vienas mąsto, kitas – jaučia. Šie du iš esmės skirtingi žinojimo būdai sąveikaudami kuria mūsų psichinį gyvenimą. Racionalusis protas – suvokimo būdas, kurį paprastai gerai juntame: jis reiškiasi, kai esame budrūs, mąstome, svarstome. Tačiau yra ir kita žinojimo sistema: impulsyvi ir galinga, kartais galbūt nelogiška – tai emocinis protas. Šie du protai, emocinis ir racionalusis, dažniausiai veikia persipindami, suliedami skirtingus pasaulio pažinimo ir mokėjimo jame elgtis būdus. Labai dažnai šie protai puikiai pasitarnauja vienas kitam: jausmai yra svarbūs protui, protas – jausmams. Tačiau aistroms pažeidus pusiausvyrą, emocinis protas paima viršų ir nuslopina racionalųjį.

Esu skaičiusi apie vieną vyruką, ilgai sėdėjusį kalėjime už daugybę nusikaltimų. Ir vos tik jis išvydo laisvę, prisiekė sau, kad daugiau į įkalinimo įstaigą negrįš. Tačiau atėjo diena kai jo šeima labai truko finansų. Ir dėl ketverių metų dukters ir mylimos žmonos jis vėl ryžosi nusikaltimui. Įsiveržė į dviejų jaunų karjeros siekiančių moterų prabangų butą ketindamas jį apiplėšti. Plėšikas manė, jog namai tušti, todėl radęs vieną iš moterų labai suglumo, o jam ją rišant grįžo ir kita. Jam teko surišti ir antrąją. Moterys pastoviai klyko, jog yra labai gerai įsidėmėjusios plėšiko veidą ir padės policijai jį surasti. Iš baimės ir įsiučio vyras griebė butelį ir tol talžė moterims per galvas, kol šios neteko samonės. Paskui drebėdamas jas abi subadė ir supjaustė virtuviniu peiliu. ,,Aš tiesiog pamišau. Man kažkas sprogo galvoje“ – po dvidešimt penkerių metų šią
akimirką vyriškis prisiminė aimanuodamas.

Toks emocinis sprogimas – tai grėsmingas nervų sistemos išpuolis. Atakuojama staigiai, mąstančioms smegenims nespėjus suvokti kas vyksta, juo labiau ar tai gerai. Skiriamasis tokių išpuolių yra nesugbėjimas, praėjus pamišimo akimirkai, susigaudyti, kas atsitiko.

Panašūs išpuoliai, dėl kurių įvyksta šiurpūs nusikaltimai tikrai nėra reti. Nesibaigiančių taip tragiškai, bet pareikalaujaunčių milžiniškos įtampos, gana dažnai patyriame visi. Dažnas draugo apšaukimas, vaiko barimas ir t.t. taip pat yra emocinis sprogimas. Juk tikrai ne kartą esame susimąstę:,,Kodėl jį taip aprėkiau? Juk nieko siaubingo jis nepadarė…“. Bet nevisada tokie išpuoliai liūdina: dažnai žmogus sprogdamas iš juoko, reaguoja į anekdotą, patiria nepaprasto džiaugsmo akimirkų.

(Žmogaus migdolinis kūnas yra kekė į migdolą panašių darinių, esančių smegenų kamieno viršuje. Migdolinis kūnas yra atsakingas už emocijas. Jeigu migdolinis kūnas būtų atskirtas nuo likusių smegenų, žmogus nepajėgtų įvertinti emocijų. Ši būklė kartais vadinama ,,emociniu aklumu“)

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1033 žodžiai iš 1958 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.