Endeminiai augalai ir gyvunai
5 (100%) 1 vote

Endeminiai augalai ir gyvunai

Praktikos darbas: Pasaulio endeminių gyvūnų ir augalų paplitimo geografija

2) Endemikai – augalų, gyvūnų ar grybų rūšys, gyvenančios tik tam tikrame, dažniausiai labai mažame geografiniame regione; jų daugiausiai pasitaiko arealuose, izoliuotuose nuo kitų (Kaukazinis tetervinas, sterblinis velnias, eldarinė pušis, medaus siurbikas, baltasnapis genys, Baikaliniai ruoniai).

Reliktai ( = paleoendemai) – labai senos rūšys, galinčios gyventi visame pasaulyje, o endemikai tik tam tikroje, izoliuotoje teritorijoje (ginkmedis, mamutmedis, nuostabioji velvičija).

3) Pasaulio valstybės, kuriose daugiausiai endeminių augalų ir gyvūnų:

Žemynas Valstybės, turinčios daugiausiai endeminių augalų Valstybės, turinčios daugiausiai endeminių gyvūnų

Amerika Venesuela, JAV, Ekvadoras Brazilija, Meksika, Kolumbija

Azija Kinija, Indonezija, Indija Indonezija, Filipinai, Kinija

Afrika Madagaskaras,Kongo Demokratinė Respublika, Angola Madagaskaras, PAR, Kongo Demokratinė Respublika

Australija ir Okeanija Naujoji Kaledonija, Naujoji Zelandija, Fidžis Australija, Papua Naujoji Gvinėja, Naujoji Zelandija

5) Augalai:

Citrinmedis – medžiai, kurių jaunos šakos turi pavienių spyglių, o senos šakos dažniausiai bespyglės. Lapai kažkada buvę trilapiai, dabar redukuoti iki paprastųjų, su vienu lapalakščiu. Žiedai pavieniai ar trumpuose pažastiniuose žiedynuose. Kuokelių skaičius apie 4 kartus (kai kurių rūšių – 6-10 kartų) viršija vainiklapių skaičių.

Citrus genties arealas sudaro apie 9000 km ilgio juostą, kurios plotis plačiausioje vietoje apie 3200 km, galuose – apie 2600 km. Šiaurinis arealo kraštas remiasi į Himalajus ir Šiaurės Kiniją, pietuose – į Australiją. Kultūrinių citrinmedžio rūšių tėvynė – Rytų ir Pietryčių Azija.

Manoma, kad Citrus genties evoliucija prasidėjo dar prieš Australijai atsiskiriant nuo Azijos bei Naujosios Gvinėjos. Citrinmedžiai atsirado ir daugiausia vystėsi Himalajuose, Indostane, Pietryčių Azijoje, Centrinėje ir Pietų Kinijoje. Atskiros rūšys susidarė salose.

Citrinmedžiai yra daugiausia subtropiniai augalai, nors kilę jie iš drėgnųjų tropinių miškų. Dėl tokios kilmės citrinmedžiai daugiausia yra visžaliai augalai. Citrinmedžių sėklos, išimtos iš vaisių ir išdžiūvusios, greitai nustoja būti daigios, todėl jos turi būti saugomos arba vaisiuose arba parinktoje drėgnoje atmosferoje. Citrinmedžiai mėgsta kiek užpavėsintas augimvietes, kur dirvožemis drėgnas ir turi daug organinių medžiagų. Manoma, kad citrinmedžiai išgyvena 100-200 metų.

Citrinmedžiai paprastai žydi ankstyvą pavasarį. Daugelis (iki 80%) citrinmedžių žiedų nubyra, todėl paprastai perteklinius žiedus nuskabo ir iš jų išgauna eterinį aliejų. Vaisiai prinoksta vėlai rudenį ir žiemą, brendimo trukmė apie 7 mėnesiai. Vaisiai būna geresnės kokybės, jei aplinkos oras saikingai drėgnas, todėl vaisiai iš vainiko gilumos paprastai būna skanesni.

Agava – agavinių šeimos augalų gentis. Beveik visos rūšys yra monokarpinės – pražysta tik kartą gyvenime ir nunyksta, kai subrandina sėklas. Žiedai sukrauti dideliame stulpo pavidalo žiedyne, gelsvai žali, kvapūs, apdulkina lapanosiai šikšnosparniai. Paplitusi nuo JAV pietinės dalies iki Pietų Amerikos šiaurės rytinės dalies. Auga sausose pievose, miškuose, savanose, dykumose, krūmynuose ir kt. biotopuose. Iš agavų gaunamas pluoštas, cukringos sultys. Iš agavų sulčių gaminamas likeris ir pulka, o iš tekilinės agavos – tekila. Nemažai agavų auginama kambariuose, oranžerijose, ofisuose ir kt. kaip dekoratyviniai augalai. Gentyje yra apie 200-300 rūšių.

Nuostabiosios monsteros – savaime auga tropiniuose Centrinės Amerikos miškuose. Jų sėklas medžių vainikuose išbarsto paukščiai. Drėgnų miškų medžiai apaugę samanomis – tai puiki terpė parazitiniams augalams. Jaunos monsteros – epifitai, auga aukštai ant šakų, kol orinės šaknys pasiekia žemę ir įsišaknija. Įsišaknijusi ir sustiprėjusi liana greitai apraizgo visą medį – savo šeimininką, o kartais ir keletą artimiausių kaimynų. Monsterų žiedai panašūs į kalijų žiedus, tik blyškesni. Namuose žydi retai arba visai nežydi, todėl labiau vertinamos dėl didelių, puošnių, skylėtų lapų.

• Gyvūnai, būdingi Amerikai:

Tukaniniai, tukanai – geninių paukščių šeima. Vidutinio didumo spalvingi Pietų Amerikos tropinių miškų paukščiai. Turi didžiulį snapą su raginiais dantukais, pritaikytą vaisiams raškyti ir plėšyti. Minta daugiausiai vaisiais, išplatina jų sėklas pernešdami savo kūno viduje. Taip pat lesa ir vabzdžius, kitų paukščių kiaušinius bei jauniklius. Peri uoksuose.

Pasaulyje 6 gentys, 41 rūšis (Didysis tukanas – stambiausia tukanų rūšis. Jo ilgis apie 60 cm. Snapas oranžinis, siekia iki 19 cm. Apie akis yra plika, geltonai oranžinė oda. Paplitęs Brazilijoje miškingose vietovėse, miškingose savanose, miškeliuose ir net atvirose vietose. Paprastai vaisus raško tupėdamas ant šakos, tačiau nukritusius gali rinkti ir nusileidęs ant žemės. Peri gyvų ar negyvų medžių drevėse, kai kada pasinaudoja termitynais).

Jaguaras – katinių šeimos plėšrus žinduolis. Ilgis – 150-180 cm. Svoris 55-100 kg (patinai), 68-136 kg (patelės). Tai vienintelė neriaumojanti katė. Gyvena P.
ir Centrinėje Amerikoje.

Suaugę jaguarai gyvena pavieniui, išskyrus poravimosi laikotarpį. Medžioklės plotas priklauso nuo grobio gausos. Jei jo daug, užtenka nedidelio ploto. Jei mažai, teritorija gali apimti net 500 kv. km.

Jaguaras – saugomas gyvūnas, nes dažnai nukenčia nuo medžioklės dėl kailio.

Jaguarai gerai laipioja medžiais, bet medžioja ant žemės ir dažniausiai naktį. Nedidelius atstumus gali bėgti labai greitai. Medžioja kone viską – nuo pelės iki elnio. Gyvūnas gerai plaukia, jo grobiu gali tapti varlės, žuvys, vėžliai, net aligatorių jaunikliai. Kartais užpuola naminius gyvulius.

Vienoje vadoje būna nuo 1 iki 4 jauniklių, sveriančių kiek mažiau nei kilogramą. Gimsta akli ir kurti, praregi po dviejų savaičių. Būdami 6 mėnesių, lydi motiną medžioklėje. Motina jauniklius prižiūri 2 metus. Lytinė branda – nuo 4 metų. Poruojasi visus metus.

• Gyvūnai, būdingi Azijai:

Stepinis vėžlys

Kilmės šalis: Vidurio Azija

Dydis: Patelės 20cm, patinėliai 16cm

Svoris: 1kg

Amžius: 60 metų

Mityba: Vegetaras

Stepinis vėžlys, dar kitaip vadinamas Vidurio Azijos vėžliu, nes jis paplitęs Vidurinės Azijos stepėse. Šie ropliai gyvena Irane, Pakistano ir Indijos šiaurėje, Kinijoje, Afganistane, bei daugelyje buvusios Sovietų sąjungos Azijos valstybių. Stepinis vėžlys yra sausumos gyventojas, nes jis gyvena sausose, uolėtose dykumose, pusdykumėse arba skurdžia augmenija apaugusiose vietovėse. Šių roplių aptinkama ir 1500-2000m. virš jūros lygio. Ties upių slėniais arba oazėse, kur augmenija yra kiek vešlesnė, galima aptikti stepinių vėžlių populiacijas, nes jie čia randa daugiau maisto. Stepiniai vėžliai skiriasi nuo kitų rūšių vėžlių tuo, kad jie turi stiprias priekines kojas su tik keturiais nagais. Šiais nagais jis rausia sau urvelį. Kojos padengtos šiurkščiais žvynais. Rregėjimas yra puikiai išvystytas. Jie mato netgi spalvas, tačiau negirdi įprastų garsų.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1103 žodžiai iš 1994 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.