Energetika
5 (100%) 1 vote

Energetika

ENERGETIKA

Energetikos apžvalga

Lietuva paveldėjo didelę ir gerai išplėtotą energetikos infrastruktūrą, kuri buvo skirta tarnauti daug platesnio masto ūkio sričiai, ne tiktai vidaus reikmėms, ir kuriai modemizuoti reikia daug investicijų ir laiko. Lietuvoje egzistuoja gerai išplėtota gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo sistema, taip pat didžiulė ir pakankamai moderni naftos perdirbimo gamykla (vienintelė Baltijos šalyse) ir keletas didelių elektros gamybos įmonių, įskaitant Ignalinos atominę elektrinę, turinčią du didžiulius reaktorius, kurių kiekvienas 1,3 GW galingumo. Iš kitos pusės, elektros tinklai, dujų ir naftos vamzdynai yra prijungti tiktai prie Rusijos energetinių tinklų, ir visi pirminės energijos šaltiniai yra importuojami iš NVS šalių. Lietuvos energetikos sektorius, kaip ir kiti sektoriai, yra pereinamuoju laikotarpiu nuo centralizuoto valdymo į rinkos ekonomiką, yra restruktūrizuojamas privatizuojamas .

Plėtojant šalies energetikos sistemą, siekiama užtikrinti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą, kurie yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje integruojantis į ES. Šiuo metu pagrindiniai tikslai Lietuvos energetikos politikoje yra šie:

· patikimas ir saugus energijos tiekimas mažiausiomis išlaidomis;

· energijos vartojimo efektyvumo didinimas;

· rinkos ekonomikos principų diegimas į energetikos sektorių;

· neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir branduolinės saugos reikalavimų užtikrinimas;

· Lietuvos energetikos integracija į ES energetikos sistemas;

· regioninis bendradarbiavimas.

Nuolatinė energetikos sektoriaus plėtra yra viena iš pagrindinių strategijų, kurias reikėtų įgyvendinti ateityje, Lietuvai prisijungiant prie ES valstybių. Tas pats būtų sakytina ir apie tinkamo ekonominio augimo prielaidų kūrimą bei pereinamųjų procesų stabilizavimą, siekiant įgyvendinti ES reikalavimus ir perimant ES teisės aktus.

Kitas pagrindinis valstybės energetikos politikos tikslas siekiant mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo yra energijos taupymas ir efektyvus pirminių energijos išteklių naudojimas, taip pat gamintojų ir vartotojų skatinimas efektyviai naudoti vietos, atsinaujinančius ir atliekamus energijos išteklius .

Ateities energetikos sektoriaus politikoje vizijoje svarbu detalizuoti pagrindinių infrastruktūros bei sektorių politikos sričių tikslus ir jų įgyvendinimo priemones. Energetikos srityje siekiama didinti energijos tiekimo patikimumą ir jos vartojimo efektyvumą. Vidutiniu bei ilgos trukmės laikotarpiu numatoma įgyvendinti Nacionalinę energetikos strategiją bei Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, parengti Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymo, išmontavimo ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo programą, įgyvendinti projektus alternatyviam aprūpinimui nafta ir naftos produktais, plėsti dujų perdavimo bei paskirstymo tinklus ir tranzitą. Numatyta suderinti teisės normas, reglamentuojančias energetikos sektoriaus veiklą, su atitinkamais ES acquis reikalavimais. Planuojama plėsti energetikos infrastruktūrą: dalyvauti tarptautiniuose energetikos sistemų integravimo projektuose, sujungiant Lietuvos ir Vakarų Europos energetinius tinklus. Energetikos vystymas bus derinamas su aplinkosaugos reikalavimais, bus įgyvendinamos priemonės, mažinančios sieros ir azoto oksidų emisijas. Ilgos trukmės laikotarpiu pirminės energijos struktūra bus keičiama didinant gamtinių dujų ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Bus tęsiamas energetikos ūkio restruktūrizavimas, palaipsniui išskaidant atskiras energetinės veiklos rūšis į monopolines ir konkurencines ir užtikrinant nuosavybės formų įvairovę.

Lietuvos Energetikos sektoriaus valdymo struktūra

Energetikos veiklą reguliuoja Ūkio ministerija ir kitos Lietuvos Respublikos institucijos (žiūrėti 1 lentelę: LIETUVOS ENERGETIKOS SEKTORIAUS VALDYMO STRUKTŪRA). Ūkio ministerija atstovauja valstybės interesams energetikos srityje, koordinuoja įstaigų ir organizacijų tarptautinę veiklą, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl dalyvavimo tarptautinio energetikos organizacijų darbe, įgyvendina valstybės energetikos politikos tikslus ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Taip pat Ūkio ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas verstis nefasuotų naftos produktų importui, eksportui, didmenine prekyba, kas metai šias licencijas perregistruojant (Mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais leidimai išduodami tik turint atitinkamos savivaldybės išduotas licencijas).

Ūkio ministerija yra įsteigusi valstybinę įmonę ,,Energetikos agentūrą“, kuri rengia Nacionalinės energetikos strategijos, taupaus ir efektyvaus energijos išteklių naudojimo programas, projektus, organizuoja jų įgyvendinimą, efektyvaus energijos naudojimo valstybės politikos igyvendinimo teisines, ekonomines ir organizacines priemones, įstatymų ir poįstatyminių aktų projektus.

Verstis energetikos irenginių (elektros, šilumos, degiųjų gamtinių ir skystųjų angliavandenilinių dujų) eksploatavimu gali tik įmonės, gavusios Ūkio ministerijos nustatyta tvarka išduotus leidimus, kuriuos išduoda Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos. Taip pat ši institucija vykdo Valstybinės energetikos priežiūrą bei
kontrolę, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių (pagal Ūkio ministerijos patvirtintą sąrašą) valstybinė priežiūra atliekama visoje šalies teritorijoje nepaisant žinybinio pavaldumo, nuosavybės formų ir energetikos irenginių galios. Taigi vienas pagrindinių inspekcijos tikslų – atlikti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kad būtų užtikrintas patikimas, efektyvus ir saugus energetinių išteklių tiekimas bei naudojimas. Ši inspekcija neatlieka tik branduolinės energetikos įrenginių valstybinės priežiūros, kurią atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Kainodaros problemas energetikoje nagrinėja nuolat dirbanti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Komisiją Vyriausybės teikimu 5 metams skiria, atleidžia ir jos nuostatus tvirtina Respublikos Prezidentas.

Komisija nagrinėja svarbiausius energetikos ekonomikos, įskaitant investicijas, k1ausimus, nustato kainodaros energetikoje principus, elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų kainų apskaičiavimo metodikas, tikrina elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų tiekėjų (juridinių ir fizinių asmenų, gaminančių, perduodančių, paskirstančių vartotojams elektros energiją, centralizuotą šilumą ir karštą vandenį bei gamtines dujas) pagal jos patvirtintas metodikas pateiktus kainų apskaičiavimus. Elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų kainas nustato elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų tiekėjai, suderina su Komisija. Jeigu elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų tiekėjams nepavyksta suderinti kainų su Komisija, ši turi priimti sprendimą dėl naudojamos energijos kainų dydžio ir nurodyti sprendimo galiojimo laiką. Komisija kontroliuoja, kaip taikomos elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų kainos bei vykdomos taupymo programos, taip pat turi teisę tikrinti kuro ir energijos kokybę, jos atitikimą standartams, kontroliuoti prekybą energetinėmis žaliavomis ir energijos produktais. Savo išvadas ir pasiūlymus Komisija teikia Seimui, Vyriausybei, o jeigu nustatė piktnaudžiavimą – prokuratūrai (juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Energetikos įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus). Komisija ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui.

1 lentelė

LIETUVOS ENERGETIKOS SEKTORIAUS VALDYMO STRUKTŪRA



Lietuvos respublikoje veikia šie energetikos sektoriai: elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų. Kiekviename iš šių sektorių pažymėtinos šios pagrindinės energetikos įmonės ir įstaigos (žiūrėti 2 lentelę: PAGRINDINĖS ENERGETIKOS SEKTORIAUS ĮMONĖS IR ĮSTAIGOS).

2 lentelė

PAGRINDINĖS ENERGETIKOS SEKTORIAUS ĮMONĖS IR ĮSTAIGOS

Eil.Nr. Įmonės pavadinimas ir adresas Vadovas Tel.Nr. FaksoNr. El. Pašto adresas

ELEKTRA

1. VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“4761 Visaginas ViktorŠEVALDIN 26628350 26629350 info@mail.iae.lt

2. AB „Lietuvos energija“Žvejų g. 14, 2600 Vilnius DangirasMIKALAJŪNAS 22782406 22226736 lietuvos.energija@lpc.lt

DUJOS

3. AB „Lietuvos dujos“Aguonų g. 24, 2600 Vilnius VidmantasČEPUKONIS 22360210 22360200 ld@lietuvosdujos.lt

NAFTA

4. AB „Mažeikių nafta“Juodeikiai, 5500 Mažeikių raj. JamesSCHEEL 29392121 29392525 post@nafta.lt

5. AB „Geonafta“Gamyklos g. 11, 5840 Gargždai AntanasJASAS 26484801 26470942 mail@geonafta.lt

6. AB „Klaipėdos nafta“Burių g. 19, 5799 Klaipėda DonatasKAUBRYS 26391700 26311399 klaipedos.nafta@oil.lt

KITOS

7. VĮ „Energetikos agentūra“Gedimino pr. 38/2, LT-2600 Vilnius MarijusFRANCKEVIČIUS 22629731 22626845 j.valeviciene@po.ekm.lt

8. Energetikos valstybinė inspekcijaSavanorių pr. 65a, 2600 Vilnius VytautasMIŠKINIS 22311606 22311607 evitsk@is.lt

9. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI)Šermukšnių g. 3, 2600 Vilnius SauliusKUTAS 22624141 22614487 atom@vatesi.lt

10. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijaAlgirdo g. 31,2600 Vilnius JANKAUSKAS 235270 235270

11. Lietuvos energetikos institutasBreslaujos g. 3, 3035 Kaunas JurgisVILEMAS 27351403 27351271 rastine@isag.lei.lt

12. VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūraAlgirdo g. 31-409, Vilnius DainiusJANĖNAS 22233139 22233139 dainius_janenas@rata.lt

13. Baltijos Ministrų Tarybos Energetikos komitetasGedimino pr. 38/2-901,2600 Vilnius JonasKAZLAUSKAS 22610669 22626845 j.kazlauskas@po.ekm.lt

Toliau darbe bandysime apžvelgti šių energetikos sektorių: elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų veiklą.

ELEKTROS SEKTORIUS

Lietuvos elektros energetikos sistema

Lietuvos elektros energetikos sistema apima visą Lietuvos elektros ūkį, kurį sudaro elektrą gaminančios įmonės bei elektros perdavimo ir skirstymo tinklas (sistema). Lietuvoje yra 4 pagrindiniai elektros gamintojai, kurių bendra įrengtoji galia sudaro 6127,3 MW. 2000 metais pagaminta elektros:

Valtybinė įmonė „Ignalinos atominė elektrinė“ 74%

AB „Lietuvos energija“ elektrinės: 14%: Lietuvos elektrinė, Mažeikių
hidroelektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

Savivaldybių elektrinės 11%

Privatizuotos ir kitų žinybų elektrinės 1%

Trys didžiausios elektrinės – Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos elektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – elektrą generuoja į 330 kV tinklą, kitos, išskyrus mažąsias hidroelektrines, generuoja į 110 kV tinklą.

Elektros energetikos sistemos plėtra. Ignalinos AE eksploatacija

Kadangi pagrindinis elektros energijos šaltinis šalyje yra Ignalinos AE, per paskutiniuosius penkerius metus ji gamino 80-85% elektros energijos mažiausiomis gamybos sąnaudomis. Bendra instaliuota elektros energijos generavimo galia (branduolinė ir nebranduolinė) yra beveik trigubai didesnė už šalies vidaus poreikius. Šalies elektros energetikos sistemos raidą lemia Ignalinos AE dviejų blokų eksploatavimo trukmė. Ignalinos AE eksploatacijos trukmė daugiausiai priklauso nuo rezultatų didinant jos saugumą ir patikimumą bei nuo ekonominių vidaus ir išorės energijos išteklių rinkos veiksnių. Atominės elektrinės eksploatacijai, atsižvelgiant į Vakarų tradicijas ir į Lietuvos rengimąsi tapti ES nare, keliami dideli branduolinės saugos reikalavimai ir tai savo ruožtu daro įtakos elektrinės eksploatavimo trukmei. Pagal Branduolinės saugos sutartį Lietuvos Respublikos Vyriausybė ateityje turi imtis visų reikalingų priemonių, kad Ignalinos AE atitiktų tarptautinius branduolinės saugos reikalavimus. Vyriausybė įsipareigoja, kad Lietuva visiškai igyvendins visas Saugos analizės ataskaitas, jos Nepriklausomos apžvalgos bei tarptautinio Ignalinos AE saugos žiuri rekomendacijas. Ignalinos AE daugumą šių rekomendacijų jau igyvendino bei pateikė paraišką VATESI, Iicencijai, suteikiančiai teisę toliau eksploatuoti pirmąjį bloką, gauti. Įvertinusi šiuos dokumentus pagal nacionalinius branduolinės saugos bei tarptautinių organizacijų reikalavimus, 1999 rn. liepos mėn. VATESI išdavė tarptautinius reikalavimus atitinkančią Iicenciją eksploatuoti pirmąjį bloką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo Ignalinos AE eksploatuoti ir gerinti jos saugumą, vadovaudamasi Vakarų Europos reikalavimais ir instrukcijomis. Tačiau Saugos analizei atlikti ir saugumo gerinimo investicinėms programoms įdiegti reikia G-7 valstybių grupės, ES, dvišalių donorų ir tarptautinių finansų institucijų pagalbos bei finansinės paramos. Ši parama kaip tik Lietuvai ir yra suteikiama įvairiomis finansavimo programomis.

Ignalinos AE šiuo metu gamina pigesnę elektros energiją nei kitos Lietuvoje esančios ar galimos naujos elektrinės. Tačiau neapibrėžturnas, susijęs su būsimomis investicijomis tolesniam Ignalinos AE saugumui gerinti, prognozuojamas santykinai lėtas elektros energijos poreikių augimas šalyje ir ribotos pelningo jos eksporto galimybės komplikuoja Ignalinos AE visos galios efektyvų naudojimą ateityje. Laukiami pokyčiai Lietuvos elektros rinkoje taip pat darys didelę įtaką Ignalinos AE eksploatavimui. Lietuvos Respublikos energetikos įstatyrne numatytas laisvas naujų nepriklausomų elektros energijos gamintojų prisijungimas prie Nacionalinio elektros tinklo, kartu sukuriant atvirą elektros energijos rinką. Tai susiję su numatoma integracija į ES energijos rinką ir lems neišvengiamą naujų decentralizuotų generavimo galių atsiradimą, ypač kombinuotoje šilumos ir elektros energijos gamyboje, ir tai dar labiau sumažins galimybę visiškai apkrauti Ignalinos AE.

Buvo įdėta daug pastangų ir pasiekta gerų rezultatų gerinant Ignalinos AE saugumą ir pritaikant jį prie tarptautinių branduolinės saugos standartų, tačiau dalis Vakarų valstybių politikų ir techninių ekspertų tebesilaiko nuostatos, kad RBMK tipo reaktorių eksploatavimo rizika negali būti sumažinta tiek, kad jie būtų pakankamai saugūs eksploatuoti ilgą laiką. Besirengiančiai įstoti į Europos Sąjungą ir NATO Lietuvai tarptautinės bendruomenės nuomonė yra svarbi.

Visapusiškai įvertinus techninius, ekonominius ir politinius veiksnius, siūloma tokia Ignalinos AE tolesnio eksploatavimo strategija:

· pagal Branduolinės saugos sąskaitos dovanos sutarti pirmasis blokas bus sustabdytas iki 2005 m., atsižvelgiant į Europos Sąjungos, G-7 valstybių grupės ir kitų valstybių bei tarptautinių finansų institucijų ilgalaikės ir esminės finansinės pagalbos sąIygas;

· likęs pirmojo bloko tarnavimo laikas turi būti išnaudojamas labai efektyviai, ypač diegiant antrinę stabdymo sistemą antrajame bloke.

Veiksmai, kurie turi būti atlikti nedelsiant, yra šie:

· išsamios ir su tarptautiniais reikalavimais suderintos pirmojo bloko uždarymo, išmontavimo, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo, tarpinio saugojimo ir galutinio palaidojimo (ar perdavimo perdirbti) programos parengimas;

· pirmajam blokui stabdyti reikalingų teisinių procedūrų inicijavimas ir atitinkamų Lietuvos teisės aktų suderinimas;

· su pirmojo bloko uždarymu susijusių išlaidų nustatymas ir detalizavimas, finansavimo šaltinių, atsižvelgiant į užsienio techninę ir finansinę pagalbą, numatymas;

· Visagino regiono raidos programos parengimas atsižvelgiant į darbuotojų perkvalifikavimą, pramonės ir paslaugų srities pertvarkymą;

· visos elektros energetikos sistemos detalios restruktūrizavimo programos, apimančios laikotarpį prieš
AE uždarymą ir po uždarymo, parengimas;

· atskaitymų nuo gautų už realizuotą elektros energiją pajamų, skirtų Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondui ir radioaktyviosioms atliekoms bei panaudotam branduoliniam kurui tvarkyti, metodikos parengimas.

Kadangi skiriasi pirmojo ir antrojo blokų amžius, klausimas dėl antrojo bloko stabdymo sąlygų ir tikslaus galutinio termino bus sprendžiamas 2004 metais parengtoje atnaujintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje, jau turint tikslesnės informacijos apie antrojo bloko darbą. Rengiant Ignalinos AE antrojo bloko tolesnio eksploatavimo sąlygas ir prieš priimant galutinį sprendimą dėl jo uždarymo, turi būti:

· atlikta nauja saugos analizė;

· parengta nauja saugos gerinimo investicijų programa;

· išduota nauja, atitinkanti Vakarų Europos reikalavimus, licencija eksploatacijai;

· atlikta patikslinta elektros energetikos sistemos plėtros analizė mažiausių sąnaudų metodu, atsižvelgiant į nacionalinės ir tarptautinės energetikos rinkos plėtrą bei antrojo bloko eksploatavimo ir uždarymo sąnaudas;

· parengtos saugiam ir efektyviam Ignalinos AE eksploatavimui reikalingos infrastruktūros (administracinės, priežiūros, mokslinės ir techninės paramos, specialistų rengimo) plėtros programos.

Šios energetikos strategijos rengimo metu buvo apskaičiuotos preliminarios Ignalinos AE uždarymo ir išmontavimo išlaidos, Ignalinos AE pakeitimo kitomis elektrinėmis išlaidos bei įtaka makroekonomikai.

Pirmojo bloko galutinio uždarymo ir visų atliekų sutvarkymo išlaidos yra apskaičiuotos apytiksliai 10,4 mlrd. Lt. Iki 1999 m. susikaupusių atliekų ir panaudoto kuro sutvarkymo, saugojimo ir palaidojimo išlaidas (apie 8 mlrd. Lt) tikimasi finansuoti iš tarptautinių fondų, o nuo 2000 m. susidarančias išlaidas padengti padidinus elektros energijos tarifus ir pagerinus viso elektros energetikos ūkio efektyvumą. Investicijos elektros ūkiui modernizuoti dėl pirmojo bloko sustabdymo iki 2020 metų sudarytų apytiksliai 2,8 mlrd. Lt. Finansavimas turėtų būti vykdomas iš tarptautinių paskolų, kurios apmokamos iš pajamų už energiją. Visagino rajono pramonės restruktūrizavimo ir darbo jėgos pertvarkymo įtaka dar nėra tiksliai nustatyta, bet tikimasi, kad galimas finansavimas iš ES struktūrinių fondų kartu su finansavimu iš valstybės biudžeto leis padengti naujų darbo vietų sukūrimo, investicijų ir ekonominės plėtros regione išlaidas.

Bendros pirmojo bloko uždarymo neigiamos pasekmės šalies ekonomikai, preliminariai skaičiuotos naudojant skirtingus makroekonominius modelius, gali siekti iki 40 mlrd. Lt. Šiuos skaičiavimus artimiausiu metu numatoma patikslinti, pasinaudojus išsamesne pradine informacija. Apie galimą finansavimą kreditų, negrąžintinų ir lengvatinių paskolų forma jau paskelbė ES, tarptautiniai fondai, tarptautinės finansų institucijos, dvišaliai donorai ir komerciniai investuotojai. Priklausomai nuo finansavimo iš G – 7 valstybių grupės, ES, tarptautinių fondų ir kitų šaltinių, bendra pirmojo bloko uždarymo įtaka šalies ekonomikai gali būti gerokai sumažinta. Tolesnis Ignalinos antrojo bloko eksploatavimas taip pat padėtų laipsniškai sukaupti daugiau lėšų elektrinės galutiniam uždarymui. Todėl pagal numatomus kainodaros principus turi būti apskaičiuotos visos būtinos sąnaudos, reikalingos tolesniam Ignalinos AE eksploatavimui, uždarymui, atliekų tvarkymui ir jų palaidojimui bei investicijoms į naujas elektrines.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2499 žodžiai iš 8004 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.