Energetikos sukeliama tarša ir jos poveikis žmogui
5 (100%) 1 vote

Energetikos sukeliama tarša ir jos poveikis žmogui

TURINYS

1. Žmogaus aplinka ir jos poveikis sveikatai ………………… 2 psl.

2. Ekologinė situacija energetikoje ………………………………. 5 psl.

3. Ekologinės situacijos gerinimas energetikoje ……………. 8 psl.

4. Naudotos literatūros sąrašas …………………………………….. 9 psl.

1. ŽMOGAUS APLINKA IR JOS POVEIKIS SVEIKATAI

Žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei didelę įtaką turi žmonių veiklos harmonija su gamta. Todėl didelę reikšmę turi saugi ir sveika aplinka, kuri sudaro palankią žmogaus egzistavimui situaciją. Pagrindiniai reikalavimai saugiai ir sveikai aplinkai buvo numatyti Jungtinių Tautų veiklos programoje (Agenda 21) 1992 metais.

Šioje programoje pagrindiniai reikalavimai sveikai aplinkai buvo šie:

• švarus oras;

• švarus ir pakankamas kiekis vandens;

• saugus ir sveikas maistas;

• saugi ir taiki pastogė;

• žmogaus gyvenimui tinkama globalinė ekosistema.

Švariam orui skiriamas svarbiausias dėmesys, kadangi tai yra pagrindinis aplinkos komponentas žmogaus gyvybei ir sveikatai palaikyti. Žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7 – 12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų. Maži vaikai per minutę įkvepia oro, tenkančio vienam kilogramui kūno svorio, du kartus daugiau, negu suaugusieji, todėl oro taršos pasekmės vaikų organizmui yra sunkesnės. Žmogus be oro gali išgyventi tik keletą minučių, nes ore esantis deguonis yra būtinas organizmo medžiagų apykaitai palaikyti. Net ir esant nedidelei teršalų koncentracijai ore, nuolat kvėpuojant tokiu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos, kurių poveikis pasireiškia po tam tikro laiko. Ypatingai oro taršos poveikį jaučia miestų gyventojai, kadangi miestuose oro tarša yra didesnė. Atmosferos tarša yra viena iš plaučių ligų, piktybinių navikų, alergijos ir kitų lėtinių ligų priežasčių.

Labiausiai orą teršiančios žmogaus veiklos sritys yra:

• energetika;

• kita pramonė ir atliekos;

• kelių transportas;

• namų ūkis;

• žemės ūkis.

Skirtingų žmogaus veiklos sričių į aplinkos orą išmetamų teršalų sudėtis iš esmės

skiriasi.

Vanduo yra natūralus gamtos junginys, būtinas gyvybei palaikyti. Vanduo sudaro apie 70 procentų suaugusio žmogaus svorio, kadangi visi gyvybiškai svarbūs procesai – organizmo medžiagų apykaita, šilumos balansas, osmotinio slėgio palaikymas, medžiagų apykaitos produktų pašalinimas – vyksta vandens pagalba. Žmogui per parą reikia apie 2,5 litrų vandens, o karščių metu net dvigubai daugiau. Netekus 12 – 20 procentų vandens, organizmas žūva apsinuodijęs savo medžiagų apykaitos produktais.

Vanduo yra sudėtinė maisto dalis, o taip pat pagrindinė priemonė asmens higienos reikmėms tenkinti, todėl vandens kokybė turi svarbią reikšmę. Tiek vandens mikrobiologinė, tiek ir cheminė tarša gali sukelti epidemijas (cholera, dizenterija, vidurių šiltinė, kiti virškinimo sutrikimai), o taip pat lėtines kepenų ir inkstų ligas bei padidina piktybinių navikų grėsmę.

Maistas yra mitybos produktų, susidedančių iš organinių ir neorganinių medžiagų, visuma. Maistas teikia energiją žmogaus organizmo funkcionavimui, jis reikalingas kūno audiniams formuotis ir atsinaujinti, organizmo gyvybinei veiklai palaikyti. Maistas teikia būtinus vitaminus ir mikroelementus, kurių stokojant kyla ligos. Naudojant maisto gamybai užterštą vandenį ir netinkamus produktus, mikrobiologinė ir cheminė tarša gali turėti įtakos lėtinių degeneracinių ligų, alergijų vystymuisi, imuninei sistemai ir kt.

Saugus būstas yra būtina sąlyga žmogaus sveikatai. Didelę reikšmę turi vandentiekio, sanitarinių mazgų, maisto viryklių atitikimas svarbiausiems higienos reikalavimams, tinkamas atliekų tvarkymas. Žmogaus gyvenimo kokybei ir sveikatai turi įtakos buto mikroklimatas (temperatūra, santykinis drėgnumas, ventiliacija, akustinis režimas), statybinių medžiagų ir apdailos keliama rizika dėl išsiskiriančių lakiųjų medžiagų, mikrobiologinė būsto tarša dėl patogeninių mikrobų ir dulkių erkučių. Būsto tarša gali sukelti alergijas, astmos priepuolius, egzemą ir kt.

Veiksniai, veikiantys globalinę ekosistemą, taip pat turi įtakos žmonių sveikatai. Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) 1992 m. išskyrė 5 aplinkos veiksnių grupes, įtakojančias globalinės ekosistemos stabilumą ir žmonių sveikatą:

• tolimosios oro teršalų pernašos;

• tarpvalstybinės pavojingų produktų ir atliekų pervažos;

• stratosferos ozono sluoksnio mažėjimas;

• klimato kitimas;

• bioįvairovės mažėjimas.

Visų šių veiksnių poveikis globalinei aplinkai yra kilęs dėl žmogaus veiklos. Intensyvėjant žmonių veiklai lokalinė tarša virsta globaline, intensyvus gamtos išteklių naudojimas, bioįvairovės mažėjimas sutrikdo ekologinę pusiausvyrą tarp gamtos ir žmogaus, o tai įtakoja žmonių sveikatą. Keičiasi klimatas, mažėja apsauginis ozono sluoksnis, didėja ultravioletinė radiacija ir aplinkos tarša. Tai sukelia įvairias ligas, greitina senėjimą ir mažina organizmo atsparumą.

Pagrindinės aplinkos oro teršalų klasės yra:

• anglies oksidai
(CO, CO2);

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 712 žodžiai iš 2373 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.